Pagal šį planą šiaurėje dislokuotas 14-asis armijos korpusas turėtų nuo Murmansko atakuoti Norvegijos pakrantę, be to, puolimą vykdytų tuo pat metu iš jūros, sausumos ir oro, o Laplandijoje išsilaipintų desantas, bandysiantis greitai užimti Ivalo oro uostą.
Negana to, į Suomiją mėgintų įsiveržti Kolos pusiasalyje dislokuoti raketiniai daliniai, įsitikinę laikraščio pašnekovai. Remiantis jų skaičiavimais, galimoje puolimo operacijoje veikiausiai dalyvautų dešimtys tūkstančių Rusijos karių.
Sukūrus buferinę zoną karo veiksmų teatras persikeltų į NATO šalių teritoriją ir pavyktų paralyžiuoti Aljanso pajėgas.
„Iltalehti“ šaltiniai taip pat mano, kad puldama pietinę Suomijos pakrantę ir pietrytinę šalies dalį Rusija galėtų sutelkti 44-ąjį armijos korpusą ir jo pastangomis užimti šiaurinį Suomijos įlankos krantą. Jei taip nutiktų, paremti Estijos gynybą iš Suomijos pusės būtų daug sudėtingiau.
NATO pareigūnai mano, kad Rusija siekia susigrąžinti sienas, įtvirtintas 1743 metais sudarytu Turku (Abo) susitarimu. Jei taip, Rusijos pajėgos bandytų pasiekti Suomijos Kiumijokio upę, o kitu taikiniu taptų Puumalansalmi sąsiauris.
Raketos, esą, gali būti paleistos ir į Helsinkį, bet iš esmės puolimas pasisuks link Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Suomijos leidinio šaltiniai pažymėjo, kad siekis sukurti vientisą buferinę zoną Europoje, einančią nuo Arkties regiono ir per Baltijos bei Juodąją jūras pasiekiančią Viduržemio jūrą, atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino supratimą apie saugumą.
Per gruodžio 19 d. propagandiniais tikslais surengtą butaforinę spaudos konferenciją Kremliaus vadovas pareiškė esą Rusijai pakanka ir jėgų, ir priemonių, kad susigrąžintų visas kitados jai priklausiusias žemes. Anksčiau idealiu variantu V. Putinas laikė XVII a. Rusijos imperiją ir, anot šaltinių, šiuos jo žodžius reikia suprasti tiesiogiai.
2023 metų kovą NATO suorganizavo 20 tūkst. karių dislokavimo Norvegijos šiaurėje ir Suomijos Laplandijos regione pratybas, o šių metų pradžioje plataus masto Aljanso pratybos vyko netoli sienos su Rusija. Praėjusį mėnesį Suomijoje prasidėjo didžiausios NATO artilerijos karinės pratybos „Žaibo smūgis“.
Latvijos kariuomenės vadas: apie Baltijos šalių užpuolimą dabar negali būti net ir kalbos
Apie plataus masto Rusija puolimą prieš Baltijos šalis dabar negali būti net ir kalbos. Tai interviu Latvijos gynybos ministerijos portalui pareiškė kadenciją baigiantis Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) vadas Leonidas Kalninis.
Pasak jo, Rusija yra įsitraukusi į karą Ukrainoje ir patiria „gana didelių“ nuostolių, tačiau vis dar turi galimybių vykdyti diversijas ar labai lokalias mažas operacijas. „Jei pažvelgtume kur kas platesniu mastu, turėdami omenyje plataus masto puolimą prieš Latviją, Baltijos šalis, tai, žinoma, tokią galimybę reikia visiškai atmesti“, – teigė kariškis.
NGP vadas priminė, kad net ir už nedidelę lokalią agresiją prieš kurią nors gyvenvietę Baltijos šalyse iškart būtų sulaukta NATO sąjungininkų atsakomųjų veiksmų pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį. „Galiu labai tvirtai pasakyti, kad 5-asis straipsnis galioja ir niekas jo nepanaikino“, – pridūrė L. Kalninis.
Komentuodamas galimus Rusijos veiksmus, L. Kalninis pažymėjo, kad Rusijos politika remiasi kompleksiniu požiūriu į hibridines atakas, o tai reiškia diversijas tiek fizine prasme, tiek kibernetinėje erdvėje, taip pat mėginimus paveikti mūsų visuomenę, sukeliant nepasitenkinimą, pavyzdžiui, ekonomine situacija.
Šiuo atžvilgiu Rusija yra labai išradinga, tai patvirtina ir įvykiai Vakaruose, pridūrė pareigūnas.
L. Kalninio kadencija baigiasi ateinančių metų sausį, jį pakeis dabartinis Nacionalinės gvardijos vadas Kasparas Pudanas, kuris naujas pareigas pradės eiti sausio 27 d.
