JAV prezidentas pridūrė, kad kiekvieną savaitę žūsta „tūkstančiai jaunų žmonių“.
„Mes ir toliau kalbamės su Rusija. Norėtume, kad jie liautųsi. Man nepatinka tie bombardavimai, jie vyksta vėl ir vėl. Kiekvieną savaitę žūsta tūkstančiai jaunų žmonių“, – kalbėjo D. Trumpas.
Susiję straipsniai
Taip pat D. Trumpas žurnalistams eilinį kartą pakartojo, kad Rusija į Ukrainą įsiveržusi nebūtų, jeigu tuo metu jis būtų buvęs JAV prezidentu.
„Tai siaubinga, tai neturėjo nutikti. Ir niekada nebūtų nutikę, jeigu būčiau buvęs prezidentu, 100 proc.“, – patikino D. Trumpas.
Balandžio 4 dieną rusai paleido balistinę raketą į gyvenamąjį rajoną Kryvyj Riho mieste Dnipto rajone. Per ataką žuvo 20 žmonių, iš kurių devyni – vaikai. Dar mažiausiai 70 žmonių nukentėjo. Balandžio 7 dienos duomenimis, šiuo metu ligoninėse gydomi 33 nukentėjusieji, tarp kurių – keturi vaikai.
Balandžio 6 dieną Rusija balistine raketa atakavo ir Kyjivą, kur pražudė vieną ir sužeidė tris žmones. Mieste kilo gaisrų, viename rajone smarkiai apgadintas biurų pastatas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba apie rusų atakų suintensyvėjimą ir paragino pasaulį didinti spaudimą Maskvai. Jis taip pat negailėjo kritikos Jungtinių Valstijų ambasadai Ukrainoje dėl „per menkos reakcijos“ į tai, kad ambasadorė Bridget A. Brink savo pranešimuose apie smūgius Ukrainoje nepaminėjo Rusijos.
Pagrindiniai įvykiai:
05:36Prieš 1 val.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 170 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 967 060 karių, iš kurių 1 170 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 800 rusų tankų (+8), 22 473 šarvuotąsias kovos mašinas (+27), 27 718 artilerijos sistemų (+48), 1 381 raketų paleidimo sistemą, 1 162 oro gynybos sistemas (+3), 372 karo lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 678 nepilotuojamuosius orlaivius (+141), 3 197 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 48 118 transporto priemonių ir kuro cisternų (+1710), 3 884 specialiosios įrangos vienetus (+6).
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
04:47Prieš 2 val.
Nacionalinio pasipriešinimo centras: okupantai naudodami pavogtą įrangą Kryme įkūrė televizijos kanalą melagienoms skleisti
|Rusų okupantai, naudodami iš Chersono pavogtą įrangą, Kryme įkūrė televizijos kanalą „Tavria“ melagienoms skleisti, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.
„2022 m. sprukdamos iš Chersono rusų pajėgos pavogė visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“ priklausančią transliavimo įrangą ir, ja pasinaudoję, įkūrė televizijos kanalą „Tavria“. Dabar Simferopolyje atidaryta šio propagandinio kanalo studija“, – nurodoma pranešime.
Centro teigimu, okupavus Chersoną užpuolikams nepavyko šiame mieste rasti vietinių kolaborantų, norėjusių skleisti Kremliaus naratyvą.
„Dėl to studija Kryme buvo įsteigta netoli viešbučio, kuriame nuo seno yra apsigyvenęs „gauleiteris“ Vladimiras Saldo“, – paaiškino centras, pridurdamas, kad V. Saldo – rusams talkinantis Chersono regiono gubernatorius – tapo nuolatiniu kanalo svečiu.
03:32Prieš 3 val.
„The Times“: Putino planai Ukrainoje nesikeičia
JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika Rusijos atžvilgiu pastaruoju metu tapo daug griežtesnė, todėl Kremlius priverstas reaguoti. Visgi reakcija kol kas lieka tik tuščiais žodžiais ir neatrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pasirengęs atsisakyti savo tikslų kare Ukrainoje, rašo „The Times“, cituoja „Unian“.
Po to, kai Vakarai ir Ukraina pateikė ultimatumą dėl 30 dienų paliaubų, V. Putinas surengė skubią spaudos konferenciją. Nors jis ir siūlė tiesiogines derybas su Ukraina, visgi V. Putinas atmetė neatidėliotinas paliaubas ir pakartojo reikalavimą spręsti „pagrindines karo priežastis“, pažymi „The Times“.
Leidinys rašo, kad, „išvertus iš Kremliaus kalbos“, šis teiginys reiškia, kad V. Putinas bent jau reikalauja Ukrainos atsisakyti planų stoti į NATO bei nušalinti provakarietišką Kyjivo vyriausybę. Tai taip pat gali reikšti, kad V. Putinas reikalauja Ukrainos atsisakyti okupuotų Krymo ir žemyninės dalies žemių.
„The Times“ abejoja, ar V. Putinas iš tiesų bijo naujų Vakarų sankcijų, nes Rusija ir taip yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje, tačiau tai ypatingai nepaveikė gyvenimo lygio Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bent jau nepakankamai, kad tai priverstų V. Putiną nutraukti karą, „kurį jis laiko savo istorine misija“.
„Taigi Kremlius kartoja savo reikalavimus kas savaitę, kartais vartodamas skirtingus žodžius, tačiau iš esmės nepakeisdamas savo teiginio, kad vienintelis kelias į taiką yra tai, kad Ukraina duotų Rusijai viską, ko ji nori“, – rašo „The Times“.
20:00Prieš 11 val.
Kursko srityje atakuota 40-oji rusų brigada
Pasak „Telegram“, buvo smogta 40-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados dislokacijos punktui. Teigiama, kad atakai buvo panaudotos amerikietiškos raketos. Pranešama, jog po griuvėsiais gali būti Rusijos karių.
„Rylske, Kursko srityje, sunaikintas viešbutis su rusų teroristais. Pirminiais duomenimis, ten buvo vieno iš padalinių štabas. Visai šalia – tiltas per Seimo upę. Šalia esanti mokykla nenukentėjo“, – teigė Odesos regioninės karinės administracijos Visuomeninės tarybos vadovas Serhijus Bratčiukas.
19:52Prieš 11 val.
Per Rusijos atakas Charkivo srityje sužeisti penki civiliai
Rusijos pajėgos visą gegužės 11 dieną atakavo gyvenvietes Charkivo srityje. Vakare smogta Baranivkos kaimui – dronas pataikė į automobilį, sužeisti du gyventojai, praneša Charkivo srities prokuratūra.
„Transporto priemonė buvo apgadinta, o 53 metų vyras ir 54 metų moteris – sužeisti. Nukentėjusiems teikiama medicininė pagalba“, – nurodė prokuratūra.
Visą dieną Rusijos pajėgos atakavo Kupjansko rajoną Charkivo srityje. Ryte apie pusantros valandos priešas atakvo Kupianską ir Stetsivką. Šiose vietovėse buvo apgadinti gyvenamieji namai.
Teisėsauga taip pat pranešė apie priešo FPV dronų smūgius Zoločivo bendruomenei Bohoduchivo rajone. Buvo sužeistas 54 metų vyras. Jis paguldytas į ligoninę.
Iš viso šiandien Rusijos pajėgos sužalojo penkis Charkivo srities gyventojus.
„Prokurorai kartu su policijos tyrėjais imasi visų būtinų priemonių dokumentuoti Rusijos įvykdytus nusikaltimus. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl karo nusikaltimų“, – teigiama Charkivo prokuratūros pranešime.
19:32Prieš 11 val.
Chersone – dar vienas rusų smūgis
Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną artilerija, per ataką sužeista viena moteris, pranešė Chersono srities karinė administracija „Telegram“ platformoje ir jos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Gegužės 11 dieną Rusijos kariuomenė apšaudė vieną Chersono rajoną artilerija.
Per ataką buvo sužeista 76 metų moteris. Jai diagnozuotas smegenų sutrenkimas, buvo aptikti ir sužalojimai nugaroje bei šlaunyje.
Iš viso per ataką buvo sužeisti du žmonės. 76 metų moteris buvo išvežta į ligoninę dėl sužalojimų skeveldromis.
Chersono srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad apšaudymo metu buvo apgadinti balkonai ir išdužo langai.
