Kaip rašo nytimes.com, D. Trumpas žinojo, kad Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA) ir specialiųjų pajėgų komandosai siekia tiksliai nustatyti A. B. al Baghdadi buvimo vietą, jis tai žinojo ir anksčiau šį mėnesį nurodęs išvesti amerikiečių karius iš Šiaurės Sirijos, sekmadienį pranešė žvalgybos, kariuomenės ir kovos su terorizmu pareigūnai.
Ne vieną mėnesį žvalgybininkai raportavo D. Trumpui apie tai, kaip įgyvendinamas vienas iš jo nustatytų prioritetų: sumedžioti labiausiai pasaulyje ieškomą teroristą – A. B. al Baghdadi.
Tik D. Trumpo staigus prieš tris savaites priimtas sprendimas išvesti pajėgas sumaišė visas kortas ir privertė Pentagono pareigūnus paspartinti plano įgyvendinimą ir surengti rizikingą naktinę operaciją, kol pajėgos dar nėra išvestos ir nedingo galimybė kontroliuoti karius, šnipus ir žvalgybinius lėktuvus, atskleidė pareigūnai.
Jų teigimu, A. B. al Baghdadi žūtis per spalio 26 d. surengtą reidą įvyko iš esmės nepaisant, o ne dėl D. Trumpo veiksmų. Kol kas neaišku, kiek D. Trumpas atsižvelgė į žvalgybos duomenis apie A. B. al Baghdadi buvimo vietą, kai spalio 6 d. telefonu Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui netikėtai pranešė apie savo sprendimą išvesti amerikiečių karius.
Anot kariuomenės pareigūnų, aišku viena: toks sprendimas dar labiau padidino spaudimą kariuomenės vadams kuo greičiau įvykdyti sudėtingą operaciją.
Daugiau nei tuzinas Pentagono, kariuomenės, žvalgybos ir kovos su terorizmu pareigūnų – kartu su D. Trumpu, kuris savo operacijos įspūdžiais sekmadienį pasidalino per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose – pateikė visą operacijos veiksmų chronologinę seką.
Visą operaciją pradėta planuoti dar praėjusią vasarą, kai CŽA netikėtai gavo informacijos apie A. B. al Baghdadi buvimo vietą viename kaime Šiaurės Vakarų Sirijoje, rajone, kurį kontroliavo konkuruojančios „Al Qaeda“ grupuotės. Informacijos gauta suėmus ir ištardžius vieną iš A. B. al Baghdadi žmonų bei kurjerį, nurodė du amerikiečių pareigūnai.
Gavusi pirminės informacijos, CŽA ėmė glaudžiai bendradarbiauti su Irako ir kurdų žvalgybos pareigūnais Irake ir Sirijoje, norėdama nustatyti tikslią A. B. al Baghdadi buvimo vietą ir nusiuntė šnipų, kad šie stebėtų periodinį jo judėjimą. Amerikiečių pareigūnai sakė, kad kurdai ir toliau teikė informaciją CŽA apie A. B. al Baghdadi buvimo vietą net ir po D. Trumpo sprendimo išvesti amerikiečių karius ir palikti Sirijos kurdus laukti Turkijos puolimo.
Vieno pareigūno teigimu, Sirijos ir Irako kurdai suteikė daugiau žvalgybinės informacijos operacijai nei bet kuri kita šalis.
Vienas Sirijos inžinierius, kalbėjęs su netoliese amerikiečių operacijos vietos gyvenančiais kaimiečiais, sakė, kad A. B. al Baghdadi slapstėsi kitos ekstremistinės grupuotės – „Hurras al-Din“ – vadeivos Abu Mohammedo Salamos namuose. Kas per amerikiečių operaciją nutiko pastarajam, ir koks buvo jo santykių su A. B. al Baghdadi pobūdis, iki šiol nežinoma.
Amerikiečių kariuomenės „Delta“ pajėgų komandosams pradėjus ruošis misijai nukauti arba sugauti „Islamo valstybės“ vadeivą, jie puikiai žinojo, kad gali susidurti su didelėmis kliūtimis. Vieta buvo giliai „Al Qaeda“ kontroliuojamoje teritorijoje. O oro erdvę virš tos šalies dalies kontroliavo Sirija ir Rusija.
Kariuomenė mažiausiai dukart paskutinę minutę operaciją atšaukė.
Galutinis operacijos planas buvo parengtas praėjusią savaitę vos per dvi ar tris dienas. Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad A. B. al Baghdadi „planavo persikelti“. Dėl šios priežasties kariuomenės pareigūnai nusprendė, kad reikia veikti greitai. Jeigu A. B. al Baghdadi būtų persikėlęs į kitą vietą, būtų buvę gerokai sunkiau jį susekti iš Sirijos išvedus amerikiečių karius ir sumenkus žvalgybiniams pajėgumams.
JAV gynybos sekretorius Markas T. Esperis ABC kanalo laidai „This Week“ sakė, kad D. Trumpas „uždegė mums žalią šviesą veikti“ ketvirtadienį, o vėliau ir penktadienį. Šeštadienį maždaug apie vidurnaktį vietos laiku (17 val. šeštadienį Vašingtono laiku) iš vienos karinės bazės netoli Erbilio, Irake, pakilo aštuoni amerikiečių sraigtasparniai, daugiausia „CH-47 Chinooks“.
