Anot jo, Ukrainos ir JAV atstovų susitikimas Rijade iš esmės buvo susijęs su dviem temomis – infrastruktūros ir laivybos saugumu.
„Buvo kalbama apie abipusį ugnies nutraukimą – mes neatakuojame objektų jūroje, taip pat ir upėse, o jie neatakuoja mūsų objektų ir mūsų uostų“, – sakė S. Leščenka.
Jis pridūrė, kad kalbėta ne tik apie Odesos uostus, kuriuose vykdoma laivyba, bet ir apie Mykolajivo ir Chersono, kuriuos šiuo metu aktyviai apšaudo Rusijos pajėgos.
Anot Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo, techninių konsultacijų metu taip pat aptartas ir apsikeitimas kaliniais bei ukrainiečių vaikų grąžinimas namo. S. Leščenka prognozuoja, kad tokie susitikimai gali „tapti reguliarūs“.
Įvyks dar vienas susitikimas
Ukrainos delegacija pasilieka Saudo Arabijoje, kur po JAV ir Rusijos derybų surengs savas konsultacijas, patvirtino ir S. Leščenka.
„Ukrainos delegacija pasilieka Saudo Arabijoje, neketina grįžti, nes, kai pasibaigs JAV ir Rusijos atstovų susitikimas, surengs savų konsultacijų“, – sakė S. Lesčenka ir pridūrė, kad šis derybų etapas tęsis dar kurį laiką ir nebūtinai bus vainikuotas „skambių antraščių“.
„Tai tik dar vienas etapas, po kurio bus įmanomi aukštesnio rango atstovų susitikimai dėl taikos Ukrainos žemėje“, – konstatavo S. Leščenka.
Pagrindiniai įvykiai:
11:462025 04 15
„Penkios teritorijos“, jokio NATO – S. Witkoffas atskleidė V. Putino pasiūlyto „taikos susitarimo“ detales
Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas savo naujausią susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu pavadino „nepaprastai įdomiu“, pareikšdamas, kad jame buvo kalbama apie paliaubas Ukrainoje ir naujas verslo galimybes.
Šio susitikimo detalėmis jis pasidalino duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“.
Pasak S. Witkoffo, beveik penkias valandas trukusio susitikimo metu V. Putinas aiškino, kad yra pasirengęs tartis dėl „ilgalaikės taikos“ su Ukraina.
„Putino prašymas yra toks, kad pasistengtume čia pasiekti ilgalaikę taiką. Taigi, po paliaubų turime atsakymą ir į tą klausimą“, – kalbėjo S. Witkoffas, pripažindamas, kad „mums prireikė šiek-tiek laiko, kad tai pasiektume“.
Pagrindinis viso susitarimo aspektas, anot S. Witkoffo, yra susijęs su „penkiomis teritorijomis“.
„Ši taikos sutartis yra susijusi su vadinamosiomis penkiomis teritorijomis, tačiau sąlygų yra gerokai daugiau. [...] Yra saugumo protokolas, jokio NATO, NATO 5 straipsnio. [...] Su šia sudėtinga padėtimi yra susiję daugybė detalių. Tarp šių dviejų šalių dedasi tikrai probleminiai dalykai. Bet aš manau, mums galbūt netrukus pavyks padaryti kažką labai, labai svarbaus visam pasauliui“, – kalbėjo jis, nepaaiškindamas, apie kurias teritorijas yra kalbama.
Ypatingasis D. Trumpo pasiuntinys taip pat pridūrė matąs „galimybę suformuoti naujus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius, pasinaudojant keletu labai įdomių komercinių galimybių“, kurios suteiktų tikro stabilumo ir visam regionui.
S. Witkoffas su V. Putinu Sankt Peterburge susitiko balandžio 11 d.
Tą pačią dieną S. Witkoffas susitiko ir su Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovu bei V. Putino atstovu derybose su Vašingtonu Kirilu Dmitrijevu.
17:052025 04 14
Trumpas dėl karo Ukrainoje kaltina Bideną ir Zelenskį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį apkaltino savo pirmtaką Joe Bideną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nesugebėjus užkirsti kelio karui Ukrainoje.
„Prezidentas V. Zelenskis ir sukčius Joe Bidenas atliko visiškai siaubingą darbą ir leido šiai tragedijai prasidėti“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Jis tvirtino, kad esą „buvo tiek daug būdų neleisti tam prasidėti“, tačiau nepateikė detalių, kaip buvo galima sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu 2022 m. vasarį inicijuotą invaziją.
Rusijos ir Ukrainos karas yra ne jo, o J. Bideno karas, dėstė D. Trumpas. Jis sakė, kad tik visai neseniai pradėjo eiti pareigas ir nesusidūrė su problemomis užkirsdamas kelią karui savo ankstesnės kadencijos metu, nes V. Putinas jį gerbia.
JAV prezidentas siekia, kad būtų sudarytas susitarimas dėl karo užbaigimo, ir palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi per savo specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą. D. Trumpo vyriausybės numatytas susitarimas keliais aspektais atitinka Maskvos siekius: Ukraina atsisakytų ambicijų įstoti į NATO, o JAV kariai nedalyvautų galimų taikos palaikymo pajėgų misijose.
13:552025 04 14
Stefanišyna: Ukraina pateikė JAV savo pasiūlymus dėl naudingųjų iškasenų sutarties
Ukrainos delegacija pateikė JAV savo pasiūlymus dėl naudingųjų iškasenų sutarties ir tikisi tęsti derybas, kad būtų pasiektas susitarimas.
Tai Ukrainos televizijos eteryje pareiškė šios šalies ministro pirmininko pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministrė Olha Stefanišyna.
„Tai, kad vyksta konsultacijos, jau yra teigiamas ženklas. Šiuo metu galiu pasakyti, kad Ukrainos delegacija turėjo galimybę pristatyti Amerikos pusei visus pasiūlymus, kuriuos parengėme Kyjive ir dėl kurių buvo susitarta. Visi jie buvo diskusijų objektas“, – sakė ji.
O. Stefanišyna pabrėžė, kad kai kurie susitarimai jau buvo pasiekti. „Tačiau tikiuosi, kad po šių konsultacijų derybos tęsis, kol pasieksime susitarimą. Akivaizdu, kad tai nėra galutinis raundas“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha naujienų agentūrai „Ukrinform“ tvirtino, kad Ukraina jau parengė savo poziciją ir naudingųjų iškasenų sutarties teksto viziją.
13:512025 04 14
Zelenskis: Rusija balandį jau panaudojo 2 800 aviacinių bombų bei 1 400 dronų
Rusijos pajėgos nuo šio mėnesio pradžios į Ukrainą paleido beveik 2 800 aviacinių bombų, daugiau kaip 1 400 puolamųjų dronų, kurių didžioji dauguma buvo „Shahed“, bei 60 įvairių raketų, įskaitant balistines. Tai feisbuke pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusų teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskio duomenimis, po sekmadienį surengtos kruvinos rusų atakas Sumuose 38 asmenys, įskaitant devynis vaikus, gydomi stacionare. 11 žmonių, įskaitant trijų vaikų, būklė yra sunki.
