Suomija pernai tapo NATO nare, atsisakiusi dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Gynybos ministras Antti Hakkanenas sakė, kad naujoji NATO Šiaurės Europos sausumos pajėgų vadavietė bus Mikelyje, viename iš miestų, esančių arčiausiai sienos su Rusija. Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su šia šalimi.
„Suomija siunčia Rusijai žinią, kad esame visateisiai NATO nariai ir kad NATO vaidina labai svarbų vaidmenį Suomijos gynyboje“, – spaudos konferencijoje sakė A. Hakkanenas.
Suomijos gynybos pajėgų kariuomenės vadovybė jau yra įsikūrusi būsimos bazės vietoje.
„Sujungę šias vietas, pasieksime geriausią įmanomą sinergiją tarp nacionalinės gynybos valdymo ir NATO gynybos valdymo“, – sakė A. Hakkanenas.
Karinio aljanso Daugiakorpusinė sausumos komponento vadavietė bus pavaldi NATO Norfolko vadavietei Jungtinėse Valstijose, kuri atsakinga už Atlanto ir Arkties regionus.
A. Hakkanenas sakė, kad vadavietėje dirbs kelios dešimtys žmonių iš įvairių NATO šalių.
Birželį NATO gynybos ministrai pritarė tam, kad Suomijoje įsikurtų Daugiakorpusinė sausumos komponento vadavietė ir priešakinės sausumos pajėgos (FLF).
Išsamesnė informacija apie FLF – NATO rotacines daugianacionalines sausumos pajėgas, dislokuotas keliose NATO rytinio fronto šalyse – bus paskelbta vėliau, sakė A. Hakkanenas.