Dėl atskleistų faktų Rusijos pajėgų sumaištis po rugpjūčio pradžioje įvykusio Ukrainos puolimo tampa dar labiau gėdinga. Dokumentai, kuriais pasidalinta su „The Guardian“, taip pat atskleidžia rusų susirūpinimą dėl moralės Kursko karių gretose, kuris sustiprėjo po to, kai fronte nusižudė karys, kuris, kaip pranešama, buvo „ilgai sirgęs depresija dėl tarnybos Rusijos kariuomenėje“.
Dalinių vadams duodami nurodymai užtikrinti, kad kariai kasdien vartotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą ir taip palaikytų savo „psichologinę būklę“.
„The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti dokumentų autentiškumo, nors jie turi tikrų Rusijos kariuomenės pranešimų požymių. Rugpjūčio pabaigoje „The Guardian“ susitiko su juos konfiskavusia Ukrainos specialiųjų operacijų komanda, praėjus kelioms valandoms po to, kai jie paliko Rusijos teritoriją. Komanda sakė, kad iš Kursko srityje esančių pastatų paėmė Rusijos vidaus reikalų ministerijos, FSB ir kariuomenės dokumentus, o vėliau davė juos peržiūrėti ir nufotografuoti.
Kai kurie iš dokumentų yra spausdinti įsakymai, išdalyti įvairiems daliniams, o kiti – ranka rašyti žurnalai, kuriuose fiksuojami įvykiai ir rūpesčiai konkrečiose pozicijose. Ankstyviausi įrašai datuojami 2023 metų pabaigoje, o naujausi dokumentai – likus vos šešioms savaitėms iki rugpjūčio 6 dienos, kai Ukraina pradėjo įsiveržimą į Kursko sritį.
Daugiausia dokumentų yra iš Rusijos 488-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko padalinių, ypač iš 17-ojo bataliono antrosios kuopos.
Ukrainos įsiveržimas į Kurską nustebino Kyjivo partnerius Vakaruose ir daugelį Ukrainos elito atstovų, nes planavimas apsiribojo labai mažu žmonių skaičiumi. Tačiau Rusijos kariniuose dokumentuose yra mėnesių mėnesius trukusių įspėjimų apie galimą įsiveržimą į šią teritoriją ir bandymą užimti Sudžą – 5 tūkst. gyventojų turintį miestą, kurį jau daugiau kaip mėnesį yra užėmusi Ukraina.
Sausio 4 dienos įraše kalbama apie Ukrainos ginkluotų grupuočių „galimą proveržį prie valstybinės sienos“ ir nurodoma sustiprinti mokymus, kad būtų pasirengta atremti bet kokį puolimą.
Vasario 19 dieną dalinių vadai buvo įspėti apie ukrainiečių planus „greitai prasiveržti iš Sumų regiono į Rusijos teritoriją iki 80 kilometrų gylio, kad per keturias dienas būtų sukurtas „koridorius“ prieš atvykstant pagrindiniams Ukrainos kariuomenės daliniams su šarvuočiais“.
Kovo viduryje pasienyje esantiems daliniams buvo įsakyta sustiprinti gynybines linijas ir „organizuoti papildomas pratybas dalinių ir atraminių punktų vadovybei dėl tinkamo gynybos organizavimo“, rengiantis Ukrainos pasienio puolimui.
Birželio viduryje buvo konkrečiau įspėta apie Ukrainos planus „kryptimi Junakivka-Sudža, siekiant užimti Sudžą“, kas iš tiesų įvyko rugpjūtį. Taip pat buvo numatyta, kad Ukraina bandys sunaikinti tiltą per Seimo upę, jog nutrauktų Rusijos tiekimo linijas regione, kas vėliau irgi įvyko. Birželio mėnesio dokumente buvo skundžiamasi, kad fronte dislokuoti rusų daliniai „užpildyti vidutiniškai tik 60-70 proc., ir juos daugiausia sudaro silpnai apmokyti rezervistai“.
Rugpjūčio 6 dieną prasidėjus ukrainiečių puolimui, daugelis rusų karių paliko savo pozicijas, ir per savaitę Ukraina visiškai perėmė Sudžos kontrolę.
„Jie pabėgo, net neevakuavę ir nesunaikinę savo dokumentų“, – pasakojo bylą perėmusios specialiųjų operacijų grupės narys.
Per chaotišką Maskvos atsitraukimą Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę šimtus rusų karių, iš kurių daugelis buvo šauktiniai, kuriems paprastai nesitikima mūšio. Vieno šauktinio kario iš antrosios kuopos, figūruojančio dokumentuose, tėvai rugpjūtį įrašė ašaringą vaizdo kreipimąsi, kuriame įvardijo jį kaip savo 22 metų sūnų Vadimą Kopylovą, sakė, kad jis pateko į nelaisvę netoli Sudžos, ir ragino Rusijos valdžios institucijas jį iškeisti.