Per smūgį Sumų mieste žuvo 34 žmonės ir 119 buvo sužeisti.
12:002025 04 14
Kremlius: V. Putino ir S. Witkoffo pokalbiai buvo labai naudingi ir veiksmingi
Kremlius pirmadienį pasidžiaugė praėjusią savaitę vykusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbiais apie karą Ukrainoje.
„Tokie kontaktai yra ypač naudingi ir labai veiksmingi“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Sankt Peterburge surengti pokalbiai sukūrė „reikalingą kanalą“, per kurį V. Putinas ir D. Trumpas gali vienas kitam perduoti informaciją.
Kiek anksčiau skelbta, kad S. Witkoffas su V. Putinu kalbėjosi daugiau kaip keturias valandas. D. Trumpo paskirtas specialusis pasiuntinys praėjusiais mėnesiais jau du kartus Rusijoje susitiko su V. Putinu ir, be kita ko, kalbėjosi apie JAV pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje.
11:042025 04 14
Rusija skųsis Vašingtonui dėl Ukrainos
Rusija, pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, skųsis Jungtinėms Valstijoms dėl tariamai Ukrainos vykdomų „energetinių“ paliaubų pažeidimų. 30 dienų atakų prieš energetikos objektus moratoriumas baigiasi trečiadienį, balandžio 16 d., Maskvoje sakė D. Peskovas, kuriuo remiasi rusų naujienų agentūra TASS. Ukraina, anot jo, vienareikšmiškai pažeidė moratoriumą.
„Žinoma, kad reikia išanalizuoti šias 30 dienų, pasikeisti su amerikiečiais informacija ir svarstymais“, – kalbėjo D. Peskovas. Ar Maskva ir po balandžio 16 d. laikysis dalinių paliaubų, esą spręs prezidentas Vladimiras Putinas.
Po V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio telefonu kovo 18 d. Kremlius pranešė, kad Rusija 30 dienų laikysis smūgių prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymo. Ukraina taip pat pareiškė esanti tam pasirengusi, tačiau pareikalavo nustatyti datas ir pateikti sąrašą taikinių, kurie nebus atakuojami.
Nuo tada abi pusės beveik kasdien kaltina viena kitą pažeidus moratoriumą. Tačiau tai daugiausiai buvo nedidelė žala netoli fronto esančiai energetikos sistemai. Rusija neatakavo Ukrainos elektrinių. Ukraina nebeapšaudė Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – prieš tai tokios atakos Maskvai kėlė didelių problemų.
Tačiau Rusija sustiprino savo oro antskrydžius prieš kitus taikinius Ukrainos miestuose ir nuo balandžio pradžios nužudė dešimtis civilių. Sekmadienį Sumų mieste Ukrainos šiaurės rytuose per raketų smūgius žuvo 34 žmonės.
04:022025 04 14
Zelenskis: karas Ukrainoje gali virsti pasauliniu karu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis davė interviu CBS naujienų laidai „60 minučių“ ir sakė, kad baiminasi tolesnio karo eskalavimo. Jo nuomone, karas Ukrainoje gali peraugti į pasaulinį karą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebus sustabdytas.
Interviu buvo įrašytas Kryvyj Rihe, Zelenskio gimtajame mieste, praėjus savaitei po Rusijos smūgio, per kurį žuvo 19 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
„Jei neparodysime tvirtumo, jis judės toliau“, – sakė V. Zelenskis. – Tai nėra tik tuščios spekuliacijos, grėsmė yra reali. Galutinis V. Putino tikslas – atgaivinti Rusijos imperiją ir susigrąžinti teritorijas, kurias dabar saugo NATO. Atsižvelgdamas į visa tai, manau, kad situacija gali peraugti į pasaulinį karą“.
Pasak Ukrainos prezidento, Donaldas Trumpas, „būdamas stiprios šalies prezidentas, turėtų būti Ukrainos pusėje“.
„Mūsų žmonės moka didžiausią įmanomą kainą. Didesnės kainos nėra. Mes atidavėme visus savo pinigus – viską, ką turime finansiškai. Bet svarbiausia, kad atidavėme [savo žmonių] gyvybes“.
03:252025 04 14
Zelenskis pakvietė Trumpą į Ukrainą: suprasite, ką padarė Putinas
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sveikintų savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo vizitą į Ukrainą, kad JAV vadovas pamatytų Rusijos agresijos padarinius. Po to šalys galės judėti į priekį sprendžiant karo užbaigimo klausimą.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi V, Zelenskio interviu „CBS News“.
Pasak Ukrainos prezidento, D. Trumpas Ukrainoje „galėtų suprasti, kas čia vyksta“.
„Mes gerbiame jūsų poziciją. Bet, prašau, prieš priimdamas bet kokius sprendimus, bet kokius derybų planus, atvažiuokite pasižiūrėti į žmones, civilius, karius, ligonines, bažnyčias, sunaikintus ar žuvusius vaikus“, – sakė V. Zelenskis interviu žurnalistei, kviesdamas D. Trumpą į Ukrainą.
V. Zelenskis su pašnekove kalbėjosi per jo vizitą į Kryvyj Rihą, kur balandžio 4 d. per Rusijos raketų ataką žuvo 19 žmonių, tarp jų 9 vaikai.
„Atvažiuokite ir pamatysite, o tada mes judėsime į priekį su planu, kaip užbaigti karą. Suprasite, su kuo turite reikalų. Suprasite, ką padarė (Rusijos diktatorius Vladimiras) Putinas“, – sakė V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie Rusijos terorą apšaudant Ukrainos miestus, V. Zelenskis pažymėjo, kad „tai reiškia, kad mes negalime pasitikėti Rusija, tai reiškia, kad mes negalime pasitikėti derybomis su Rusija“.
V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie Kremliaus naratyvų įtaką JAV pareigūnams.
„Deja, manau, kad Jungtinėse Valstijose vyrauja Rusijos naratyvai. Kaip galima būti mūsų nuostolių ir kančių liudininkais, suprasti, ką daro rusai, ir kartu tikėti, kad jie nėra agresoriai, kad jie nepradėjo šio karo? Tai rodo didžiulę Rusijos informacinės politikos įtaką Amerikai, JAV politikai ir JAV politikams“, – sakė jis.
Be to, V. Zelenskis sakė, kad D. Trumpas „kaip stiprios šalies prezidentas turėtų būti Ukrainos pusėje“.
„Manau, kad neteisinga, jog Amerika nori būti neutrali“, – sakė Ukrainos vadovas.
18:122025 04 13
Starmeris ir Scholzas ragina Putiną susitarti dėl visiško ugnies nutraukimo po smūgio Sumuose
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris reagavo į Rusijos okupantų surengtą raketų ataką prieš Sumus. Jis mano, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas turėtų sutikti su visiškomis paliaubomis be jokių sąlygų. Šį pareiškimą britų lyderis paskelbė savo puslapyje socialiniame tinkle „X“, skelbia UNIAN.
