Pagal Nobelio komiteto taisykles, mažiausiai 50 metų kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje, tačiau turintieji teisę siūlyti kandidatus - tarp jų gali būti laureatai, bet kurios šalies įstatymų leidėjai ir ministrai bei kai kurių universitetų profesoriai - laisvi atskleisti siūlomą asmenį ar organizaciją. Dauguma iki šiol viešai atskleistų asmenų susiję su beveik metus trunkančiu konfliktu Ukrainoje arba yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai.
Vis dėlto ekspertai perspėjo, kad spalį šių metų laureatą paskelbsiantis Norvegijos Nobelio komitetas gali žvelgti ir visai kita kryptimi.
Antradienį Norvegijos žaliųjų partijos parlamentarė Lan Marie Berg pareiškė pasiūliusi Švedijos klimato aktyvistę Gretą Thunberg ir aktyvistę iš Ugandos Vanessą Nakate. Manoma, kad G. Thunberg įtraukiama į sąrašą jau kelerius metus iš eilės.
Tarp kitų žinomų kandidatų yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jį pasiūlė Pakistano parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas už „nenuilstamas“ pastangas užbaigti krizę Ukrainoje.
Norvegijos populistų partijos įstatymų leidėjas Christianas Tybringas-Gjedde netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pernai vasario 24 d. feisbuke užsiminė, kad siūlys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Jis siūlo ir norvegą Jensą Stoltenbergą, jo teigimu, „nusipelniusį apdovanojimo už pavyzdingą NATO generalinio sekretoriaus darbą sunkiu Aljansui metu, kai vyksta žiaurus ir neišprovokuotas taikios kaimyninės šalies užpuolimas“.
Kiti žinomi kandidatai yra kalinami V. Putino oponentai: kovos su korupcija aktyvistas Aleksejus Navalnas bei žurnalistas ir politinis aktyvistas Vladimiras Kara-Murza, abu išgyvenę nuodijimą. Pastarąjį siūlo Norvegijos įstatymų leidėja Ingjerd Schou.
Dvi ankstesnės Nobelio taikos premijos buvo vertinamos kaip tiesioginė V. Putino kritika. Pernai premiją pelnė Rusijos žmogaus teisių grupė „Memorial“, dabar jau Maskvos likviduota, Ukrainos Piliečių laisvių centras ir kalinamas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Beliackis. Visi trys laureatai atstovauja šalis, susijusias su karu Ukrainoje, kurį jie kritikuoja.
2021 m. Kremlius gavo dar vieną dyglį, kai Nobelio taikos premija buvo paskirta nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiajam redaktoriui Dmitrijui Muratovui, o taip pat Filipinų žurnalistei Mariai Ressai, abu apdovanoti už kovą už žodžio laisvę savo šalyse.
Vis dėlto Oslo Taikos tyrimų instituto vadovo Henriko Urdalo teigimu, mažai tikėtina, kad 2023 m. Nobelio komitetas dar kartą šautų į V. Putiną, nes tai gali atrodyti pernelyg „eurocentriška“.
„Abejoju, kad jie trečią kartą iš eilės nusitaikys į Rusiją“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. „Pernai komitetui buvo sunku pasielgti kitaip, nes Ukrainos konfliktas buvo toks svarbus ir dominuojantis“, – sakė jis. „Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas tarptautines problemas kitose pasaulio dalyse“, – pridūrė H. Urdalas.
Nobelio taikos premijai kasmet siūlomi keli šimtai kandidatų. 2022 m. jų buvo 343.