The Economist: scenarijai, kaip Donaldas Trumpas galėtų baigti karą Ukrainoje

„Rusai ir ukrainiečiai žūsta. Aš noriu, kad jie nebežūtų. Ir aš padarysiu, kad taip būtų... per 24 valandas“, – pernai kalbėjo Donaldas Trumpas. Jau sausį jis sugrįš į Baltuosius rūmus. Ar jam pavyks užbaigti Europoje vykstantį karą, kokio nebuvo nuo pat 1945 metų? Aplinkybės tam nepalankios. Teks susidurti su Rusijos kietakaktiškumu, Ukrainos piktinimusi ir Europos susiskaldymu. „Primena Kristupą Kolumbą, bandantį permatyti vandenyną ir manantį, kad plaukia į Indiją“, – pakomentavo Konstantinas Gryščenka, buvęs Ukrainos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras. Juntama baimė, kad D. Trumpas gali prastumti „prastą“ susitarimą, elgdamasis vien „dėl vaizdo“.

Jei D. Trumpui rūpėtų tik susitarimas – bet koks, tiesiog kaip faktas, – jisai galėtų paprasčiausiai nutraukti pagalbą Ukrainai ir pareikalauti, kad ši sutiktų su Rusijos keliamais reikalavimais. Kai kuriuos D. Trumpo aplinkos žmones, tarkim, jo sūnų Donaldą jaunesnįjį, maloniai nuteikia mintis, kad būtų galima užbaigti Ukrainos „šelpimą“, matuojamą milijardais, kuriuos JAV skiria kaip karinę ir ekonominę paramą, leidžiančią Ukrainai atsilaikyti prieš Rusijos agresiją. „Man iš tiesų nerūpi, kas bus su Ukrainai“, – 2022 metais pareiškė išrinktasis viceprezidentas J. D. Vance’as. „Aš ir toliau nepritariu beveik jokiai idėjai, kurią realizuojant JAV tektų tęsti to karo finansavimą“, – pridūrė jis šių metų balandį.

Jei JAV paliktų Ukrainą likimo valiai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų pradėti diktuoti šiokias tokias sąlygas. Birželį jis pademonstravo savo poziciją – pareiškė, kad Ukraina turi išvesti savo pajėgas iš keturių Rusijos aneksuotų regionų: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios, nors maždaug ketvirtadalį visos šios teritorijos net ir dabar kontroliuoja Ukraina (Rusija, aišku, pasiliktų dar ir 2014 metais okupuotą Krymą). Be to, Ukraina turėtų atsisveikinti su mintimi kada nors prisijungti prie NATO.