„Esu pasibaisėjęs siaubingomis Rusijos atakomis prieš civilius gyventojus Sumuose, o mano mintys šiuo tragišku metu yra su aukomis ir jų artimaisiais. Prezidentas Zelenskis pademonstravo savo įsipareigojimą siekti taikos. Dabar Putinas turi sutikti su visišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu be jokių sąlygų“, – rašė K. Starmeris.
Dabartinis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pritarė britų lyderio nuomonei. Jis taip pat mano, kad Rusija turėtų sutikti nedelsiant nutraukti ugnį.
„Šis karas turi baigtis ir Rusija pagaliau turi sutikti visiškai nutraukti ugnį. Dirbame prie to kartu su savo Europos ir tarptautiniais partneriais“, – rašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.
15:142025 04 13
Europos reikalų ministras: JK palaiko Ukrainą ir palaikys dar šimtą metų
Jungtinė Karalystė visiškai palaiko Ukrainą ir palaikys dar šimtą metų. Parama Ukrainai bei Europos ir euroatlantiniam saugumui turi būti dvigubinama. Taip viešos diskusijos metu Antalijos diplomatijos forume pareiškė JK Europos reikalų ministras Stephenas Doughty.
„Tai brutali ataka prieš mūsų visų vertybes. Mano manymu, turime suprasti, kuo rizikuojame. Mes, JK, Ukrainai užtikriname 100 proc. palaikymą ne tik šiuo metu, bet ir ateinančius šimtą metų. Todėl ir dirbame su NATO partneriais ir sąjungininkais čia… Turime padvigubinti ne tik paramą Ukrainai, bet ir Europos ir euroatlantiniam saugumui apskritai. Tą ir darome“, – sakė jis.
D. Britanijos ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmai neapsiriboja tik agresija Ukrainoje. Tai ir kita Rusijos vykdoma hibridinė ir destabilizuojanti veikla visuose žemynuose, nukreipta prieš demokratiją apskritai. „Pasekmes pajusime visi…, jei teritorinio vientisumo ir suverenumo principų nebus paisoma“, – pabrėžė jis.
Antalijos diplomatijos forumas vyksta balandžio 11–13 d. Turkijoje. Savo įžanginėse pastabose Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Turkija sieks, kad Rusijos karas Ukrainoje būtų baigtas teisingu ir tvariu susitarimu dėl taikos.
14:422025 04 13
Macronas ragina imtis „griežtų priemonių“ ir priversti Rusiją nutraukti karo veiksmus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį sakė, kad reikia imtis „griežtų priemonių“ ir priversti Maskvą sutikti nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Šis siūlymas pateiktas Rusijos pajėgoms surengus kruviną ataką prieš Sumų miestą.
„Visi žino – šį karą pradėjo Rusija, – E. Macronas rašė tinkle „X“. – Šiandien aišku, kad tik Rusija renkasi jį tęsti akivaizdžiai nepaisydama žmonių gyvybių, tarptautinės teisės ir prezidento (Donaldo)Trumpo diplomatinių pastangų“, – rašė jis. „Reikia imtis griežtų priemonių ir priversti Rusiją nutraukti karo veiksmus, – sake E. Macronas ir pridūrė, kad ataka pareikalavo „daugybės civilių aukų, taip pat ir vaikų“.
Rusijai Sumų centrą atakavus raketomis, Ukrainos teigimu, žuvo mažiausiai 32 žmonės, sužeisti 99, tarp aukų buvo ir vaikų. Kijivo teigimu Maskva šiaurės rytuose, netoli sienos su Rusija, esantį miestą sekmadienio rytą atakavo dviem balistinėmis raketomis.
13:142025 04 13
Kremlius apie santykius su JAV: iš esmės viskas vyksta labai gerai
Po JAV specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigiamai kalbėjo apie dvišalių santykių atkūrimą. „Iš esmė viskas vyksta labai gerai“, – sakė D. Peskovas Rusijos valstybinei televizijai.
Jis taip pat patikino, kad įvyks V. Putino susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Vis dėlto po daug metų trukusio santykių griovimo greitų rezultatų esą nereikia tikėtis, viską reikia atkurti iš karto.
„Yra pernelyg daug rimtų problemų“, – pabrėžė D. Peskovas.
Jis taip pat patikino, kad įvyks V. Putino susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Vis dėlto po daug metų trukusio santykių griovimo greitų rezultatų esą nereikia tikėtis, viską reikia atkurti iš karto.
„Yra pernelyg daug rimtų problemų“, – pabrėžė D. Peskovas.
Jis pakartojo ankstesnius teiginius, kad V. Putino ir D. Trumpo susitikimui reikia gerai pasiruošti. „Iki tol dar turime daug ką nuveiki“, – sakė jis. D. Peskovas paragino būti kantrius ir nenurodė nei kada galėtų įvykti susitikimas, nei kur.
JAV specialusis pasiuntinys S. Wittkoffas penktadienį Sankt Peterburge daugiau kaip keturias valandas kalbėjosi su V. Putinu, be kita ko, apie Rusijos karą prieš Ukrainą.
11:512025 04 13
Ukrainos ir Rusijos atstovai surengs derybas Turkijoje
Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybos įvyks Turkijoje.
Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimas numatytas balandžio 15 – 16 dienomis ir įvyks Karinių jūrų pajėgų vadavietėje Ankaroje, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje praneša „CNN Turk“.
Pažymima, kad šių derybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui Juodojoje jūroje.
07:432025 04 13
Lavrovas: Trumpas Ukrainos konfliktą supranta geriau nei bet kuris kitas Vakarų lyderis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar kartą pagyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Jis Ukrainos konfliktą supranta geriau nei bet kuris kitas Vakarų šalių lyderis, pareiškė S. Lavrovas Turkijos Antalijos mieste vykusiame renginyje užsienio politikos klausimais. Vienintelis būdas išspręsti konfliktą ir atkurti tvarią taiką esą yra pašalinti konflikto priežastis, praneša agentūra „Reuters“.
„Prezidentas D. Trumpas buvo pirmasis ir, galvoju, iki šiol bene vienintelis Vakarų šalies vadovas, ne kartą įtikinamai pareiškęs, kad didelė klaida buvo traukti Ukrainą į NATO. Ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kurias mes taip dažnai nurodėme“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Ukraina nėra NATO narė. Rusija nuo 2022 m. vasario kariauja prieš Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Kyjivo orientavimasis į Vakarus bei Ukrainos siekis tapti NATO nare yra grėsmė jo šaliai.
S. Lavrovas jau penktadienį pažėrė pagyrų JAV, pareiškęs, kad „Jungtinėse Valstijoje, priešingai nei Europoje, kuri (...) visiškai ignoruoja dabartinės situacijos priežastis, yra noras spręsti problemos esmę“,
Ukraina daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori normalizuoti santykius su Rusija ir užbaigti karą.
20:122025 04 12
Trumpas pratęsė Bideno įvestas sankcijas Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo 2021 m. pratęsė J. Bideno įvestas sankcijas Rusijos Federacijai.
