Minimos raketos, kurias Pentagonas vadina SS-N-30, iki pat spalio 7 dienos išoriniam pasauliui buvo daugiausia nežinomos.
Jos nustebino netgi akyliausius Rusijos kariuomenės stebėtojus. Šios raketų atakos taip pat buvo itin regimos. Daugeliu atvejų tai buvo pranešimas pasauliui, ypač Amerikai, jog kadaise nutriušęs Rusijos karinis jūrų laivynas vėl atgimė ir kad Vladimiro Putino raketos yra vienos pažangiausių pasaulyje, rašo „The Daily Beast“.
Šių raketų atakos pradėtos planuoti spalio 5-ąją, po šešių dienų, kai Maskvos kariniai lėktuvai surengė pirmuosius bombardavimus prieš sukilėlių pozicijas vakarinėje Sirijos dalyje. Rusija kišasi į konfliktą Sirijoje, neva norėdama padėti Damasko režimui įveikti vadinamą „Islamo valstybę“, dar žinomą kaip ISIS, tačiau atrodo, kad Rusijos atakos daugiau smogia Vakarų palaikomiems Sirijos prezidento Basharo al Assado priešininkams, o ne pačiai teroristų armijai. Maža to, kaip pastebi kritikai, Sirija suteikia Maskvai strateginę prieigą prie Viduržemio jūros.
„Rusijos žvalgyba aptiko virtinę svarbių kovotojų objektų, kuriuos nedelsiant reikėjo sunaikinti“, - savo pranešime spaudai aiškino Rusijos gynybos ministerija. Bepiločiai aparatai, žvalgybos palydovai, perimtas radijo ryšys ir šnipai žemėje padėjo pasirinkti taikinius, pridūrė ministerija.
„Atakų metu buvo smogiama gamykloms, gaminančioms amuniciją ir sprogmenis, vadovybės centrams, amunicijos, ginklų ir naftos saugykloms, taip pat teroristų rengimo stovykloms Rakos, Idlibo ir Alepo teritorijose“, - tvirtino ministerija. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažymėjo, kad raketos pasiekė visus vienuolika planuotų taikinių.
Rusijos kariuomenė šį reidą pažymėjo pranešimu spaudai ir oficialiu vaizdo įrašu. S. Šoigu taip pat pasigyrė šia operacija per nacionalinę televiziją. Kurdų kovotojai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame jų teigimu, matomos per Irako šiaurę skriejančios raketos. JAV kariuomenė atidžiai sekė reaktyvines, valdomas raketas ir vėliau pranešė, kad kelios iš jų nepasiekė savo tikslo ir sprogo Irane.
Žiniasklaidos dėmesys šioms raketoms buvo ne ką mažiau svarbus, negu pačių sukilėlių objektų sunaikinimas, trečiadienį „The Daily Beast“ sakė JAV gynybos pareigūnai. „Tokiu būdu Rusija pasaulinėje scenoje demonstruoja, kad gali toli pasiekti“, - sakė vienas pareigūnas.
Nepriklausomas JAV karinio jūrų laivyno analitikas Ericas Wertheimas, parašęs karinių laivų ir jų ginklų žinyną „Combat Fleets of the World“ („Pasaulio karinės flotilės“), sutinka su tokia nuomone. „Manau, kad tai buvo pasidemonstravimas pasauliui“, - teigė jis apie Rusijos raketų krušą.
E. Wertheimui ir kitiems užsienio analitikams buvo žinoma ankstesnė SS-N-30 versija, pavadinta SS-N-27. Tačiau pastarosios buvo priešlaivinės raketos, ir analitikai manė, kad jos gali nuskristi vos apie 240 km – vos mažą dalį to atstumo, kurį įveikė raketos naujausio reido metu.
Akivaizdu, kad SS-N-30 gali pasigirti kur kas didesniu skrydžio nuotoliu negu jų pirmtakės ir taip pat gali susprogdinti taikinius sausumoje. Dėl šių savybių jos tampa panašios į amerikiečių raketas „Tomahawk“, kurias JAV kariuomenė tradiciškai šaudo dideliais kiekiais, kad nušluotų priešo oro gynybą ir tuomet galėtų pereiti prie bombardavimo iš oro kampanijų. JAV karinis jūrų laivynas raketas „Tomahawk“ buvo paleidęs į labiausiai saugomus „Islamo valstybės“ taikinius pačioje JAV vadovaujamų aviacijos antskrydžių virš Sirijos pradžioje 2014 metų rugsėjį.
Raketas „Tomahawk“ ar panašią ginkluotę turi labai mažai šalių, ir tik Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija yra sėkmingai jas panaudojusios kovai. Dabar prie išskirtinio pasaulio karinių galiūnių klubo prisijungė ir Rusija. Tai turėtų sukelti nerimą Pentagonui, sako E. Wertheimas. „Tai turėtų tapti žadintuvo signalu, kad mums nepriklauso tokių pajėgumų monopolis“, - teigė jis.
Ypatingą nuostabą kelia tai, kad Maskva tokio ilgo nuotolio smūgių pajėgumus sugebėjo pasigaminti su kur kas mažesniais laivais, negu kas nors manė, kad tai yra įmanoma. JAV kariniame jūrų laivyne sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“ yra apginkluoti didžiuliai eskadriniai minininkai, kreiseriai ir povandeniniai laivai – paprastai visi šie laivai yra bent 150 m ilgio ir turi 9 tūkst. tonų tonažą.
Keturi nauji kariniai laivai, iš kurių buvo paleistos raketos SS-N-30, yra gerokai mažesni: jų ilgis varijuoja nuo 60 iki 90 metrų, o jų tonažas nėra didesnis negu 1500 tonų. „Maži laivai, didelė smogiamoji galia“, - Rusijos karinius laivus komentavo E. Wertheimas.
Tai yra svarbu, nes 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos laivų statymo pramonę ištiko ilgas nuosmukis, kurį Kremlius pastaruoju metu stengėsi įveikti. Tai turėjo gilių pasekmių Rusijos kariniam jūrų laivynui. „Rusija šiuo metu turi palyginus mažai naujų karinių laivų, o visi tie, kurie pastaraisiais metais buvo priimti į rikiuotę, yra palyginus maži“, - neseniai vienoje analizėje rašė Dmitrijus Gorneburgas iš Harvardo universiteto Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro.
Tačiau spalio mėnesio veiksmai įrodo, kad net maži laivai, kuriuos stato Rusija, gali smogti stipriai ir toli – kadaise tai galėjo padaryti tik Jungtinės Valstijos ir jos artimiausios sąjungininkės. Maskvos raketų reidas iš naujo įtvirtina Rusiją kaip pasaulinę karinę galią. „Jie į tai žiūri labai rimtai“, - sakė E. Wertheimas.