„Iranas informavo agentūrą, kad ketina užpildyti“ maždaug 6 tūkst. centrifugų savo objektuose Fordo ir Natanzo miestuose ir sodrinti uraną iki penkių procentų, t. y. daugiau nei 3,67 proc. riba, su kuria Teheranas sutiko 2015 metais.
Iranas primygtinai teigia turintis teisę į branduolinę energiją taikiems tikslams, tačiau, TATENA duomenimis, jis yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti valstybė, sodrinanti uraną iki 60 proc.
Ženevoje penktadienį turėtų įvykti Irano derybos su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija dėl jo branduolinės programos.
Susitikimą gaubia paslaptis, o šalių užsienio reikalų ministerijos atskleidžia nedaug detalių, apie ką bus kalbama.
Irano diplomatas Majidas Takht-Ravanchis, užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchio politinis pavaduotojas, atstovaus Iranui penktadienio derybose, kurios tęsia rugsėjo mėnesį vykusį susitikimą Niujorke.
Ketvirtadienį M. Takht-Ravanchis ir užsienio reikalų ministro pavaduotojas teisės ir tarptautiniams reikalams Kazemas Gharibabadis susitiko su Europos Sąjungos užsienio reikalų tarnybos vadovo pavaduotoju Enrique Mora.
E. Mora platformoje „X“ sakė, kad jie „nuoširdžiai pasikeitė nuomonėmis... apie Irano karinę paramą Rusijai, kuri turi būti nutraukta, branduolinį klausimą, kurį reikia spręsti diplomatiniu būdu, regioninę įtampą (nes svarbu išvengti tolesnio eskalavimo iš visų pusių) ir žmogaus teises“.
Po derybų K. Gharibabadis taip pat „X“ penktadienį sakė, kad jis ir M. Takht-Ravanchis pakartojo E. Morai, „kad ES turėtų atsisakyti savo egocentriško ir neatsakingo elgesio“ įvairiais klausimais, įskaitant karą Ukrainoje ir Irano branduolinę programą.
K. Gharibabadis pridūrė, kad dėl ES „bendrininkavimo vykdant tebesitęsiantį genocidą Gazoje“ ji neturi moralinės teisės „pamokslauti“ apie žmogaus teises.