Tai nurodyta JAV federalinio registro dokumente, skelbia „Ukrainska pravda“.
D. Trumpas vieneriems metams pratęsė J. Bideno dekretų, kuriais buvo įvesta nepaprastoji padėtis santykiuose su Rusija ir leista taikyti sankcijas Rusijos Federacijai, galiojimą.
„Žalinga Rusijos Federacijos vyriausybės užsienio veikla ... ir toliau kelia nepaprastą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai. Dėl šios priežasties nepaprastoji padėtis turėtų būti tęsiama ir po 2025 m. balandžio 15 d.“, – rašoma pranešime.
Ataskaitoje taip pat minima, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę laisviems rinkimams ir demokratinėms institucijoms JAV ir kitose šalyse.
Taip pat minimas dalyvavimas kibernetinėse atakose prieš JAV; tarpvalstybinės korupcijos palengvinimas ir naudojimasis ja siekiant daryti įtaką užsienio vyriausybėms; veikla prieš disidentus ar žurnalistus; saugumo silpninimas JAV nacionaliniam saugumui svarbiose šalyse ir regionuose; nustatytų tarptautinės teisės principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, pažeidimas.
2021 m. balandžio 15 d. vykdomuoju įsakymu Nr. 14024 J. Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas pašalinti Rusijos vyriausybės žalingos veiklos keliamą grėsmę.
2022 m. kovo 8 d. J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą Nr. 14066, kuriuo išplėtė nepaprastosios padėties taikymo sritį, o po to išleido dar kelis vykdomuosius įsakymus, kuriais išplėtė sankcijų Rusijai taikymą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo 2021 m. pratęsė J. Bideno įvestas sankcijas Rusijos Federacijai.
Tai nurodyta JAV federalinio registro dokumente, skelbia „Ukrainska pravda“.
D. Trumpas vieneriems metams pratęsė J. Bideno dekretų, kuriais buvo įvesta nepaprastoji padėtis santykiuose su Rusija ir leista taikyti sankcijas Rusijos Federacijai, galiojimą.
„Žalinga Rusijos Federacijos vyriausybės užsienio veikla ... ir toliau kelia nepaprastą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai. Dėl šios priežasties nepaprastoji padėtis turėtų būti tęsiama ir po 2025 m. balandžio 15 d.“, – rašoma pranešime.
Ataskaitoje taip pat minima, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę laisviems rinkimams ir demokratinėms institucijoms JAV ir kitose šalyse.
Taip pat minimas dalyvavimas kibernetinėse atakose prieš JAV; tarpvalstybinės korupcijos palengvinimas ir naudojimasis ja siekiant daryti įtaką užsienio vyriausybėms; veikla prieš disidentus ar žurnalistus; saugumo silpninimas JAV nacionaliniam saugumui svarbiose šalyse ir regionuose; nustatytų tarptautinės teisės principų, įskaitant pagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, pažeidimas.
2021 m. balandžio 15 d. vykdomuoju įsakymu Nr. 14024 J. Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas pašalinti Rusijos vyriausybės žalingos veiklos keliamą grėsmę.
2022 m. kovo 8 d. J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą Nr. 14066, kuriuo išplėtė nepaprastosios padėties taikymo sritį, o po to išleido dar kelis vykdomuosius įsakymus, kuriais išplėtė sankcijų Rusijai taikymą.
13:472025 04 12
Žiniasklaida: JAV nori perimti dujų tranzito per Ukrainą kontrolę
Atnaujintoje susitarimo dėl naudingųjų iškasenų versijoje JAV planuoja perimti kontrolę dujotiekio, kuris per Ukrainą jungia Rusiją su Europa.
Apie tai praneša „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi savo šaltiniais.
Šaltinis teigė, kad dokumente yra „JAV reikalavimas JAV vyriausybei priklausančiai Tarptautinei vystymo finansų korporacijai perimti kontrolę Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ dujotiekio, einančio per Ukrainą į Europą“.
Naujienų agentūra nenurodo, apie kurį būtent dujotiekį kalbama. Rusijos „Gazprom“ neturi nė vieno vamzdyno, esančio Ukrainoje, kuris būtų jos nuosavybė.
Per Ukrainą eina keli dujų maršrutai iš Rusijos į ES („Sojuz“, „Progress“, „Urengojus–Pomarai–Užhorodas“ ir kt.), tačiau visi jie priklauso Ukrainos valstybei ir yra valdomi bendrovės „Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius“.
Atnaujintoje susitarimo dėl naudingųjų iškasenų versijoje JAV planuoja perimti kontrolę dujotiekio, kuris per Ukrainą jungia Rusiją su Europa.
Apie tai praneša „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi savo šaltiniais.
Šaltinis teigė, kad dokumente yra „JAV reikalavimas JAV vyriausybei priklausančiai Tarptautinei vystymo finansų korporacijai perimti kontrolę Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ dujotiekio, einančio per Ukrainą į Europą“.
Naujienų agentūra nenurodo, apie kurį būtent dujotiekį kalbama. Rusijos „Gazprom“ neturi nė vieno vamzdyno, esančio Ukrainoje, kuris būtų jos nuosavybė.
Per Ukrainą eina keli dujų maršrutai iš Rusijos į ES („Sojuz“, „Progress“, „Urengojus–Pomarai–Užhorodas“ ir kt.), tačiau visi jie priklauso Ukrainos valstybei ir yra valdomi bendrovės „Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius“.
05:572025 04 12
Trumpo pasiuntinys pasiūlė Ukrainoje suformuoti sąjungininkų kontroliuojamas zonas
JAV prezidento Donaldo Trumpo ypatingasis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas duodamas šeštadienį pasirodžiusį interviu dienraščiui „The Times“ pasiūlė, kad britų ir prancūzų kariai galėtų imtis kontroliuoti atitinkamas šios šalis zonas.
K. Kelloggas užsiminė, kad jų – „garantinių pajėgų“ – atsakomybės zonos galėtų būti suformuotos į vakarus nuo Dnipro upės, o nuo rytuose esančių Rusijos okupuotų teritorijų jas skirtų demilitarizuota zona.
„Praktiškai galima būtų padaryti taip, kaip po Antrojo pasaulinio karo buvo Berlyne, kur atsirado rusų zona, prancūzų zona, britų zona ir JAV zona“, – kalbėjo jis, paskiau platformoje „X“ paaiškindamas, kad Jungtinės Valstijos savo karių į šias zonas nesiųstų.
„Esate į vakarus (nuo Dnipro), o tai yra didelė kliūtis“, – sakė K. Kelloggas, pridurdamas, kad dėl to pajėgos Rusijos „visai neprovokuos“.
Jo teigimu, demilitarizuota zona galėtų būti suformuota palei esamas kontrolės zonas rytų Ukrainoje, pranešė „The Times“.
80-ies K. Kelogas – atsargos generolas leitenantas, pirmosios D. Trumpo kadencijos metais laikinai ėjęs nacionalinio saugumo patarėjo pareigas – sakė, kad Ukraina yra pakankamai didelė, kad joje tilptų keletas kariuomenių, padėsiančių užtikrinti paliaubas.