57 metų moteris taip pat kreipėsi į medikus. Ji buvo lauke per ataką ir jai nustatytas abiejų rankų lūžis.
18:44Prieš 12 val.
Pokrovsko kryptis – viena sudėtingiausių: frontas juda tarsi sūpynės
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 2-ojo Tarptautinio legiono štabo viršininkas Pavlo Slavinskis teigia, kad padėtis Pokrovsko kryptimi išlieka viena sudėtingiausių visoje fronto linijoje. Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos jau pakeitė savo taktiką.
„Situacija sunki, bet prognozuojama. Suprantame, ką daro priešas, ir stengiamės atgauti prarastas pozicijas. Tai tarsi sūpynės – fronto linija juda pirmyn ir atgal“, – sakė jis.
Pasak p. Slavinskio, Rusijos kariuomenė dabar daugiausia dėmesio skiria užnugario infrastruktūros ir žvalgybos priemonių naikinimui, kad galėtų lengviau žengti į priekį.
„Jie bando mus apakinti, atimti mūsų „akis“ – mūsų dronus. Ši taktika veikia keliomis kryptimis“, – pridūrė jis.
17:51Vakar
Rusijos pajėgos siekia užimti placdarmą
Orihivo kryptimi Rusijos pajėgos bando atkirsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinius nuo logistikos kelių ir užimti placdarmą, kuris būtų patogus Zaporižios apšaudymui, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Vladislavas Vološinas.
Pasak jo, Orihivo kryptimi priešas sutelkė tam tikrą kiekį šturmavimo grupių – kasdien čia įvyksta po 5–7 susidūrimus. V. Vološino teigimu, rusai bando pralaužti gynybą ir judėti šiaurės vakarų kryptimi, kad užimtų gyvenvietę Kamianskę ir strategiškai svarbų placdarmą.
Atstovas paaiškino, kad okupantams šis placdarmas reikalingas tam, kad būtų galima vykdyti ugnies poveikį Zaporižiai – apšaudyti regiono centrą iš stambaus kalibro artilerijos.
16:53Vakar
Rusijos smūgis Sadovodo kaimui: sužeisti žmonės, kilo gaisras
Gegužės 11-ąją Rusijos pajėgos smogė Sadovodo kaimui Charkivo srityje naudodamos valdomą aviacinę bombą. Per ataką apgadinti gyvenamieji namai, sužeisti keli žmonės, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Šiandien popiet Rusijos pajėgos smogė Sadovodo kaimui, Kupiansko rajone, naudodamos valdomą bombą“, – sakoma pranešime.
Nepaprastųjų situacijų tarnyba patikslino, kad dėl atakos buvo apgadinti du dviejų aukštų gyvenamieji namai, kilo gaisras 130 kvadratinių metrų plote. Degė butai ir ūkiniai pastatai.
Taip pat nukentėjo dvi moterys – joms pasireiškė stiprus stresas. Gesindami gaisrą, gelbėtojai išgelbėjo triušį.
Gelbėjimo darbams buvo pasitelkti du ugniagesių ekipažai ir medikų komanda.
16:46Vakar
Ukrainos dronai smogė rusų pajėgoms Sumų srityje
Ukrainos dronų operatoriai Sumų srityje sunaikino rusų dronų valdymo punktus, slėptuves, įrangą ir karius, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Ataką surengė kovinių dronų padalinio „Prime“ operatoriai – tai yra 5-ojo pasienio būrio operatorių dalis.
„Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba veiksmingai saugo Ukrainos sieną ir yra neatsiejama Ukrainos gynybos pajėgų dalis. 5-ojo pasienio būrio padalinys „Prime“ veikia tiksliai ir be kompromisų“, – pridūrė tarnyba.
16:20Vakar
Ukraina praneša apie naujas Rusijos atakas
Pasibaigus Maskvos paskelbtoms paliauboms, Rusijos daliniai Rytų Ukrainoje vėl pradėjo naujas atakas, tiesa – kol kas mažesniu mastu. Ukrainos Generalinis štabas Kyjive sekmadienio popietę tinkle „Telegram“ pranešė apie 67 rusų atakas įvairiose fronto atkarpose. Praėjusiomis savaitėms jų kasdien registruota beveik po 100.
Daugiausiai atakų rusai sekmadienį surengė Pokrovsko regione. Čia Rusijos pajėgos 36 kartus mėgino pralaužti Ukrainos gynybos linijas. Atakos buvo atremtos, nurodoma pranešime. Nepriklausomai patikrinti informacijos nėra galimybės.
Iš Charkivo didmiesčio apylinkių pačiuose Ukrainos rytuose pranešta apie naujus Rusijos oro smūgius. Zadovodo kaime bombai pataikius į gyvenamąjį namą nukentėjo dvi moterys, pranešė regiono civilinė gynyba.
Lymano regione rusai atakavo ukrainiečių pozicijas prie Hrekivkos, Ridkodubo, Novės ir Hryhorivkos kryptimis. Keturi susirėmimai tęsiasi.
Taip pat būta rusų atakų Siversko, Kramatorsko, Torecko, Novopavlivkos, Orichivo ir Prydniprovjos regionuose.
Rusijos Kursko srityje iki šiol būta keturių susirėmimų, du jų dar tęsiasi. Priešas panaudojo keturias sklendžiančias bombas ir 134 kartus atidengė artilerijos ugnį, nurodoma Ukrainos Generalinio štabo pranešime.
13:57Vakar
Žiniasklaida: Rusija tirpdo Ukrainos pranašumą dronų srityje
Nors Ukraina inovacijų srityje vis dar turi pranašumą prieš Rusiją, Maskva dirba efektyviau gamybos sferoje, remdamasi vienos didžiausių Ukrainos dronų gamintojų „TAF Drones“ įkūrėju bei generaliniu direktoriumi Oleksandru Jakovenka rašo „Financial Times“.
„Rusija eina žingsnis po žingsnio. Jei dar dvejus metus taip tęsis ir toliau, mes nebegalėsime gintis“, – pareiškė O. Jakovenka.
Jo teigimu, prieš dvejus metus ukrainiečiai buvo dviem žingsniais priekyje rusų, o dabar – tik vienu.
Publikacijoje pažymima, kad Ukrainos startuolių išradingumas dronų srityje buvo retas šviesos spindulys jos ekonomikoje ir gynybos sferoje. Tačiau Maskva taip pat sukūrė revoliuciją dronų naudojimo srityje, o tai turėjo pražūtingų pasekmių ne tik mūšio lauke, bet ir miestuose.
„Paprastai mes pirmieji pereiname prie naujovių. Bet kai mes sukuriame kažką naujo, jie greitai sugalvoja atsaką“, – „Financial Times“ pažymėjo O. Jakovenko.
Pasak eksperto, dronai itin sparčiai „sensta“. Dar 2023 metais vidutinis nuotolis, kurį galėjo nuskristi dronas kamikadzė, buvo 5 km. Jis galėdavo gabenti krovinį iki 1 kg.
„Dabar jie gali įveikti 40 km su 3 kg naudinguoju kroviniu“.
Viena iš sėkmingiausių Rusijos inovacijų tapo optinio pluošto kabeliais valdomi dronai, kurių negali sutrikdyti radioelektroninės kovos priemonės. Tiesa, O. Jakovenka pažymėjo, kad didelio proveržio jie kol kas neatnešė, nes šių dronų naudojimą riboja kabelio ilgis – jie gali skristi iki 20 km. Be to, optinio pluošto kabeliams kenkia minusinė temperatūra, todėl jis prognozavo, kad vasarą jų naudojimas gali suaktyvėti
O. Jakovenka „Financial Times“ taip pat spėliojo, kad 2025 metais plačiau bus pradėti naudoti antžeminiai dronai.
„Tai bus ratuotų robotų metai. Jie bus naudojami žmonėms iš fronto evakuoti. O jei reikės nusiųsti į frontą maisto atsargų, nereikės rizikuoti, siunčiant žmones“.
09:06Vakar
Ukraina praneša apie daugybę Rusijos dronų atakų
Ukrainos kariuomenė pranešė apie daugybę Rusijos dronų atakų kitą dieną po to, kai baigėsi Vladimiro Putino Pergalės dieną paskelbtos trijų dienų paliaubos.
Per naktį Rusija atakavo Ukrainą 108 dronais, teigia Ukrainos oro pajėgos.
