Neeilinis smūgis JAV diplomatijos vadovui, apie kurį pirmasis pranešė „Reuters“, suduotas praėjus kelioms dienoms nuo incidento Kapitolijuje, kur įsiveržė agresyviai nusiteikusi prezidento Donaldo Trumpo šalinininkų minia. Įvykiai Jungtinėse Valstijoje sukrėtė daugumą pasaulio lyderių ir Jungtinių Valstijų sąjungininkų.
Antradienį oficialiai pranešta, kad M. Pompeo atšaukė paskutinę užsienio kelionę savo kadencijoje, Atstovų Rūmams šią savaitę rengiantis balsuoti dėl apkaltos prezidentui Donaldui Trumpui.
M. Pompeo trečiadienį nebekeliaus į Belgiją, kad galėtų padėti „sklandžiam ir tvarkingam valdžios perdavimo procesui“ Vašingtone, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus.
„Dėl to atšaukiame visas šią savaitę planuotas keliones, įskaitant sekretoriaus vizitą į Europą“, – nurodė ji pranešime.
Valstybės departamentas pirmadienį pranešė, kad M. Pompeo nuvyks trumpo vizito į Briuselį ir susitiks ten su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu bei Belgijos lyderiais.
Nė vieno oficialaus renginio
Artimas D. Trumpo bendražygis M. Pompeo Liuksemburge ketino susitikti su mažos, bet turtingos NATO sąjungininkės užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu, o tada vykti į Briuselį, kur turėjo vykti susitikimai su Europos Sąjungos lyderiais ir bloko diplomatijos vadovais, teigia trys gerai informuoti šaltiniai.
Tik pirminis planas vykti į Liuksemburgą, apie kurį oficialiai nebuvo skelbiama, žlugo, kai buvo pastebėta, kad M. Pompeo susitikimai Europoje planuojami labai vangiai, teigia diplomatinis šaltinis. Nepaisant to, planų vykti į Briuselį tada dar neatsisakyta, laukta iki paskutinės minutės.
Tik labai menka paskutinio oficialaus M. Pompeo apsilankymo Europoje dienotvarkė galiausiai privertė susimąstyti, ar vykti iš viso verta. Nebuvo užtikrintas nė vienas susitikimas su Europos Sąjungos pareigūnais, nė vienas oficialus NATO renginys. Trečiojo diplomatinio šaltinio teigimu, sąjungininkai po agresijos Vašingtone, pareikalavusios penkių gyvybių, M. Pompeo ėmė šalintis.
Praeitą trečiadienį antrai kadencijai neperrinktas JAV prezidentas D. Trumpas ėmė kurstyti prie Kapitolijaus, kur šalies parlamentas turėjo oficialiai patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę rinkimuose, susirinkusią minią imtis veiksmų. D. Trumpas, neturėdamas apčiuopiamų įrodymų, tvirtina, kad pergalė rinkimuose buvo iš jo pavogta.
M. Pompeo pasmerkė smurtą, tačiau apie D. Trumpo melą kaip kurstantį veiksnį neužsimena.
Agresijos Kapitolijuje sukrėstas Liuksemburgo diplomatijos vadovas J. Asselbornas „RTL Radio“ eteryje pavadino D. Trumpą „nusikaltėliu“ ir „politiniu piromanu“.
Anksčiau Liuksemburgo užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad seniau planuotas M. Pompeo stabtelėjimas šalyje buvo atšauktas, tačiau daugiau detalių nepateikė. Europos Sąjunga situacijos kol kas nekomentuoja.
JAV Valstybės departamento išplatintame pareiškime teigiama, kad planų pokyčius lėmė pereinamieji darbai prieš J. Bidenui sausio 20 dieną perimant prezidento pareigas, nors M. Pompeo tik visai neseniai oficialiai pripažino demokrato pergalę. JAV Valstybės departamentas atsisako išsamiau komentuoti Europos valdžios lyderių nenorą susitikti su M. Pompeo.
Briuselyje M. Pompeo trečiadienio vakarą turėjo vakarieniauti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Vakarienė turėjo vykti privačioje NATO generalinio sekretoriaus rezidencijoje. Toliau buvo planuojamas susitikimas su Belgijos diplomatijos vadove Sophie Wilmes, kurios šalis – NATO sąjungininkė.
Vienas iš šaltinių teigia, kad bet kokių viešų NATO renginių stygius byloja akivaizdų faktą, kad Europos valdžios lyderiai neslepia abejonių dėl M. Pompeo vizito prasmės. Kol kas oficialiai neaišku, kodėl M. Pompeo buvo nusprendęs vykti į Briuselį prieš pat D. Trumpo kadencijos pabaigą.
Nori vystyti ryšius su Bidenu
Tokia šalta reakcija kaip diena ir naktis skiriasi nuo ankstesnių M. Pompeo apsilankymų per pastaruosius trejus metus Briuselyje, kurį savo namais vadina ne tik NATO, bet ir veikia Europos Sąjungos būstinė. Ten JAV diplomatijos vadovas pasakė ne vieną įsimintiną kalbą dėl JAV politikos ir susitiko su Europos bloko lyderiais, nors Europa D. Trumpo užsienio politiką ir vertino su solidžia skepticizmo doze.
2018 metais M. Pompeo Briuselyje pareiškė, kad D. Trumpo politika „Pirmiausia – Amerika“ buvo noras perdaryti po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjusią sistemą didesnį dėmesį skiriant nepriklausomoms šalis, o ne noras reformuoti tokias institucijas kaip Europos Sąjunga.
Europos Sąjungos pareigūnai, pervargę nuo D. Trumpo veiksmų nenuspėjamumo, laukia naujo santykių starto su J. Bidenu, tvirtina ekspertai.
Vienas šaltinis, aiškindamas, kodėl M. Pompeo visgi paskutinę minutę nusprendė likti Vašingtone, teigia, kad Amerikos diplomatijos vadovas iki kadencijos pabaigos norėjo sutvarkyti neužbaigtus užsienio politikos reikalus ir užtikrinti jos tęstinumą valdžios kaitos akivaizdoje. Per beveik trejus metus M. Pompeo įrodė esąs lojalus D. Trumpo kaprizų vykdytojas.