Nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nuo 2010 m.vadovaujantis Vidurio Europos šaliai ir siekiantis paversti ją „neliberalia demokratija“, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių. Jis taip pat yra vienintelis ES vadovas, palaikantis ryšius su Rusija net ir šiai užpuolus Ukrainą. Jis atsisako siųsti ginklus Kyjivui ir ne kartą pasmerkė Maskvai dėl karo taikomas sankcijas.
Praėjusiais metais Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad Vengrija vis labiau atsisako demokratinių vertybių, ir abejojama, kad ji galėtų „patikimai“ šešis mėnesius pirmininkauti blokui.
Norėdamas sutelkti paramą Vengrijos programai, V. Orbanas praėjusią savaitę lankėsi svarbiose Europos sostinėse. Tarp septynių šalies pirmininkavimo ES prioritetų yra „nelegalios migracijos“ stabdymas ir Vakarų Balkanų šalių priartinimas „vienu žingsniu“ arčiau narystės ES.
V. Orbanas gali pasinaudoti pirmininkavimu nustatant darbotvarkę, tačiau negali pasiekti rezultatų be Europos Komisijos paramos. Vengrijos premjerui bus sunku kaišioti pagalius į ratus, nes kadenciją baigianti Belgija ir ES institucijos suskubo priimti svarbius sprendimus. Praėjusią savaitę Europos Sąjunga priėmė naują sankcijų paketą Rusijai ir oficialiai pradėjo „istorines“ stojimo derybas su Ukraina. Pasak apžvalgininkų, visi stengėsi sumažinti nestabilumą, taip apribodami Vengrijos pirmininkavimo manevro laisvę, nors komunikacijos fronte galima tikėtis daugiau „trolinimo“.
Kovose su Briuseliu Budapeštas siekia atlaisvinti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl įvairių problemų, įskaitant LGBTQ teises, elgesį su prieglobsčio prašytojais ir viešuosius pirkimus.