Tai šiek tiek mažiau nei vidutiniškai prieš pat paliaubų pradžią, tačiau tai reiškia, kad Rusija atnaujino Ukrainos puolimą smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais „Shahed“.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, 101 iš dronų buvo perimtas arba nukrito nepadarydamas jokios žalos.
06:142025 05 11
Ukraina: Rusija praėjusią parą prarado dar 1 310 karių
Rusijos kariuomenė pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 1 310 kareivių, sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Jo duomenimis, nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 11 d. Rusija iš viso neteko apie 965 890 kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino iš viso 10 792 priešo tankus (+2 praėjusią parą), 22 446 šarvuotąsias kovos mašinas (+6), 27 670 artilerijos sistemų (+33), 1 381 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą (+1), 1 159 oro gynybos sistemas (+1), 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 537 dronus (+55), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus ir katerius, 1 povandeninį laivą, 47 947 transporto priemones (+117) ir 3 878 specialiosios technikos vienetus (+3).
Duomenys apie Rusijos nuostolius nuolat atnaujinami.
„Ukrinform“ pranešė, kad gegužės 10 d. tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų įvyko 117 koviniai susirėmimai, dauguma jų – Pokrovsko sektoriuje.
20:322025 05 10
Jungtinės Valstijos pritarė raketų perdavimui iš Vokietijos į Ukrainą
Tai daugiau kaip 200 vienetų, apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „The New York Times“.
Penktadienį JAV Kongreso atstovas pranešė, kad šalis pritarė, jog Vokietija perduotų Ukrainai 125 ilgojo nuotolio artilerijos raketas ir 100 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „Patriot“.
19:072025 05 10
Jungtinė Karalystė siunčia netikrus tankus, kad išvargintų Rusijos pajėgas
Jungtinė Karalystė rado būdą, kaip priešintis Rusijos agresijai nesiųsdama didelio kiekio ginkluotės.
„The Times“ pranešė, kad už kiekvienus penkis tikrus tankus Jungtinė Karalystė prideda dar 30 netikrų, siekdama priversti Rusiją be reikalo naudoti išteklius smūgiams į netikrus taikinius.
JK padeda Ukrainai apgauti Rusijos pajėgas. Britų kariai bando įtikinti rusus, kad Ukrainai buvo pristatyta daugiau ginklų nei iš tikrųjų. Ši strategija siekia priversti Rusiją naudoti brangią įrangą sunaikinant pigias, muliažų kopijas.
„Mes perdavėme nedaug tikros ginkluotės, todėl naudinga sudaryti įspūdį, kad jos yra daugiau nei iš tiesų, – paaiškino RAF eskadrilės vadas Lowri Simneris.
L. Simneris paaiškino, kad rusai, dabar turintys prieigą prie palydovinių nuotraukų ir dronų, geriau atpažįsta muliažus – tokius, kokie buvo naudojami per Antrąjį pasaulinį karą – todėl Jungtinė Karalystė turėjo prisitaikyti.
18:282025 05 10
Metai nuo Vovčansko šturmo: Ukrainos kariai vis dar išlaiko pozicijas
Gegužės 10-ąją suėjo lygiai vieneri metai nuo Rusijos puolimo prieš Vovčansko miestą Charkivo srityje pradžios.
„Lygiai prieš metus rusai pradėjo puolimą Vovčanske. Okupantai visą naktį atakavo miestą artilerija, raketomis ir aviacijos bombomis, o ryte pradėjo šturmą. 2024 metų gegužės 10-ąją į mūšį stojo 34-asis atskirasis motorizuotasis pėstininkų batalionas“, – rašoma pranešime.
„Mes sustabdėme priešą ir net vykdėme puolamąsias operacijas. Tuomet buvo nuspręsta mus perdislokuoti tiesiai į Vovčansko miestą. Ir nuo tada, kai įžengėme į Vovčanską, ten išbuvome daugiau nei 10 mėnesių. Per šį laiką nepraradome nė vienos pozicijos – batalionas tvirtai laikosi“, – sakė bataliono vadas.
Vėliau, pasak jo, buvo surengta plataus masto operacija Vovčansko agregatų gamyklai išlaisvinti.
„Po gamyklos išlaisvinimo ją išvalėme nuo priešų, ir dabar tai mūsų saugoma teritorija“, – teigė bataliono vadas.
17:052025 05 10
Rusija smogė Chersonui
Rusijos pajėgos gegužės 10 dieną surengė drono ataką Chersone, nepaisydamos Kremliaus paskelbtų paliaubų. Per ataką žuvo vyras, pranešė Chersono regioninė karinė administracija.
Apie 7 valandą ryto vietos laiku Rusijos kariai Dnipro rajone dronu užpuolė vieną Chersono gyventoją.
„Deja, sprogimo metu vyras patyrė sunkių sužalojimų ir žuvo vietoje. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jo šeimai ir artimiesiems“, – rašoma pranešime.
Chersono regioninės karinės administracijos teigimu, per pastarąją parą Rusijos pajėgos atakavo Chersoną ir dar 15 gyvenviečių. Rusai naudojo dronus ir artileriją.
Rusijos pajėgos taikėsi į gyvenamuosius rajonus, apgadino keturis namus ir sunaikino transporto priemonę. Du žmonės buvo sužeisti.
16:282025 05 10
Jungtinė Karalystė ruošiasi perduoti dar 5 oro gynybos sistemas Ukrainai
Jungtinė Karalystė jau perdavė Ukrainai aštuonias „Raven“ oro gynybos sistemas, kurios šiuo metu sėkmingai numuša „Shahed“ bepiločius orlaivius.
Dar penkios tokios sistemos ruošiamos perdavimui, siekiant sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pranešė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų žiniasklaidos tarnyba.
JK taip pat atskleidė detales apie slaptas oro gynybos sistemas, perduotas Ukrainai. Sistema oficialiai vadinama „Raven“, tačiau taip pat naudojamas pavadinimas „Frankensam“.
„Raven“ sistema pirmą kartą pasiekė Ukrainą 2023 m. pavasarį. Nuo to laiko buvo paleista daugiau nei 400 raketų į „Shahed“ dronus. Bendras sistemos efektyvumas siekia 70 proc.
16:022025 05 10
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 310 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gegužės 10 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 964 580 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 310 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 790 (+4) priešo tankų, 22 440 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 27 637 (+49) artilerijos sistemas, 1 380 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 158 (+1) oro gynybos sistemas, 372 (+0) karo lėktuvus, 335 (+0) sraigtasparnius, 35 482 (+36) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 197 (+1) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 47 830 (+106) automobilių ir degalų cisternų, 3 875 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
09:312025 05 10
Europos lyderiai Kyjive pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus
Keli Europos lyderiai šeštadienį lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive ir vizito metu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus.
Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Jie padėjo žvakių prie paminklo Nepriklausomybės aikštėje, kur tylos minute buvo pagerbti žuvusieji.
Ukrainos garbės sargybos kuopa taip pat dalyvavo ceremonijoje prie paminklo, kuris Kyjive spontaniškai iškilo pievoje Nepriklausomybės aikštėje po Rusijos įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį.
Artimieji ir draugai šioje vietoje pievoje dėjo po nedidelę Ukrainos vėliavėlę už kiekvieną žuvusį Ukrainos karį. Nuo tada čia karo aukoms atminti atsirado dešimtys tūkstančių vėliavų, nuotraukų ir kitų daiktų.
Remiantis oficialiais duomenimis, per karą žuvo 43 000 ukrainiečių kareivių, tačiau kai kuriais skaičiavimais šis skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Jungtinės Tautos pranešė, kad per Rusijos invaziją žuvo daugiau nei 13 000 Ukrainos civilių.
Keli Europos lyderiai šeštadienį lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive ir vizito metu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus.
Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Jie padėjo žvakių prie paminklo Nepriklausomybės aikštėje, kur tylos minute buvo pagerbti žuvusieji.
Ukrainos garbės sargybos kuopa taip pat dalyvavo ceremonijoje prie paminklo, kuris Kyjive spontaniškai iškilo pievoje Nepriklausomybės aikštėje po Rusijos įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį.
Artimieji ir draugai šioje vietoje pievoje dėjo po nedidelę Ukrainos vėliavėlę už kiekvieną žuvusį Ukrainos karį. Nuo tada čia karo aukoms atminti atsirado dešimtys tūkstančių vėliavų, nuotraukų ir kitų daiktų.
