Talibanas taip pat paskelbė, kad naujojo lyderio pavaduotojais bus Sirajuddinas Haqqani, vadovaujantis su Talibanu susijusiai Haqqani grupuotei, ir Haibatullah Akhundzada - buvęs Talibano teismų vadovas.
Už informaciją, kuri leistų sučiupti S.Haqqani, Jungtinės Valstijos yra pasiūliusios 10 mln. JAV dolerių atlygį.
Žinia apie naujo talibų vado paskyrimą paskelbta praėjus dienai po to, kai sukilėliai patvirtino pranešimus apie savo ankstesnio lyderio mulos Omaro, kuris judėjimui vadovavo apie du dešimtmečius, mirtį.
Akhtaras Mansouras buvo pelnęs mulos Omaro pasitikėjimą ir daug metų buvo jo pavaduotoju. Talibano vairą jis perima tokiu metu, kai judėjime vis labiau ryškėja vidaus nesutarimai, o grėsmę jam kelią džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ iškilimas ir jos mėginimai plėsti savo įtaką Afganistane.
„Po (Omaro) mirties vadovybės taryba ir šalies islamo jurisprudentai po ilgų konsultacijų paskyrė jo artimą ir patikimą draugą, buvusį pavaduotoją mulą Akhtarą Mansourą lyderiu“, - sakoma Talibano pareiškime puštūnų kalba, kuris buvo paskelbtas šio judėjimo tinklalapyje.
„Kai mula Omaras buvo gyvas, mula Mansouras buvo laikomas pasitikėjimo vertu ir tinkamu asmeniu prisiimti šią sunkią atsakomybę“, - priduriama jame.
Egzistencinė krizė
Talibanas ketvirtadienį nurodė, kad mula Omaras mirė „dėl ligos“, tačiau nepatikslino, kada tai nutiko.
Judėjimas savo lyderio mirties faktą patvirtino kitą dieną po to, kai Afganistano vyriausybė pranešė, kad šis vienaakys karys ir dvasininkas mirė prieš dvejus metus Pakistane.
Talibanas pažymėjo, kad mula Omaras niekada nebuvo išvykęs iš Afganistano, iš kurio vadovavo savo judėjimui, nors Kabulo vyriausybė nurodė, kad jis mirė Pakistano Karačio miesto ligoninėje „paslaptingomis aplinkybėmis“.
„Per pastaruosius 14 metų jis nė dienos nebuvo išvykęs į Pakistaną ar kurią nors kitą šalį ir vadovavo „Islamo emyrato“ reikalams iš savo būstinės“, - rašoma judėjimo pareiškime, kuriame Talibanas vadinamas jo oficialiu pavadinimu.
Dėl lyderio mirties buvo paskelbtas trijų dienų gedulas.
Mulos Omaro, vadovavusio sukilimui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, šeima paprašė „musulmonų atleisti jam, jei buvo pažeistos kažkieno teisės“ jo vadovavimo „Islamo emyratui“ laikotarpiu.
Afganistano ekspertas Michaelas Kugelmanas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Woodrow Wilsono tarptautiniame mokslininkų centre, sakė, kad ilgamečio lyderio netektis buvo didžiulis smūgis Talibanui.
„Pranešimas apie Omaro mirtį įžiebs egzistencinę krizę Talibanui, ir taikos derybos jam dabar mažiausia rūpės, – M.Kugelmanas sakė AFP. – Jis turės susitelkti į išlikimą, o ne derybas.“
Afganistano prezidentūros trečiadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad pagrindas diskusijoms dabar tvirtesnis negu kada nors anksčiau, o viso sukilėliai buvo raginami dėtis prie taikos proceso.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovės pavaduotojas Markas Toneris sakė, kad Omaro mirtis yra „aiškiai palanki galimybė, tad turėtume skatinti Talibaną pasinaudoti šia galimybe ir sudaryti tikrą taiką su afganų vyriausybe“.
Vis dėlto daugelis Talibano kovotojų vadų atvirai reiškė abejones dėl derybininkų legitimumo, atskleisdami pavojingus nesutarimus šiame judėjime.
Talibano vidinius nesutarimus dėl taikos proceso dar labiau paaštrino džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vietos padalinio įsikūrimas. Ta grupuotę pernai paskelbė islamo „kalifatą“ savo kontroliuojamose didelėse teritorijose Irake ir Sirijoje.
Talibanas neseniai perspėjo IS neplėsti savo įtakos regione, bet tai neatgrasė kai kurių kovotojų, įkvėptų naujo judėjimo sėkmės, pereiti į tos grupuotės pusę.