Norint užtikrinti, kad būtų išvengta britų, prancūzų, ukrainiečių, kitų sąjungininkų pajėgų bei rusų kariuomenės susišaudymo, K. Kelloggo teigimu, reikėtų įkurti buferinę zoną.
„Pažiūrite į žemėlapį ir suformuojate, tarkime, demilitarizuotą zoną (DMZ)“, – sakė jis.
„Turite... DMZ, kurią galite stebėti, be to, turite šią... saugią zoną, kurioje nebūtų šaudoma“, – paaiškino K. Kelloggas.
Tačiau jis pridūrė: „Ar pasitaikytų pažeidimų? Greičiausiai, nes jų visada būna. Tačiau tai galėsite lengvai stebėti“.
Tiesa, K. Kelloggas pripažino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio pasiūlymo „gali ir nepriimti“.
Rusija plataus masto Ukrainos invaziją pradėjo 2022 m. vasarį.
20:482025 04 11
Trumpui trūks kantrybė? Rusijai gresia naujos sankcijos, jei nebus sutarta dėl paliaubų – „Axios“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei iki balandžio pabaigos nebus susitarta dėl paliaubų, „Axios“ kalbėjo šaltiniai, cituoja „Meduza“.
Šaltinių teigimu, D. Trumpas gali arba panaudoti savo prezidento galias įvesti ribojančias priemones, arba pateikti Kongresui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai.
20:262025 04 11
„Reuters“: Putino ir JAV atstovo susitikimas truko daugiau nei 4 valandas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimas baigėsi. „Reuters“, remdamasis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, skelbia, kad susitikimas, skirtas Rusijos pradėto karo Ukrainoje sureguliavimui, truko daugiau nei 4 valandas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimas baigėsi. „Reuters“, remdamasis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, skelbia, kad susitikimas, skirtas Rusijos pradėto karo Ukrainoje sureguliavimui, truko daugiau nei 4 valandas.
Kremlius išplatino nuotrauką, kurioje matyti V. Putinas ir S. Witkoffas, spaudžiantys vienas kitam ranką.
„Susitikimo tema – Ukrainos gyvenviečių aspektai“, – pranešė Kremlius.
Naujienų agentūros „Interfax“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose S. Witkoffas paliko derybų vietą – prezidentinę biblioteką Sankt Peterburge, antrame pagal dydį Rusijos mieste, rašo „Reuters“.
16:272025 04 11
Witkoffo ir Putino susitikimo dieną – Trumpo žinia Maskvai
Rusijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio masiškai žūsta žmonės, turi būti nutrauktas. Maskva turi veikti.
Tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Rusija privalo veikti. Per daug žmonių žūsta, tūkstančiai per savaitę, baisiame ir beprasmiškame kare – kare, kurio neturėtų būti“, – rašė D. Trumpas
Be to, Amerikos vadovas dar kartą pakartojo, kad karas „nebūtų prasidėjęs“, jei prezidentu būtų buvęs jis, o ne Joe Bidenas.
Beje, tokio D. Trumpo įrašo „Truth Social“ fone paaiškėjo, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Whitkoffas susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Priminsime, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo mėnesį pasiūlė Ukrainai ir Rusijai pradėti visiškas paliaubas. Ukraina sutiko, tačiau su sąlyga, kad tokios paliaubos truktų 30 dienų su galimybe jas pratęsti.
Rusija savo ruožtu, nors ir netiesiogiai, atsisakė JAV pasiūlymo. V. Putinas iškėlė Ukrainai nepriimtinas visiško ugnies nutraukimo sąlygas.
Pasak „Fox News“ šaltinių, D. Trumpas suprato, kad V. Putinas tiesiog vilkina paliaubas su Ukraina. Todėl JAV pradėjo rimtai svarstyti galimybę griežtinti sankcijas Rusijai. Apribojimai gali paveikti Rusijos Federacijos „šešėlinį laivyną“.
Tuo pat metu dar vakar, balandžio 10 d., D. Trumpas pareiškė, kad paliaubų susitarimai tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sudaryti „palyginti greitai“.
15:202025 04 11
Witkoffo vizitas į Rusiją išryškina Trumpo nusivylimą Putinu
Kremlius sumenkino šiandien vysktantį Vladimiro Putino ir Steve’o Witkoffo susitikimą, tačiau jis yra svarbesnis, nei atrodo, teigia Maskvos korespondentas Ivoras Bennettas, skelbia „Sky News“.
Donaldo Trumpo pasiuntinys šį rytą atvyko į Rusiją ir susitiko su V. Putino tarptautinio bendradarbiavimo pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu.
„Kremlius sumenkino bet kokius proveržio lūkesčius“, – sako I. Bennettas.
„Jie pasakė, kad iš šių derybų nesitikima jokio didelio proveržio ir kad vizito į Rusiją negalima vadinti lemtingu. Vis dėlto manau, kad jis yra reikšmingas, nes tai jau trečias [S. Witkoffo] vizitas į Rusiją per tiek mėnesių, ir manau, kad tai rodo didėjantį Trumpo administracijos nusivylimą dėl pažangos taikos derybose trūkumo. Rusija yra sakiusi, kad nori taikos ir kad nori paliaubų. Tačiau ji neparodė jokių kompromiso, jokių nuolaidų ženklų. Ji tik kelia sąlygas“, – teigia I. Bennettas.
I. Bennettas priduria, kad S. Witkoffas Rusijoje lankosi tam, kad „pabandytų pastūmėti reikalus į priekį“.
14:562025 04 11
Prasideda Putino ir Witkoffo susitikimas
Siekdamas paliaubų Ukrainoje, JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas dar kartą susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius penktadienį tinkle „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jiedu spaudžia vienas kitam ranką.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas prieš pokalbį pareiškė, kad susitikime Sankt Peterburge, be kita ko, bus aptariami „įvairūs Ukrainos klausimo sprendimo aspektai“. Diplomatinio „proveržio“ esą nesitikima.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš S. Witkoffo ir V. Putino susitikimą paragino Rusiją daryti daugiau nuolaidų. „Žūsta per daug žmonių – tūkstančiai kiekvieną savaitę. Baisiame ir beprasmiškame kare“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
D. Trumpo paskirtas specialusis pasiuntinys į Rusiją atvyko trečią kartą. Penktadienį Sankt Peterburge jis pradžioje susitiko su Kremliaus specialiuoju pasiuntiniu ekonomikai Kirilu Dmitrijevu.
S. Witkoffas praėjusiais mėnesiais jau du kartus Rusijoje susitiko su V. Putinu ir, be kita ko, kalbėjosi apie JAV pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje.