Remiantis oficialiais duomenimis, per karą žuvo 43 000 ukrainiečių kareivių, tačiau kai kuriais skaičiavimais šis skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Jungtinės Tautos pranešė, kad per Rusijos invaziją žuvo daugiau nei 13 000 Ukrainos civilių.
08:452025 05 10
Kim Jong Unas pareiškė, kad gina „brolišką tautą“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalies karių dalyvavimas Rusijos ir Ukrainos kare yra pateisinamas – jis tai pavadino suverenios teisės ginti „brolišką tautą“ įgyvendinimu, remdamasi Šiaurės Korėjos valstybine naujienų agentūra KCNA skelbia „Reuters“.
„Mūsų dalyvavimas šiame konflikte yra teisingas ir jis atitinka mūsų respublikos suverenias teises. Visus drąsius karius, dalyvavusius Kursko operacijoje, aš laikau didvyriais ir aukščiausiais tautos garbės atstovais“, – pažymėjo jis.
Kim Jong Unas taip pat sakė, kad Pchenjanas nedvejodamas leis panaudoti karinę jėgą, jei JAV ir toliau tęs tai, ką jis pavadino karinėmis provokacijomis prieš Rusiją, rašo „Reuters“.
Šiaurės Korėja iki pat balandžio pabaigos nebuvo patvirtinusi, kad į Rusiją pasiuntė daugiau nei 10 tūkst. savo karių ir ginklų. Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai itin sustiprėjo po to, kai Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais pasirašė visapusišką strateginės partnerystės sutartį.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalies karių dalyvavimas Rusijos ir Ukrainos kare yra pateisinamas – jis tai pavadino suverenios teisės ginti „brolišką tautą“ įgyvendinimu, remdamasi Šiaurės Korėjos valstybine naujienų agentūra KCNA skelbia „Reuters“.
„Mūsų dalyvavimas šiame konflikte yra teisingas ir jis atitinka mūsų respublikos suverenias teises. Visus drąsius karius, dalyvavusius Kursko operacijoje, aš laikau didvyriais ir aukščiausiais tautos garbės atstovais“, – pažymėjo jis.
Kim Jong Unas taip pat sakė, kad Pchenjanas nedvejodamas leis panaudoti karinę jėgą, jei JAV ir toliau tęs tai, ką jis pavadino karinėmis provokacijomis prieš Rusiją, rašo „Reuters“.
Šiaurės Korėja iki pat balandžio pabaigos nebuvo patvirtinusi, kad į Rusiją pasiuntė daugiau nei 10 tūkst. savo karių ir ginklų. Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai itin sustiprėjo po to, kai Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais pasirašė visapusišką strateginės partnerystės sutartį.
06:432025 05 10
Rusija per parą Ukrainoje prarado 1 310 karių
Rusijos kariuomenė pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 1 310 kareivių.
Naujausius duomenis šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 10 d. Rusija iš viso neteko apie 964 580 kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino iš viso 10 790 priešo tankų (+4 per parą), 22 440 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 27 637 artilerijos sistemas (+49), 1 380 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 158 oro gynybos sistemas (+1), 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 482 dronus (+36), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus ir katerius, 1 povandeninį laivą, 47 830 transporto priemonių (+106) ir 3 875 specialiosios technikos vienetus.
Duomenys apie priešo praradimus nuolat atnaujinami.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužės 9 d., iki 22 val., tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų įvyko 162 koviniai susirėmimai.
Rusijos kariuomenė pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 1 310 kareivių.
Naujausius duomenis šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 10 d. Rusija iš viso neteko apie 964 580 kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino iš viso 10 790 priešo tankų (+4 per parą), 22 440 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 27 637 artilerijos sistemas (+49), 1 380 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 158 oro gynybos sistemas (+1), 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 482 dronus (+36), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus ir katerius, 1 povandeninį laivą, 47 830 transporto priemonių (+106) ir 3 875 specialiosios technikos vienetus.
Duomenys apie priešo praradimus nuolat atnaujinami.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužės 9 d., iki 22 val., tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų įvyko 162 koviniai susirėmimai.
05:502025 05 10
Nausėda dalyvaus „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime
Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus nuotoliniu būdu vyksiančiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.
Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimas rengiamas Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio iniciatyva. Jame planuojama aptarti pastangas dėl ilgalaikės taikos Ukrainoje bei bendrus koalicijos šalių veiksmus stiprinant šios su Rusijos agresija susiduriančios valstybės karinius pajėgumus.
Iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ėmėsi JK ministras pirmininkas K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kol kas tokiose diskusijose dalyvavo ne tik NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai, bet ir tokių valstybių, kaip Australija ir Naujoji Zelandija atstovai.
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas vasario mėnesį pradėjo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas užbaigti karą, kurį anksčiau žadėjo nutraukti per 24 valandas. Tačiau jis pademonstravo vis didesnį nekantrumą – iš pradžių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, o pastaruoju metu ir V. Putino atžvilgiu, nes kovos tęsiasi.
D. Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sustiprino perspėjimus, kad Vašingtonas yra pasirengęs atsisakyti tarpininko vaidmens, jei greitai nebus pažangos.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ketvirtadienį pasakė D. Trumpui, jog Ukraina yra pasiruošusi „bet kokio formato“ deryboms su Rusija dėl karo, tačiau primygtinai tvirtino, kad pirmiausia turi būti sudarytos visiškos paliaubos.
Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus nuotoliniu būdu vyksiančiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.
Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimas rengiamas Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio iniciatyva. Jame planuojama aptarti pastangas dėl ilgalaikės taikos Ukrainoje bei bendrus koalicijos šalių veiksmus stiprinant šios su Rusijos agresija susiduriančios valstybės karinius pajėgumus.
Iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, ėmėsi JK ministras pirmininkas K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kol kas tokiose diskusijose dalyvavo ne tik NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai, bet ir tokių valstybių, kaip Australija ir Naujoji Zelandija atstovai.
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas vasario mėnesį pradėjo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas užbaigti karą, kurį anksčiau žadėjo nutraukti per 24 valandas. Tačiau jis pademonstravo vis didesnį nekantrumą – iš pradžių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, o pastaruoju metu ir V. Putino atžvilgiu, nes kovos tęsiasi.
D. Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sustiprino perspėjimus, kad Vašingtonas yra pasirengęs atsisakyti tarpininko vaidmens, jei greitai nebus pažangos.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ketvirtadienį pasakė D. Trumpui, jog Ukraina yra pasiruošusi „bet kokio formato“ deryboms su Rusija dėl karo, tačiau primygtinai tvirtino, kad pirmiausia turi būti sudarytos visiškos paliaubos.
05:362025 05 10
Simbolinis vizitas grėsmės akivaizdoje
Šeštadienį ryte Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai atvyko į Kyjivą simboliniam vizitui į Ukrainą. Vizitas vyksta tuo metu, kai JAV perspėjo apie žvalgybinę informaciją dėl artėjančios didelės oro atakos prieš Ukrainą.
Jungtinių Valstijų ambasada Kyjive penktadienį sakė gavusi konkrečios informacijos apie galimą rimtą oro ataką prieš Ukrainą artimiausiomis dienomis.
Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi JAV ambasados Ukrainoje pareiškimu.
Savo pareiškime Amerikos ambasada kreipėsi į savo piliečius Ukrainoje su rekomendacija pasirengti skubiems veiksmams oro antskrydžio atveju.
„JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie potencialiai reikšmingą oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas“, – sakoma pareiškime.
Šeštadienį ryte Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai atvyko į Kyjivą simboliniam vizitui į Ukrainą. Vizitas vyksta tuo metu, kai JAV perspėjo apie žvalgybinę informaciją dėl artėjančios didelės oro atakos prieš Ukrainą.
Jungtinių Valstijų ambasada Kyjive penktadienį sakė gavusi konkrečios informacijos apie galimą rimtą oro ataką prieš Ukrainą artimiausiomis dienomis.
Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi JAV ambasados Ukrainoje pareiškimu.
Savo pareiškime Amerikos ambasada kreipėsi į savo piliečius Ukrainoje su rekomendacija pasirengti skubiems veiksmams oro antskrydžio atveju.
„JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie potencialiai reikšmingą oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas“, – sakoma pareiškime.
