„The Economist“: visų laukiamas „spalio siurprizas“ nuvils kaip reikiant

Iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų skaičiuojamos paskutinės savaitės, o Amerikos politikos stebėtojai bando posakiui „tikėkis netikėto“ suteikti naują prasmę. Liko mažiau nei mėnuo, pirminės procedūros jau įsibėgėja, o įtampa tik didėja. Apklausų analitikai ir ekspertai svarsto, kas turi daugiau šansų tapti naujuoju Baltųjų rūmų šeimininku. Visi laukia „spalio siurprizo“, tačiau labai didelė tikimybė, jog jis nuvils – ir nuvils kaip reikiant.

Spalio pradžioje atliktos visuomenės apklausos pateikė rezultatų, neįtikėtinai panašių į tuos, kokius stebėjome paskutinėmis kampanijos dienomis. Daug patikimų pavyzdžių, bylojančių, jog rinkimų baigties kažkoks netikėtumas greičiausiai nenulems. Nepaisant to, šių metų rinkimai – vieni iš sunkiausiai prognozuojamų šiuolaikinėje Jungtinių Valstijų istorijoje. Baigtį gali lemti vos keli tūkstančiai balsų neapsisprendusiose valstijose.

Frazė „spalio siurprizas“ buvo populiari XX amžiaus devintojo dešimtmečio rinkimų metu, kai demokratai vylėsi, jog Amerikos įkaitų Irane, paimtų po revoliucijos šalyje, paleidimas išgelbės prezidentą Jimmy Carterį nuo pralaimėjimo. Siurprizas taip ir neišsipildė, scenarijus praktiškai daugiau nebepasikartojo.

Net ir tais atvejais, kai lemiamą spalį nutikdavo kažkas netikėto, iš esmės niekas nepasikeisdavo. Žinia apie ligoninėje dėl COVID 2020 metų spalį atsidūrusį Donaldą Trumpą – iki rinkimų irgi buvo likęs mėnuo – vargu, ar galėjo būti nušviesta dar dramatiškiau, nei kad tai buvo padaryta. Tik jo rezultatų apklausose tai praktiškai nepajudino – viso labo mažiau nei 1,7 procentiniais punktais. Iki rinkimų dienos jie sugrįžo į pirminę padėtį kaip ir prieš mėnesį.