13:492025 04 11
Lavrovas kritikuoja Europą ir giria JAV
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavroras Kremliaus ir naujosios JAV administracijos suartėjimo kontekste griežtai sukritikavo Europą. Tokios politikės, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen parodo, „kaip žemai krito ir degradavo ES“, pareiškė S. Lavrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Šios politikės esą negalvoja apie savo rinkėjus. Jos siekį nubausti Rusiją kelia aukščiau savo piliečių gerovės, kalbėjo S. Lavrovas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos užsienio reikalų ministrų susitikime Almatoje Kazachstane.
Kartu Rusijos diplomatijos vadovas gyrė JAV. Kontaktai su Vašingtonu esą parodė, jog yra principinis supratimas dėl dialogo būtinybės – išlaikant abiejų pusių nacionalinius interesus.
„Mes matome, kad Jungtinėse Valstijoje, priešingai nei Europoje, kuri, įskaitant Jungtinę Karalystę, visiškai ignoruoja dabartinės situacijos priežastis, yra noras spręsti problemos esmę“, – akcentavo E. Lavrovas.
Ukraina daugiau kaip trejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori normalizuoti santykius su Rusija ir užbaigti karą.
13:192025 04 11
Nausėda: turime suformuluoti poziciją apie Kiniją, suvokdami, kad karo kontekste ji yra Rusijos pusėje
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad požiūrį į prekybinius Europos Sąjungos (ES) santykius su Kinija reikia suformuluoti, įvertinus tai, jog karo konteskte ši valstybė yra ne Ukrainos, o Rusijos pusėje.
„Aš nenoriu sakyti, kad bendrauti, prekiauti, turėti prekybinių ryšių su Kinija yra blogai. Ne, tai nėra blogai, tačiau pirmiausia mes turime susiformuluoti poziciją ES mastu, kaip mes žvelgiame į Kiniją apskritai ir ypatingai, kaip mes žvelgiame į Kiniją dabartiniame karo Ukrainoje kontekste“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė šalies vadovas.
„Kinija yra ne Ukrainos pusėje, Kinija yra Rusijos pusėje ir padeda Rusijos karui tiek prekių ir dvigubos paskirties technologijų ir prekių tiekimo prasme, tiek ir net tiesiogine karine prasme, ypatingai, kai dabar sužinojome naujieną apie dviejų Kinijos karių dalyvavimą kovinėse operacijose. Galbūt tai yra kažkoks vienetinis atvejis, ne Kinijos Vyriausybės remiamas atvejis, bet vis dėlto tai yra faktas“, – akcentavo jis.
Anot jo, įvertinus Kinijos šias aplinkybes, galima būtų aiškiau suformuluoti Lietuvos interesus dėl galimų prekybinių saitų su minėta šalimi.
G. Nausėda, paklaustas apie Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vizitą Kinijoje, tvirtino manantis, kad tai veikiausiai rodo, jog atskiros Europos Sąjungos valstybės savo veiksmais „torpeduoja“ bandymą surasti bendrą ES poziciją santykiuose su Kinija.
„Deja, aš priverstas konstatuoti, kad atskirų Europos Sąjungos valstybių, ypač didesnių valstybių, interesai yra tokie, kad jos stengiasi pasiekti tam tikrų teigiamų prekybos, ekonomikos rezultatų per dvišales derybas, per dvišalius kontaktus ir tai tam tikru mastu torpeduoja tą bendros pozicijos paiešką arba norą kurti formatą „27+1“, – sakė prezidentas.
12:512025 04 11
Nausėda: Lietuva būtų pasirengusi svarstyti apie nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jeigu nebūtų pratęsti Europos Sąjungos (ES) taikomi ribojimai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva turi dėti visas pastangas, siekiant pratęsti Bendrijos taikomas ekonomines sankcijas.
„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas. Noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas, deja, yra žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas negu visos Bendrijos sankcijų paketas. (…) Galbūt rastume nemažai bendraminčių. Vis dėlto, aš ir dabar pasisakau už tai, kad ES sankcijos ne tik turėtų būti pratęstos, bet mes turėtume kalbėti ir daryti, planuodami septynioliktą sankcijų paketą, kuris šiuo metu yra svarstomas“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Turime visomis priemonėmis siekti, kad sankcijos Rusijai, Baltarusijai būtų pratęstos. Jų pratęsimas numatomas liepos pabaigoje, puikiai žinome, kad viena iš valstybių yra kliūtis šioms sankcijoms pratęsti“, – akcentavo jis.
11:242025 04 11
„Mūsų prioritetas oro gynyba“: Zelenskis įvardijos susitikimo Briuselyje tikslus
Kol Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos gynybos ministrai rengia spaudos konferenciją apie Kyjivo sąjungininkų grupės susitikimo Ramšteino formatu rezultatus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo derybų Briuselyje eigą.
„Mūsų prioritetas yra oro gynyba, todėl labai svarbu, kad mūsų partneriai mus išgirstų“, – savo socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“, „kurios dabar tiesiog stovi kažkur sandėliuose pas partnerius, tikrai turėtų apsaugoti gyvybes“.
Po susitikimo Briuselyje Vokietija paskelbė, kad atsiųs Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų IRIS-T, taip pat raketų sistemoms „Patriot“.
08:342025 04 11
Estijos gynybos ministerija: Rusija visapusišką susitarimą su JAV gali parengti iki gegužės 9 d.
Rusijos Federacija gali pabandyti iki gegužės 9 dienos sudaryti visapusišką susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes mėgsta „ypatingas“ datas.
Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Estijos gynybos ministerijos vadovu Hanno Pevkuru, kurį cituoja „The Guardian“.
Jis pažymėjo, kad dėl sandorio grėsmės Vakarai turi paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai kuo greičiau.
Paklaustas, kodėl to tikisi, H. Pevkuras sakė, kad V. Putinas kreipia dėmesį į „svarbias“ datas. Jis taip pat priminė, kad vasario 23-iąją Rusija švenčia Rusijos armijos dieną, o 2022-ųjų vasario 24-ąją teroristinė šalis ėmėsi visapusės invazijos į Ukrainos teritoriją.
08:202025 04 11
Iki mėnesio pabaigos nesusitarus dėl paliaubų, Trumpas gali įvesti Rusijai papildomų sankcijų
Ypatingasis JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas atvyko į Rusiją, kur penktadienį turėtų susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie tai remdamasi su S. Witkoffo kelione susipažinusio šaltinio suteikta informacija ir platformos „FlightRadar“ duomenimis pranešė „Axios“.
Tai bus jau trečias S. Witkoffo ir V. Putino susitikimas, Donaldui Trumpui toliau siekiant paliaubų kare tarp Rusijos ir Ukrainos.
Pastebėtina, kad D. Trumpas yra nepatenkintas tuo, kad pastarosiomis savaitėmis vykusios derybos nedavė norimų rezultatų, o vienu metu net pareiškė, kad yra „supykęs“ ant V. Putino dėl pastarojo komentarų Ukrainos atžvilgiu.
Šaltinių teigimu, iki šio mėnesio pabaigos nesusitarus dėl paliaubų, D. Trumpas gali įvesti Rusijai papildomų sankcijų – tiek pasinaudodamas savo paties vykdomosiomis galiomis, tiek prašydamas Kongreso priimti atitinkamų naujų teisės aktų.