21:022025 05 09
Rusai artėja prie Dniepropetrovsko regiono: „DeepState“ įvertino riziką
Rusijos kariai neturėjo tiesioginių užduočių atakuoti Dniepropetrovsko regioną, tačiau rusai gali ir greičiausiai pasinaudos galimybe, jei pasieks Donecko srities sienas. Šią išvadą padarė Ukrainos stebėjimo projekto „DeepState“ analitikai, skelbia UNIAN.
Daroma prielaida, kad rusai būtinai naudos Donecko regiono sienų pasiekimą „pergalingoms“ antraštėms kaip savo propagandos dalį, o Dniepropetrovsko regioną - „kaip veiksnio ir įtakos Ukrainos visuomenei padidėjimą“.
Be to, kaip pažymėta, rusai greičiausiai pasinaudos šia situacija, kad destabilizuotų situaciją, taip pat nukreiptų Ukrainos gynybos pajėgų dėmesį ir išteklius.
Be to, prieiga prie Dniepropetrovsko regiono sienos gali paskatinti rusus tapti aktyvesniais, kad galėtų daryti įtaką kaimyniniams fronto sektoriams ir paspartinti jų pajėgų pažangą.
„DeepState“ priminė, kad pagrindinė Rusijos kariuomenės užduotis yra visiška Donecko srities okupacija.
„Prieš juos yra užduotys visiškai užimti Toretską, Časiv Jarą, Pokrovską, Myrnohradą ir dar toliau – Konstantinovką, Slavianską, Kramatorską, Siverską, Lymaną ir šimtus kitų kaimų ir miestų. Gynybos pajėgos niekada taip ir neatsisakys nė milimetro žemės, ir tai jau šiandien demonstruoja. Todėl rusai vis tiek turės skirti daug išteklių ir laiko, kad nuspręstų užimti visas šias gyvenvietes, įvykdyti terminus ir užduotis, ir kad vargu, ar jiems pavyks konfrontuoti su geriausia pasaulio kariuomene“, - apskaičiavo analitikai.
Kaip rašė UNIAN, ankstesnis karinis stebėtojas Denysas Popovičius sakė, kad Dniepropetrovsko sritis yra rusų taikinys.
„Jis (priešas – UNIAN) turėtų pranešti, kad pasiekė administracines sienas, pageidautina, kad jis tai padarytų iki gegužės 9 dienos. Laiko liko nedaug. Jie bandys skubėti į priekį. Bent jau tam, kad nusifotografuotų prie stelos ir apie tai praneštų.“
Rusijos kariai neturėjo tiesioginių užduočių atakuoti Dniepropetrovsko regioną, tačiau rusai gali ir greičiausiai pasinaudos galimybe, jei pasieks Donecko srities sienas. Šią išvadą padarė Ukrainos stebėjimo projekto „DeepState“ analitikai, skelbia UNIAN.
Daroma prielaida, kad rusai būtinai naudos Donecko regiono sienų pasiekimą „pergalingoms“ antraštėms kaip savo propagandos dalį, o Dniepropetrovsko regioną - „kaip veiksnio ir įtakos Ukrainos visuomenei padidėjimą“.
Be to, kaip pažymėta, rusai greičiausiai pasinaudos šia situacija, kad destabilizuotų situaciją, taip pat nukreiptų Ukrainos gynybos pajėgų dėmesį ir išteklius.
Be to, prieiga prie Dniepropetrovsko regiono sienos gali paskatinti rusus tapti aktyvesniais, kad galėtų daryti įtaką kaimyniniams fronto sektoriams ir paspartinti jų pajėgų pažangą.
„DeepState“ priminė, kad pagrindinė Rusijos kariuomenės užduotis yra visiška Donecko srities okupacija.
„Prieš juos yra užduotys visiškai užimti Toretską, Časiv Jarą, Pokrovską, Myrnohradą ir dar toliau – Konstantinovką, Slavianską, Kramatorską, Siverską, Lymaną ir šimtus kitų kaimų ir miestų. Gynybos pajėgos niekada taip ir neatsisakys nė milimetro žemės, ir tai jau šiandien demonstruoja. Todėl rusai vis tiek turės skirti daug išteklių ir laiko, kad nuspręstų užimti visas šias gyvenvietes, įvykdyti terminus ir užduotis, ir kad vargu, ar jiems pavyks konfrontuoti su geriausia pasaulio kariuomene“, - apskaičiavo analitikai.
Kaip rašė UNIAN, ankstesnis karinis stebėtojas Denysas Popovičius sakė, kad Dniepropetrovsko sritis yra rusų taikinys.
„Jis (priešas – UNIAN) turėtų pranešti, kad pasiekė administracines sienas, pageidautina, kad jis tai padarytų iki gegužės 9 dienos. Laiko liko nedaug. Jie bandys skubėti į priekį. Bent jau tam, kad nusifotografuotų prie stelos ir apie tai praneštų.“
19:222025 05 09
Baltieji rūmai: D. Trumpas tikisi 30 dienų tylos tarp Ukrainos ir Rusijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusijos Federacija ir Ukraina susitars dėl 30 dienų paliaubų.
Tai pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Levitt per spaudos konferenciją, praneša RBC-Ukraine.
Pasak jos, vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskambino D. Trumpui. Jie aptarė Ukrainos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl retųjų žemių išteklių.
D. Trumpas sakė C. Levitt, kad jo pokalbis su V. Zelenskiu buvo geras.
„Jie taip pat kalbėjo apie paliaubas, kurias pasiūlė Trumpas. Apie 30 dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, kurias, kaip žinome, Europa remia. Tikimės, kad abi šalys su tuo sutiks“, - sakė C. Levitt.
Dar kovo pradžioje Ukraina sutiko nutraukti ugnį su Rusija mažiausiai 30 dienų. Tačiau tuometinis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė keletą reikalavimų tokioms paliauboms.
Be to, jis pradėjo manipuliuoti „trumpomis paliaubomis“ - pirmiausia per Velykas, o paskui iki „Pergalės dienos“. Nepaisant tokių pareiškimų, vakar Rusijos okupantai paleido raketą į Poltavos sritį.
Pats D. Trumpas vakar išreiškė viltį, kad Rusija vis tiek sutiks su tokia idėja. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos įves naujas sankcijas šaliai, kuri pažeidžia paliaubas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikisi, kad Rusijos Federacija ir Ukraina susitars dėl 30 dienų paliaubų.
Tai pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Levitt per spaudos konferenciją, praneša RBC-Ukraine.
Pasak jos, vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskambino D. Trumpui. Jie aptarė Ukrainos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl retųjų žemių išteklių.
D. Trumpas sakė C. Levitt, kad jo pokalbis su V. Zelenskiu buvo geras.
„Jie taip pat kalbėjo apie paliaubas, kurias pasiūlė Trumpas. Apie 30 dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, kurias, kaip žinome, Europa remia. Tikimės, kad abi šalys su tuo sutiks“, - sakė C. Levitt.
Dar kovo pradžioje Ukraina sutiko nutraukti ugnį su Rusija mažiausiai 30 dienų. Tačiau tuometinis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė keletą reikalavimų tokioms paliauboms.
Be to, jis pradėjo manipuliuoti „trumpomis paliaubomis“ - pirmiausia per Velykas, o paskui iki „Pergalės dienos“. Nepaisant tokių pareiškimų, vakar Rusijos okupantai paleido raketą į Poltavos sritį.
Pats D. Trumpas vakar išreiškė viltį, kad Rusija vis tiek sutiks su tokia idėja. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos įves naujas sankcijas šaliai, kuri pažeidžia paliaubas.
19:042025 05 09
JAV ambasada įspėjo apie masinio išpuolio prieš Ukrainą grėsmę
Jungtinių Valstijų ambasada Kijeve sakė gavusi konkrečios informacijos apie galimą rimtą oro ataką prieš Ukrainą artimiausiomis dienomis.
Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi JAV ambasados Ukrainoje pareiškimu.
Savo pareiškime Amerikos ambasada kreipėsi į savo piliečius Ukrainoje su rekomendacija pasirengti skubiems veiksmams oro antskrydžio atveju.
„JAV ambasada Kijeve gavo informacijos apie potencialiai reikšmingą oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas“, – sakoma pareiškime.
Vakar karo ekspertas Ivanas Stupakas rekomendavo vadovautis oficialiu JAV ambasados Ukrainoje šaltiniu.