Sraigtasparniai turėjo skristi itin žemai ir greitai – tik taip galėjo išlikti nepastebėti. Jie greitai kirto Sirijos sieną ir tuomet perskrido visą Siriją. Tai buvo pavojinga 70 minučių trukmės kelionė, kurios metu sraigtasparniai buvo apšaudyti. Jie atskrido į Barišos rajoną, į šiaurę nuo idlibo miesto, vakarinėje Sirijos dalyje.
Prieš pat nusileidimą sraigtasparniai ir kiti karo lėktuvai ėmė apšaudyti pastatus, kad pridengtų besileidžiančius „Delta“ pajėgų komandosus ir jų šunis.
Anot D. Trumpo, sraigtasparniams šaudant iš viršaus, komandosai nusprendė neiti pro priekines duris, baimindamiesi spąstų, ir susprogdino vieną iš komplekso sienų. Tai leido jiems įsiveržti ir susiremti su grupe „Islamo valstybės“ kovotojų.
JAV prezidentas, M. T. Esperis, viceprezidentas Mike‘as Pence‘as ir Generalinio štabo vadas generolas Markas A. Milley visą operaciją stebėjo tiesiogiai Baltuosiuose rūmuose. Operacijos eigą transliavo virš kovos lauko sklendęs žvalgybinis lėktuvas.
Apšaudomi „Delta“ pajėgų komandosai įėjo į kompleksą, kur nukovė nemažai žmonių. Kariškiams dėliojant sprogmenis, arabų kalbos specialistas patarė vaikams ir kitiems taikiems žmonėms, kaip pabėgti. Būtent dėl šios priežasties pavyko išsaugoti gyvybę vienuolikai vaikų, kurie buvo komplekse kartu su A. B. al Baghdadi.
Pastarasis įbėgo į požeminį tunelį, kuriuo amerikiečių kariai jį sekė. Anot D. Trumpo, „Islamo valstybės“ lyderis su savimi pasiėmė tris vaikus (vėliau patikslinta, kad jų buvo du). Manoma, kad jis ketino juos panaudoti kaip gyvuosius skydus. Baimindamiesi, kad A. B. al Baghdadi detonuos savižudžio liemenę, komandosai pasiuntė kariuomenės šunį, kad šis pagautų A. B. al Baghdadi, sakė D. Trumpas.
Būtent tuomet A. B. al Baghdadi ir detonavo liemenę, kartu nusinešdamas ir vaikų gyvybes, nurodė Amerikos prezidentas.
Apie dvi valandas trukusios operacijos kulminaciją M. T. Esperis laidai „This Week“ sakė: „Jis buvo komplekse su keliais vyrais ir moterimis bei dideliu būriu vaikų. Mūsų specialiųjų pajėgų kariai laikėsi taktikos ir procedūrų, kaip patekti į vidų ir jį sulaikyti. Galiausiai, kaip sakė prezidentas, jis nusprendė nusižudyti ir, kaip mes manome, pasiėmė kartu su savimi kelis mažus vaikus“.
Prezidentas D. Trumpas operaciją apibūdino gerokai vaizdžiau. „Man teko stebėti didžiąją jos dalį“, – sakė jis. Anot JAV prezidento, A. B. al Baghdadi „mirė įbėgęs į akliną tunelį, žliumbdamas, verkdamas ir visą laiką klykdamas“.
Gynybos sekretorius negalėjo patvirtinti prezidento žodžių dėl „žliumbimo“ ir „verkimo“. „Neturiu tokių detalių, – sakė jis. – Prezidentas veikiausiai turėjo galimybę pasikalbėti su įvyko vietoje buvusiais vadais.“
19.15 val. Vašingtono laiku šeštadienį operacijos vietoje buvęs specialių pajėgų vadas raportavo, kad A. B. al Baghdadi žuvo. Taip pat buvo nukauti penki kiti „priešo kovotojai“, o taip pat „daugiau priešų buvo nukauta netoliese“, pranešė Baltieji rūmai.
Jie taip pat nurodė, kad nesunkiai buvo sužeisti du amerikiečiai kariai, tačiau jie jau grįžo į tarnybą. Taip pat buvo sužeistas kariuomenės šuo, kuris nukentėjo susisprogdinus A. B. al Baghdadi. Jis buvo išgabentas, nurodė D. Trumpas.
Po reido komandosai iš komplekso išvedė 11 vaikų ir perdavė juos tame rajone buvusiai moteriai. Vėliau kariškiai galutinai sunaikino kompleksą, kad šis ateityje netaptų „Islamo valstybės“ šventove, nurodė su operacijos eiga gerai susipažinęs asmuo.
Iš viso amerikiečių kariai ant žemės komplekse praleido maždaug dvi valandas. Anot D. Trumpo, komandosai jau turėjo „Islamo valstybės“ lyderio DNR pavyzdžių, todėl labai greitai patvirtino, kad buvo likviduotas reikiamas žmogus.
Kai visi amerikiečių kariai vėl susėdo į sraigtasparnius ir pakilo skrydžiui į Iraką, kaip nurodė D. Trumpas, tuo pačiu maršrutu, kaip ir atskrido, amerikiečių karo lėktuvai subombardavo kompleksą, kad užtikrintų, jog jis fiziškai sunaikintas, sakė M. T. Esperis.
Tuoj po 21 val. Vašingtono laiku šeštadienį, praėjus keturioms valandoms nuo tada, kai sraigtasparniai pakilo vykdyti karinę operaciją, D. Trumpas tviteryje paskelbė: „Ką tik įvyko kai kas svarbaus!“