Nors Ukraina D. Trumpo pasiūlymą dėl besąlygiškų paliaubų priėmė, o vėliau pritarė ir planams paskelbti paliaubas Juodojoje jūroje, Rusija reiškė vis naujus reikalavimus, be kita ko reikalaudama, kad JAV atšauktų tam tikras sankcijas.
Ketvirtadienį JAV ir Rusija įvykdė apsikeitimą kaliniais. Toks susitarimas buvo pasiektas kovą įvykusio S. Witkoffo ir V. Putino susitikimo metu.
Pirmiau naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad ypatingasis JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas duodamas interviu amerikiečių tinklaraštininkui Tuckeriui Carlsonu sakė, kad pagrindinė problema mėginant išspręsti Rusijos Ukrainoje pradėto karo klausimą yra susijusi su laikinai okupuotomis teritorijomis. Pasak S. Witkoffo, tarp jų yra Krymas ir „vadinamieji keturi regionai – Donbasas, Luhanskas ir pora kitų“. Ypatingasis pasiuntinys pakartojo rusų naratyvą apie Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vykdomus fiktyvius referendumus, kurie, jo teigimu, neva pateisina šių regionų „įtraukimą“ į Rusijos Federacijos sudėtį.
08:122025 04 11
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas atvyko į Rusiją.
06:322025 04 11
Žiniasklaida: Witkoffas išvyko susitikti su Putinu
JAV naujienų portalas „Axios“ praneša, kad JAV prezidento atstovas Steve’as Witkoffas penktadienį, balandžio 11-ąją, išvyko į Maskvą ir planuoja susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Axios“ remiasi savo šaltiniais ir lėktuvų skrydžių stebėjimo portalo „Flight Radar“ duomenimis.
Oficialiai informacija apie S. Witkoffo vizitą kol kas nepatvirtinta.
JAV naujienų portalas „Axios“ praneša, kad JAV prezidento atstovas Steve’as Witkoffas penktadienį, balandžio 11-ąją, išvyko į Maskvą ir planuoja susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Axios“ remiasi savo šaltiniais ir lėktuvų skrydžių stebėjimo portalo „Flight Radar“ duomenimis.
Oficialiai informacija apie S. Witkoffo vizitą kol kas nepatvirtinta.
20:002025 04 10
Ekspertas: Rusijai artėja karių trūkumo krizė
Anot ukrainiečių politologo Vadimo Denisenko, tikimybė, kad gegužę ar artimiausiais mėnesiais prasidės rimtos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, artėja prie nulio.
„Derybos gali prasidėti ne anksčiau kaip metų pabaigoje – kai baigsis vasaros karo veiksmai ir paaiškės jų rezultatai“, – paaiškino ekspertas.
Politologas teigė, kad iki 2026 metų Rusijai bus vis sunkiau rasti naujų karių – savanoriai baigiasi, o kontraktininkų skaičius smarkiai mažės.
Pasak V. Denisenko, 2026 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susidurs su sunkiu sprendimu – ar skelbti naują mobilizacijos bangą, kad galėtų išlaikyti aukšto intensyvumo karo vykdymą.
„Šiuo metu jis tam visiškai nepasiruošęs“, – įsitikinęs politologas.
17:202025 04 10
JAV ir Rusija Stambule aptarė ambasadų personalo klausimus
JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį susitiko Stambule, kad aptartų galimybes pratęsti judviejų ambasadų darbą, mat po to, kai prasidėjo Maskvos invazija Ukrainoje, ženkliai sumažėjo šių šalių atstovybių darbuotojų skaičius.
Tai buvo jau antros tokio pobūdžio derybos, o surengtos jos buvo po to, kai pradėjęs savo antrąją kadenciją prezidentas Donaldas Trumpas vėl pamėgino atnaujinti santykius su Rusija, jei ši sutiks nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
Vašingtonas pranešė Rusijai dar kartą išsakęs susirūpinimą dėl taisyklių, pagal kurias vietos personalui draudžiama dirbti ambasadoje Maskvoje. Rusija tokias taisykles įvedė 2021 m.
Po derybų paskelbtame pareiškime Valstybės departamentas teigė, kad delegacijos taip pat siekė įforminti sutartį dėl galimybių abejų šalių diplomatams naudotis bankų paslaugomis, nepaisant Rusijai įvestų JAV sankcijų.
D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienas apie kitą atsiliepia draugiškai, nors JAV vadovas pastaruoju metu yra pareiškęs nepasitenkinimą Kremliumi, mat Vašingtonui nelabai sekasi daryti pažangą mėginant užbaigti jau ketvirtus metus Ukrainoje vykstantį karą.
Derybose dalyvavęs naujai paskirtas Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Aleksandras Darčijevas valstybinei žiniasklaidai sakė, kad pokalbiai vyko „pozityvioje atmosferoje“.
Jo teigimu, buvo sutarta „sušvelninti“ diplomatų judėjimo ir vizų pasiuntiniams išdavimo taisykles.
„Rusija pabrėžė, kad būtina kuo greičiau grąžinti JAV valdžios nusavintą Rusijos Federacijai priklausančią diplomatinę nuosavybę“, – kalbėjo jis, o jo žodžius citavo naujienų agentūra TASS.
Jis taip pat nurodė, kad Rusijos delegacija siekė, kad būtų atnaujinti skrydžiai tarp Maskvos ir Vašingtono.
A. Darčijevas – karjeros diplomatas, garsėjantis savo karingais pareiškimais Vakarų atžvilgiu – dieną prieš tai minėjo, kad derybų metu visų pirma bus siekiama „atsikratyti toksiško buvusios JAV administracijos palikimo“.
Valstybės departamentas pirmiau pabrėžė, kad derybose daugiausiai dėmesio bus skiriama dvišaliams Rusijos ir Amerikos santykiams ir kad su Ukraina jos nėra susijusios – tuo tarpu Kyjivas ir Europa baiminasi, kad Maskva ir Vašingtonas susitarimą dėl konflikto užbaigimo priims joms nedalyvaujant.
„Darbotvarkėje jokių politinių ar saugumo klausimų nėra, Ukrainos darbotvarkėje taip pat absoliučiai nėra“, – antradienį kalbėdama su žurnalistais pasakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
Nuo tada, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, Rusijos ir JAV pareigūnai ne kartą buvo susitikę aptarti tokius klausimus, kaip paliaubos Ukrainoje, ekonominių santykių atkūrimas ir techniniai dalykai – tokie, apie kuriuos buvo kalbama ketvirtadienį.
Abiejų šalių ambasadose metų metus dirbo laikinas personalas, nes pirmiau jose dirbusiems diplomatams buvo nurodyta išvykti.
Be to, Maskva nori, kad Jungtinės Valstijos grąžintų, jos pačios teigimu, „konfiskuotą“ diplomatinę nuosavybę, įskaitant du ambasadų pareigūnų vasarnamius.