Jis priminė, kad paskutinį kartą, kai Rusija planavo panaudoti savo naująsias vidutinio nuotolio balistinės raketas „Orešnik“, Amerikos ambasada prieš 72 valandas paskelbė pranešimą, kad artimiausiomis dienomis yra padidėjusi grėsmė JAV piliečiams Ukrainoje ir visos Amerikos įmonės išleido darbuotojus namo. Jų pavyzdžiu pasekė Europos šalių atstovybės, o tada „Orešnik“ raketos išties buvo paliestos į Ukrainą.
Jo nuomone, tokie pranešimai yra raudonoji vėliava, įspėjanti, kad Rusija planuoja naudoti „Orešnik“ raketas.
Jungtinių Valstijų ambasada Kijeve sakė gavusi konkrečios informacijos apie galimą rimtą oro ataką prieš Ukrainą artimiausiomis dienomis.
Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi JAV ambasados Ukrainoje pareiškimu.
Savo pareiškime Amerikos ambasada kreipėsi į savo piliečius Ukrainoje su rekomendacija pasirengti skubiems veiksmams oro antskrydžio atveju.
„JAV ambasada Kijeve gavo informacijos apie potencialiai reikšmingą oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas“, – sakoma pareiškime.
Vakar karo ekspertas Ivanas Stupakas rekomendavo vadovautis oficialiu JAV ambasados Ukrainoje šaltiniu.
Jis priminė, kad paskutinį kartą, kai Rusija planavo panaudoti savo naująsias vidutinio nuotolio balistinės raketas „Orešnik“, Amerikos ambasada prieš 72 valandas paskelbė pranešimą, kad artimiausiomis dienomis yra padidėjusi grėsmė JAV piliečiams Ukrainoje ir visos Amerikos įmonės išleido darbuotojus namo. Jų pavyzdžiu pasekė Europos šalių atstovybės, o tada „Orešnik“ raketos išties buvo paliestos į Ukrainą.
Jo nuomone, tokie pranešimai yra raudonoji vėliava, įspėjanti, kad Rusija planuoja naudoti „Orešnik“ raketas.
18:562025 05 09
Ukrainos pajėgos pranešė apie 80 susirėmimų nuo dienos pradžios
Dauguma atakų Rusijos kariuomenė vykdo Pokrovsko ir Novopavlivsko kryptimis – ten, nepaisant Maskvos paskelbtų „paliaubų“, užfiksuota 18 susirėmimų.
Taip pat vyksta mūšiai Charkovo kryptimi (netoli Vovčansko), Lymansko, Kramatorsko, Toretsko, Orikhivo ir Prydniprovsko kryptymis, kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.
Be Generalinis štabas pažymėjo, kad Rusijos kariai ir toliau apšaudo apgyvendintas teritorijas Černigovo ir Sumų regionuose.
Dauguma atakų Rusijos kariuomenė vykdo Pokrovsko ir Novopavlivsko kryptimis – ten, nepaisant Maskvos paskelbtų „paliaubų“, užfiksuota 18 susirėmimų.
Taip pat vyksta mūšiai Charkovo kryptimi (netoli Vovčansko), Lymansko, Kramatorsko, Toretsko, Orikhivo ir Prydniprovsko kryptymis, kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.
Be Generalinis štabas pažymėjo, kad Rusijos kariai ir toliau apšaudo apgyvendintas teritorijas Černigovo ir Sumų regionuose.
18:032025 05 09
Rusija: D. Trumpas ir V. Putinas pasveikino vienas kitą Pergalės dienos proga
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį apsikeitė sveikinimais Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių proga.
Abiejų valstybių vadovai per savo padėjėjus atsiuntė sveikinimus „mūsų bendros šventės proga“, Rusijos valstybinei televizijai sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Kasmet gegužės 9 d. Rusija pažymi sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją, surengdama didelį karinį paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Tačiau V. Putinas netiesiogiai paprieštaravo JAV prezidentui, pabrėždamas, kad sovietų armijos kariai suvaidino lemiamą vaidmenį nugalint hitlerinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
D. Trumpas anksčiau lemiamu pavadino JAV kariuomenės indėlį į šią pergalę.
Tuo tarpu Maskvoje į iškilmes atvyko nedaug Vakarų šalių vadovų, turint omenyje Kremliaus karą Ukrainoje. Iš ES ir NATO narių dalyvavo tik Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius taip pat dalyvavo parade, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė abu lyderius už jų vizitą.
Ypač kalbant apie A. Vučičių ir R. Ficą, „tai tiesiog didvyriškumo aktas“, sakė D. Peskovas, turėdamas omenyje Briuselio perspėjimus nedalyvauti kariniame parade.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį apsikeitė sveikinimais Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių proga.
Abiejų valstybių vadovai per savo padėjėjus atsiuntė sveikinimus „mūsų bendros šventės proga“, Rusijos valstybinei televizijai sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Kasmet gegužės 9 d. Rusija pažymi sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją, surengdama didelį karinį paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Tačiau V. Putinas netiesiogiai paprieštaravo JAV prezidentui, pabrėždamas, kad sovietų armijos kariai suvaidino lemiamą vaidmenį nugalint hitlerinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
D. Trumpas anksčiau lemiamu pavadino JAV kariuomenės indėlį į šią pergalę.
Tuo tarpu Maskvoje į iškilmes atvyko nedaug Vakarų šalių vadovų, turint omenyje Kremliaus karą Ukrainoje. Iš ES ir NATO narių dalyvavo tik Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius taip pat dalyvavo parade, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė abu lyderius už jų vizitą.
Ypač kalbant apie A. Vučičių ir R. Ficą, „tai tiesiog didvyriškumo aktas“, sakė D. Peskovas, turėdamas omenyje Briuselio perspėjimus nedalyvauti kariniame parade.
18:022025 05 09
Paskutinis šansas Rusijai: ES ir JAV siūlys naujas paliaubas Ukrainoje
ES ir Jungtinės Valstijos beveik užbaigė Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl paliaubų pasiūlymo. Jei jis nebus priimtas, Maskvai grės naujos sankcijos.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „Reuters“.
Pasak anoniminio leidinio šaltinio, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje baigia rengti pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Yra žinoma, kad atsisakymo atveju tai reikš bendrą naujų sankcijų Rusijai įvedimą.
„Mes dar nesame iki galo užbaigę projekto, bet tikimės, kad esame suartėjimo stadijoje“, – sakė šaltinis.
Pasak anoniminio leidinio pašnekovo, tebevyksta diskusijos, ar paskelbti vienašališkas paliaubas, ar suteikti Rusijai trumpą laiką sureaguoti, nors jei ji atsisakys, Maskvai bus taikomos naujos JAV ir ES sankcijos.
„Artimiausiomis valandomis ir dienomis gali būti paskelbtos 30 dienų paliaubos arba atskiroms dalims, kurios vis dar svarstomos“, – sakė šaltinis.
Leidinys rašo, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barraultas, kuris praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šeštadienį Kijeve prisijungs prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kur vyks artimiausių Ukrainos sąjungininkų susitikimas ir JAV bei Europos pasiūlymo aptarimas.
Šaltinis sakė, kad politinės ir techninės derybos tarp Europos ir Jungtinių Valstijų nuo praėjusios savaitės suintensyvėjo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir E. Macronas ketvirtadienį aptarė paliaubų pasiūlymą.
„Per derybas su amerikiečiais jautėme tam tikrą susierzinimą dėl Rusijos pozicijos, reakcijos ir rimtumo stoką reaguojant į tai, kas buvo pasiūlyta anksčiau... Sprendimas beveik priimtas“, – sakė šaltinis.
ES ir Jungtinės Valstijos beveik užbaigė Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl paliaubų pasiūlymo. Jei jis nebus priimtas, Maskvai grės naujos sankcijos.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „Reuters“.
Pasak anoniminio leidinio šaltinio, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje baigia rengti pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Yra žinoma, kad atsisakymo atveju tai reikš bendrą naujų sankcijų Rusijai įvedimą.
„Mes dar nesame iki galo užbaigę projekto, bet tikimės, kad esame suartėjimo stadijoje“, – sakė šaltinis.
Pasak anoniminio leidinio pašnekovo, tebevyksta diskusijos, ar paskelbti vienašališkas paliaubas, ar suteikti Rusijai trumpą laiką sureaguoti, nors jei ji atsisakys, Maskvai bus taikomos naujos JAV ir ES sankcijos.
„Artimiausiomis valandomis ir dienomis gali būti paskelbtos 30 dienų paliaubos arba atskiroms dalims, kurios vis dar svarstomos“, – sakė šaltinis.
