Per padriką spaudos konferenciją savo Mar-a-Lago valdose Floridoje D. Trumpas sakė, kad neatmeta galimybės panaudoti karinę ar ekonominę jėgą, kad įgytų Grenlandiją ir Panamos kanalą, ir pažadėjo priversti Kanadą paklusti.
Sieną su JAV šiaurine kaimyne jis pavadino „dirbtinai nubrėžta linija“, o dar pažadėjo Meksikos įlanką pervadinti „Amerikos įlanka“.
Laisvo formato spaudos konferencija priminė daugybę pompastiškų ir provokuojančių respublikono pasisakymų per jo pirmąją kadenciją, kai jis teigė, kad skatins Rusiją „daryti ką tik nori“ su NATO sąjungininkais, o Šiaurės Korėjos lyderį pavadino „raketininku, vykdančiu savižudišką misiją“.
Jungtinėse Tautose naujausi būsimojo JAV vadovo komentarai sulaukė nedaug susižavėjimo.
„Chartijoje labai aiškiai pasakyta, kad kiekviena valstybė narė turi gerbti kitų valstybių teritorinį vientisumą“, – žurnalistams sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane’as Dujarricas.
Grasinimai Panamai, Grenlandijai
Kalbėdamas apie strategiškai svarbų Panamos kanalą, kurį prieš 25 metus pastatė JAV ir vėliau perdavė Centrinės Amerikos valstybei, D. Trumpas sakė, kad šis vandens kelias yra „gyvybiškai svarbus mūsų šaliai“.
„Žiūrėkit, Panamos kanalas yra gyvybiškai svarbus mūsų šaliai. Jį valdo Kinija – Kinija! – o mes atidavėme Panamos kanalą Panamai, ne Kinijai, – sakė D. Trumpas. – O jie piktnaudžiavo, jie piktnaudžiavo šia dovana.“
Panama ne kartą neigė D. Trumpo kaltinimus, kad Kinijai buvo suteikta teisė valdyti kanalą arba kad Kinijai taikomos lengvatinės naudojimosi kanalu kainos.
Dėl Grenlandijos, autonominės ilgametės JAV sąjungininkės Danijos teritorijos, D. Trumpas sakė: „Grenlandija mums reikalinga nacionalinio saugumo tikslais.“
Kanada taip pat netrukus bus įtraukta į kompaniją, pažadėjo D. Trumpas.
„Atsikratysite tos dirbtinai nubrėžtos linijos ir pažiūrėsite, kaip tai atrodo, ir tai taip pat būtų daug geriau nacionaliniam saugumui“, – sakė D. Trumpas.
Grasina prieš Kanadą panaudoti ekonominę jėgą
Siekdamas įgyvendinti savo neįtikimą Kanados ir JAV susijungimo planą, D. Trumpas pažadėjo prieš Kanadą panaudoti ekonominę jėgą.
Paklaustas, ar panaudotų karinę jėgą, išrinktasis JAV prezidentas atsakė: „Ne – ekonominę jėgą.“
„Kanada ir Jungtinės Valstijos – tai tikrai būtų kažkas tokio. Atsikratykite tos dirbtinai nubrėžtos linijos ir pažiūrėkite, kaip visa tai atrodo. Tai taip pat būtų kur kas geriau nacionalinio saugumo požiūriu“, – teigė D. Trumpas.
Karas Ukrainoje
D. Trumpas per spaudos konferenciją taip pat pareiškė, kad ketina su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti po jo inauguracijos sausio 20 dieną.
Vieno žurnalisto paklaustas apie galimo pokalbio laiką, jis susilaikė nuo konkrečios datos įvardijimo, tačiau pareiškė: „Žinau, kad Putinas norėtų susitikti.“
D. Trumpas taip pat išreiškė viltį, kad karas baigsis per šešis mėnesius. „Tikiuosi, kad gerokai anksčiau nei po šešių mėnesių“, – pridūrė jis.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas dažnai liaupsino savo santykius su V. Putinu ir tvirtino, kad galėtų užbaigti karą Ukrainoje „per 24 valandas“, tačiau niekada neatskleidė jokių šio teiginio detalių.
Kyjivas baiminasi, kad D. Trumpui pradėjus eiti pareigas, JAV pagalba bus smarkiai sumažinta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo naujametinę kalbą paskelbė kreipimąsi į Vašingtoną su prašymu nemažinti pagalbos Ukrainai.
Pareiškė, kad NATO narės turėtų padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP
D. Trumpas paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis seniai tvirtina, kad NATO narės per mažai susimoka už apsaugą, gaunamą iš JAV.
„Jos visos gali sau tai leisti, bet turi skirti penkis, o ne du procentus“, – žurnalistams sakė būsimasis JAV prezidentas.
D. Trumpas ne kartą pareiškė skeptišką požiūrį į NATO, Europos saugumo kertinį akmenį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o praėjusį mėnesį pakartojo jam būdingą grasinimą pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų gynybai.
„Jei jos apmokės savo sąskaitas ir jei man atrodys, kad jos elgiasi su mumis sąžiningai, mano atsakymas bus toks, kad aš pasiliksiu NATO“, – per interviu sakė būsimasis JAV prezidentas.
32 NATO šalys 2023 m. nustatė minimalų išlaidų gynybai lygį – du procentus BVP, o Rusijos karas Ukrainoje privertė NATO sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti šias išlaidas.
D. Trumpas nėra vienintelis, raginantis padidinti išlaidas gynybai – NATO vadovas Markas Rutte praėjusį mėnesį taip pat sakė, kad „mums reikės kur kas daugiau nei dviejų procentų“. Savo pirmoje svarbioje kalboje, pasakytoje, kai pradėjo eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, M. Rutte perspėjo, kad Europos šalys nėra pasirengusios karo su Rusija grėsmei, ir ragino jas skirti gynybai gerokai daugiau.