Leidinys rašo, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barraultas, kuris praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šeštadienį Kijeve prisijungs prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kur vyks artimiausių Ukrainos sąjungininkų susitikimas ir JAV bei Europos pasiūlymo aptarimas.
Šaltinis sakė, kad politinės ir techninės derybos tarp Europos ir Jungtinių Valstijų nuo praėjusios savaitės suintensyvėjo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir E. Macronas ketvirtadienį aptarė paliaubų pasiūlymą.
„Per derybas su amerikiečiais jautėme tam tikrą susierzinimą dėl Rusijos pozicijos, reakcijos ir rimtumo stoką reaguojant į tai, kas buvo pasiūlyta anksčiau... Sprendimas beveik priimtas“, – sakė šaltinis.
16:562025 05 09
Rutte sieks, kad NATO šalys iki 2032 m. gynybai ir saugumui skirtų 5 proc. savo BVP
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Nyderlandų duomenimis, nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). M. Rutte visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“, penktadienį sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.
Anot jo, M. Rutte NATO viršūnių susitikime Hagoje birželį tikisi šalių narių pažado pasiekti šiuos rodiklius iki 2032 m. Laiškas išsiųstas „daugiau nei prieš savaitę“, teigė D. Schoofas.
NATO narės 2014 m. viršūnių susitikime Velse susitarė per dešimtmetį padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Aljanso duomenimis, iki šiol šį tikslą pasiekė 22 narės iš 32.
Vėliausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį kai kurios šalys 2 proc. tikslą laiko nepakankamu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai reikalaują sąjungininkių daugiau investuoti į savo gynybą ir kaip tikslą nurodo 5 proc. BVP. Tačiau šį rodiklį daugelis valstybių laiko nerealiu. M. Rutte ne kartą kalbėjo apie būtinybę skirti gynybai gerokai daugiau nei 3 proc. BVP.
16:132025 05 09
Brazilijos prezidentas Maskvoje ragina stiprinti „strateginę partnerystę“ su V. Putinu
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį per susitikimą Kremliuje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paragino stiprinti savo šalies „strateginę partnerystę“ su Rusija.
Lula taip pat pažėrė kritikos Donaldo Trumpo muitų tarifams per savo kelionę į Maskvą, kur kartu su maždaug dviem dešimtimis kitų pasaulio lyderių minėjo pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-metį.
„Mano vizitas čia skirtas mūsų strateginei partnerystei stiprinti ir atkurti“, – sakė jis V. Putinui.
Rusija stiprina ryšius už Vakarų ribų savo karo Ukrainoje fone ir aljansus su tokiomis šalimis kaip Brazilija, Kinija bei Indija laiko atsvara JAV ir NATO.
„Esame suinteresuoti diskutuoti apie gynybą, kosmosą, mokslą ir technologijas, švietimą ir ypač energetikos klausimus“, – sakė Lula.
V. Putinas sakė, kad Maskvai ir Brazilijai „pastaraisiais metais pavyko daug nuveikti stiprinant mūsų šalių santykius“.
Brazilijos vadovas taip pat pakartojo savo kritiką D. Trumpo ekonominei politikai, sakydamas V. Putinui, kad JAV muitai „vienašališkai sumenkina puikią laisvosios prekybos idėją, žlugdo puikią daugiašališkumo stiprinimo idėją ir dažnai rodo nepagarbą šalių suverenitetui".
13:532025 05 09
Okupuotoje Ukrainoje atidengtas „pirmasis“ paminklas Stalinui
Vietos gyventojų teigimu, penktadienio renginių, skirtų pergalės prieš nacistinę Vokietiją aštuoniasdešimtmečiui paminėti, išvakarėse Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos dalyje buvo atidengtas sovietų diktatoriaus Josifo Stalino paminklas.
Nepaisant milijonus žmonių pražudžiusių represijų, bado ir teroro, daugelis rusų Staliną tebelaiko didvyriu, padėjusiu Sovietų Sąjungai laimėti Antrąjį pasaulinį karą.
Valdant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Stalino reputacija buvo reabilituota ir visuomenės apklausose apie tai, kurias istorines asmenybes gyventojai labiausiai gerbia ir jomis didžiuojasi, jo pavardė nuolat atsiduria tarp dažniausiai minimų atsakymų.
Ketvirtadienį vakare Komunistų partija – Kremliui palanki politinė frakcija – pranešė, kad Stalino biustas buvo atidengtas Rusijos kontroliuojamame Melitopolio mieste Ukrainos Zaporižios regione.
Ji pavadino jį „pirmuoju“ paminklu Stalinui, atidengtu „Novarosijoje“ – taip Maskva vadina Ukrainos dalis, kurias per trejus metus trunkantį antpuolį jos armija užėmė, o Kremlius teigia aneksavęs.
Partija paviešino nuotraukų, kuriose matyti bronzinis biustas, vaizduojantis Staliną su jo charakteringais ūsais ir užsagstyta karine miline.
13:362025 05 09
Kilus skandalui dėl šnipinėjimo, Vengrija iš šalies išsiuntė du Ukrainos diplomatus
Vengrija penktadienį paskelbė iš šalies išsiuntusi du Ukrainos diplomatus, kuriems pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo.
Pirmiau Ukrainos saugumo tarnyba SBU buvo pranešusi, kad sulaikė du įtariamus vengrų šnipus.
„Šiandien iš Vengrijos išsiuntėme du šnipus, po diplomatine priedanga dirbusius Ukrainos ambasadoje Budapešte“, – feisbuke įkeltame vaizdo įraše kalbėjo Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Penktadienį SBU pranešė pirmą kartą šalies istorijoje atskleidusi su Vengrijos karine žvalgyba susijusį šnipų tinklą, veikusį Užkarpatės regione – šnipų grupės misija buvo rinkti informaciją apie Užkarpatėje veikiančias karines gynybos sistemas, nustatyti pažeidžiamas jų vietas bei analizuoti vietos gyventojų nuotaikas, taip pat jų reakcijas į galimą Vengrijos karių dislokavimą regione.
13:082025 05 09
Prancūzija naudos pajamas už įšaldytą Rusijos turtą Ukrainoje dislokuotų haubicų priežiūrai finansuoti
Prancūzija ketina pasinaudoti pajamomis už įšaldytą Rusijos turtą, kad finansuotų maždaug 60 Ukrainai pristatytų prancūzų gamybos haubicų „Caesar“ techninę priežiūrą, penktadienį pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Apie tai jis pranešė Ukrainos Lvivo mieste, kur susitikę ES užsienio reikalų ministrai sutarė steigti specialųjį tribunolą patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausiojo rango Rusijos vadovybę už 2022 m. pradėtą Ukrainos invaziją.
Nuo karo pradžios Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto šalys įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė, ES duomenimis, sudaro maždaug 300 mlrd. eurų, taip pat įvairų privačių asmenų turtą – jachtas ir nekilnojamojo turto objektus.
„Pasitelkdama pajamas už įšaldytą Rusijos turtą, Prancūzija... galės užtikrinti nepertraukiamą pabūklų „Caesar“, kuriuos ji suteikė Ukrainai, kad padėtų jai priešintis rusų puolimui, techninę priežiūrą“, – paaiškino užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.
Penktadienį vykusiame susitikime vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas pasakė, kad šalių blokas susitarė skirti dar milijardą eurų padėti stiprinti Ukrainos gynybos pramonę.
„Mes norime taikos, o šiandien vienintelė kliūtis kelyje į taiką yra Maskva, rengianti paradus Vladimiro Putino vardu“, – kalbėjo J. Barrotas, pridurdamas, kad Rusijos lyderiui turi būti daromas spaudimas, kad šis sutiktų sudaryti paliaubas.
Tuo metu, kai jis tai paskelbė, Maskvos Raudonojoje aikštėje vyko karinis paradas, kuriame V. Putinas svarbiausių savo sąjungininkų, tarp kurių buvo ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, akivaizdoje pažadėjo, kad Rusija pasieks pergalę Europoje.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant nutraukti Amerikos pagalbą, Europos šalių vadovai deda daugiau pastangų padėti Ukrainai ir sustiprinti jos poziciją ateityje galimai įvyksiančiose taikos derybose.
ES šalys jau dabar naudoja pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, kad padėtų Ukrainai apsiginkluoti ir finansuoti jos atsistatymą po karo, o tokių pajamų suma per metus sudaro maždaug 2,5 mlrd. eurų.
13:072025 05 09
Putinas po parado kalbėjosi su aukštais Šiaurės Korėjos kariškiais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje Maskvoje susitiko su aukštais Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovais. Jis sveikinosi su generolais paspausdamas jiems rankas, o vieną net apkabino – tai neįprastas Rusijos prezidento elgesys. Paprastai jis vengia fizinio kontakto, išskyrus privalomą rankos paspaudimą.
Šiltas pasisveikinimas gali rodyti didėjantį karinį artumą tarp Maskvos ir Pchenjano. Balandžio pabaigoje V. Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pirmą kartą viešai pripažino, kad Pchenjanas remia Maskvą kare prieš Ukrainą.
Nors jie nepaminėjo tikslių skaičių, tačiau, Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja į Rusiją galėjo nusiųsti apie 15 000 kareivių. Apie 600 jų iki šiol žuvo.
V. Putinas, anot rusų naujienų agentūros TASS, generolams iš Pchenjano sakė, kad visiems kariams linki sveikatos, o Šiaurės Korėjos kariuomenei – ir toliau didelės sėkmės.
Sovietinės Pergalės dienos proga Kim Jong Unas apsilankė Rusijos ambasadoje Pchenjane. Šiaurės Korėja nori toliau stiprinti tradiciškai artimus santykius su Rusija ir „kilnų ideologinį partnerystės pagrindą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
12:092025 05 09
JEF šalys narės stiprins paramą Ukrainai, jos gynybos pramonę
Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) koalicijai priklausančios valstybės, tarp kurių ir Lietuva, penktadienį Osle pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo stiprinti paramą Ukrainai ir jos gynybos pramonę.
Šalys narės taip pat sutarė didinti JEF atgrasymo galimybes ir veiklą taikos metu, gerinti supratimą apie strateginius tarpusavio ryšius visame JEF regione.
„Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas. Sveikiname sprendimą dėl glaudesnio Ukrainos ir JEF bendradarbiavimo. Ukrainos euroatlantinė integracija ir stipri kariuomenė yra mūsų regiono strateginis interesas“, – pranešime teigė prezidentas ir pridūrė, kad prie realaus bendradarbiavimo prisidėtų ir Ukrainos dalyvavimas JEF karinėse pratybose.
Susitikime prezidentas taip pat pabrėžė, kad Europa privalo dar rimčiau žiūrėti į savo saugumą ir didinti išlaidas gynybai, užtikrindama trūkstamus karinius pajėgumus.
„Lietuva rodo ambicingą pavyzdį – skiriame 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o iki 2026 metų šį rodiklį padidinsime iki 5–6 proc. Privalome daugiau investuoti į savo pačių saugumą – didelės investicijos į gynybą turi virsti realia karine galia. Tai klausimas, kurį keliame čia, Osle, ir kuris bus keliamas NATO viršūnių susitikime Hagoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
JEF sudaro 10 šalių – Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir JK. Ši koalicija įkurta 2014 metais, siekiant greitai reaguoti į krizes.
10:102025 05 09
URM: artimiausiu metu Išminavimo koalicijai Ukrainoje bus perduota beveik 5 mln. eurų parama
Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog artimiausiu metu Išminavimo koalicijai bus perduota beveik 5 mln. eurų vertės parama. Be to, pasak diplomatijos vadovo, nuo 2022 m. Ukrainai skiriama Lietuvos karinė parama šiemet turėtų perkopti 1 mlrd. eurų.
„K. Budrys paskelbė, kad Lietuvos nuo 2022 metų tiekiama karinė parama Ukrainai šiemet perkops 1 mlrd. eurų, artimiausiu metu Išminavimo koalicijai bus perduota nauja beveik 5 mln. eurų siekianti vertės parama“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
Be to, neformaliame Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovų susitikime Lvive dalyvaujantis K. Budrys pabrėžė, jog minint Europos dieną, ES privalo realiais sprendimais patvirtinti įsipareigojimą Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui, teritoriniam integralumui ir ateičiai ES.
„Europos vaidmuo stiprinant Ukrainą šioje kovoje yra esminis – mūsų finansinė, karinė, politinė parama turi būti tęsiama, didinama ir ilgalaikė. Sveikinu ES sprendimą investuoti 1 milijardą eurų į Ukrainos gynybos pramonę. Tai investicija į Europos saugumą, kurią bendromis pastangomis turime didinti toliau – Ukrainos gynybos pramonė šiais metais pajėgi priimti dar 20 mlrd. eurų“, – kalbėjo ministras.
Susitikimo dalyviai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha aptarė diplomatinę ir karinę paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą, agresorės atsakomybės užtikrinimą ir įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimą.
Prieš plenarinę susitikimo sesiją ES užsienio reikalų ministrai taip pat aplankė nuo Rusijos atakų nukentėjusius Ukrainos vaikus ir suaugusiuosius „Superherojų“ reabilitacijos centre bei pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Marso laukų memoriale esančiose Lyčiakovo kapinėse.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario mėnesį pradėjo derybas su Rusijos prezidentu V. Putinu, siekdamas užbaigti karą, kurį jis anksčiau žadėjo nutraukti per 24 valandas. Tačiau jis pademonstravo vis didesnį nekantrumą – iš pradžių Volodymyro Zelenskio, o pastaruoju metu ir V. Putino atžvilgiu, nes kovos tęsiasi.
D. Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sustiprino perspėjimus, kad Vašingtonas yra pasirengęs atsisakyti tarpininko vaidmens, jei greitai nebus pažangos.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ketvirtadienį pasakė D. Trumpui, jog Ukraina yra pasiruošusi „bet kokio formato“ deryboms su Rusija dėl karo, tačiau primygtinai tvirtino, kad pirmiausia turi būti sudarytos visiškos paliaubos.
09:372025 05 09
ES steigs tribunolą Rusijos vadovams teisti
ES užsienio reikalų ministrai penktadienį susirinko Ukrainos Lvivo mieste, kur turėtų pritarti tam, kad būtų steigiamas specialusis tribunolas teisti aukščiausio lygio Rusijos vadovus dėl invazijos.
Toks jų susitikimas tapo simboliniu paramos gestu, parodytų tą pačią dieną, kai Rusijoje švenčiama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir Maskvoje vyksta grandiozinis karinis paradas, o prezidentas Vladimiras Putinas sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją naudojasi kaip priemone užsitikrinti savo šalies pritarimą jo trejus metus trunkančiam puolimui.
„Svarbu ir simboliška, kad europiniai partneriai Europos dieną stovi šalia Ukrainos“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmygalis.
Jis priėmė 35 šalių ir Europos Tarybos delegacijas, kuriose yra ir vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas.
„Niekas neliks nenubaustas, visiems teks atsakyti už įvykdytus nusikaltimus“, – ketvirtadienį pasibaigus Varšuvoje vykusiam ES ministrų susitikimui sakė K. Kallas.
Specialiojo tribunolo užduotis bus patraukti vyriausiuosius Rusijos vadovus atsakomybėn už „agresijos nusikaltimą“, įvykdytą pradėjus invaziją Ukrainoje.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) dėl ukrainiečių vaikų grobimo jau yra išdavęs V. Putino, o dėl išpuolių prieš civilius – keturių aukščiausiojo rango jo karo vadų arešto orderius.
Tačiau TBT neturi jurisdikcijos priversti Rusiją atsakyti už patį sprendimą pradėti invaziją.
Nemanoma, kad naujasis tribunolas galės teisti V. Putiną, kol šis laikosi poste, mat tokiu atveju galioja tarptautinės teisės principas, suteikiantis neliečiamumą šalių prezidentams, ministrams pirmininkams ir užsienio reikalų ministrams.
Pasiūlymai įsteigti tokį tribunolą pasigirdo prieš daugiau nei dvejus metus, tačiau kol kas nepavyko sutarti dėl jo teisinio pagrindo ir darbo principų, tad didelės pažangos sprendžiant šį klausimą pasiekta nebuvo.
Į Baltuosius rūmus grįžus JAV prezidentui Donaldui Trumpui, reikalai rodosi paspartėjo, mat oficialūs Europos asmenys baiminasi, kad jo planai sudaryti taikos susitarimą gali baigtis tuo, kad Maskvai apskritai pavyks išsisukti nuo teisingumo.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (13)