16:022025 04 10
Ukraina brėžia „raudoną liniją“, kurios Kyjivas neperžengs net dėl taikos
Kyjivas nesutiks su jokiais Ukrainos kariuomenės dydžio ar kovinio pajėgumo apribojimais dėl taikos susitarimo su Rusija. Tai yra Kyjivo „raudonoji linija“ taikos derybose, agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa, dalyvavęs Ukrainos delegacijos derybose su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje, skelbia UNIAN.
„Tai principinė Ukrainos pozicija – niekas, juo labiau šalis agresorė Rusija, nediktuos Ukrainai, kokias ginkluotąsias pajėgas turi turėti Ukraina“, – sakė P. Palisa.
Jis pabrėžė, kad būtent Ukrainos kariuomenė bus pagrindinis Ukrainos saugumo garantas ir apsauga nuo naujų Rusijos išpuolių, kai dabartiniame kare bus pasiektos paliaubos arba taikos susitarimas. JAV partneriai jau buvo informuoti apie šią Kyjivo poziciją, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas.
„Galiu spėti, kuo vadovaujasi Rusija, [reikalaudama sumažinti Ukrainos kariuomenę] – galbūt jie nori pasiruošti, palengvinti [naują puolimą] ateityje, bet ne – [Ukrainos kariuomenės mažinimo nebus]. Mūsų užduotis – gerai išmokti [praeities] pamokas“, – pridūrė P. Palisa.
Kaip pažymi „Reuters“, be kariuomenės mažinimo klausimo, Ukraina pareiškė, kad niekada nesutiks pripažinti Rusijos suvereniteto okupuotose teritorijose, nors Kyjivas viešai pripažino, kad kariniu būdu atgauti žemių nepavyks.
15:422025 04 10
Belgijos gynybos ministras: vienintelis kelias link taikos – atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos
Vienintelis būdas pasiekti taiką Ukrainoje yra atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos, nes kol kas Maskva išlaiko Kyjivui nepriimtiną derybinę poziciją.
Tokią poziciją feisbuke išdėstė neseniai Kyjive apsilankęs Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas.
„Putinas toliau reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš neokupuotų regionų sričių ir atiduotų jas Rusijai. Tarp jų yra tokie didmiesčiai, kaip Chersonas ir Zaporižia. Akivaizdu, kad Ukraina su tuo niekada nesutiks. Jei Putinas toliau laikysis šios pozicijos, taikos procesas Saudo Arabijai bus pasmerktas žlugti“, – paaiškino Th. Franckenas.
Jo nuomone, taikos derybose Saudo Arabijoje dalyvaujanti rusų delegacija mėgina užmaskuoti savo nenorą susitaikyti, siūlydama dalinius susitarimus, apsimesdama, kad dirba konstruktyviai, tačiau iš tiesų paliaubas siūlydama tik toje srityje, kurioje Ukraina turi pranašumą, pavyzdžiui, sutikdama nutraukti išpuolius prieš karo laivus ar energetikos objektus.
„Rusija gali tęsti šį žaidimą, kaskart keldama vis naujus reikalavimus, tačiau taip ir nesutikdama paskelbti paliaubas ten, kur jų labiausiai reikia – Ukrainos fronte“, – perspėjo Baltijos gynybos ministras.
Th. Franckenas pabrėžė, kad Rusijos Achilo kulnas yra jos pajamos iš naftos eksporto, sudarančios maždaug pusę visų Rusijos valstybės pajamų. Todėl jis paragino mažinti pasaulines naftos kainas, kurios jau dabar nukrito dėl JAV pradėto prekybos karo, bei panaikinti spragas, kuriomis naudojasi rusų šešėlinis laivynas.
„Atrodo, kad vienintelis kelias į taiką būtų atkirsti Rusiją nuo pajamų iš naftos. Tačiau paliaubos dar turi būti ir tvarios. Putinas gali susigundyti vėliau vėl pulti ir užbaigti tai, ką pradėjo 2022 m., tai yra užimti visą Ukrainą. Būtent todėl taikos sutartyje turės būti numatyta patikimų saugumo garantijų, kurias turės suteikti kaip galima daugiau šalių. Belgija yra pasirengusi prie to prisidėti“, – pabrėžė Th. Franckenas.
Pranešama, kad balandžio 8 d. Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris, užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prevotas ir gynybos ministras Theo Franckenas lankėsi Kyjive. Vizito metu ministras pirmininkas paskelbė, kad šiais metais Ukrainai bus skirta dar 1 mlrd. eurų pagalbos, o savo kadencijos metu jis sieks, kad šaliai kasmet būtų suteikta karinės pagalbos už mažiausiai milijardą eurų.
Vertinant pagal vienam gyventojui tenkančią pagalbos sumą, Belgijos Karalystė yra viena iš 20 didžiausių Ukrainos rėmėjų, o nuo rusų agresijos pradžios yra suteikusi šaliai karinės, humanitarinės ir kitokios pagalbos už daugiau nei 2,2 mlrd. eurų.
15:092025 04 10
Zelenskis: Rusija sistemingai verbuoja kovotojus Kinijoje
Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija vykdo „sistemingą darbą“ Kinijoje, siekdama verbuoti žmones karui Ukrainoje, skelbia „Sky News“.
„Akivaizdu, kad tai ne pavieniai atvejai, o sisteminis Rusijos darbas, visų pirma Kinijos teritorijoje ir jurisdikcijoje, siekiant verbuoti šios valstybės piliečius karui“, – sakoma jo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po jo teiginio, kad maždaug 155 Kinijos piliečiai kariavo Rusijos kariuomenėje.
Kinija šį teiginį pavadino „neatsakingu“.
13:042025 04 10
Ukrainos ir JAV atstovai penktadienį Vašingtone surengs pokalbius dėl mineralų sutarties
Ukrainos ir JAV atstovai penktadienį Vašingtone darbo lygiu surengs konsultacijas dėl mineralų sutarties. Tai Briuselyje žiniasklaidos atstovams pranešė Ukrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Ji patvirtino, kad galimi susitarimai su JAV neprieštaraus Ukrainos įsipareigojimams Europos Sąjungai (ES) ar Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), įskaitant finansinius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kurį laiką spaudžia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti ekonominius susitarimus, kuriais Jungtinėms Valstijoms būtų kompensuojama už jų paramą priešinantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
Jo akys pirmiausia nukrypo į Ukrainos naudingųjų iškasenų atsargas. Ukrainoje glūdi 5 proc. viso pasaulio naudingųjų iškasenų, įskaitant geležį, manganą, titaną, litį ir uraną.
Praėjusį mėnesį V. Zelenskis užblokavo susitarimą, numatantį suteikti JAV kalnakasiams galimybę eksploatuoti naudingąsias iškasenas, nes į jį nebuvo įtraukta užtektinai saugumo garantijų nuo tolesnės Rusijos agresijos.
12:222025 04 10
Kinija atsakė į Zelenskio kaltinimus
Kinijos Liaudies Respublika pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius apie jos piliečių dalyvavimą kare „neatsakingomis pastabomis“, skelbia UNIAN.
Per spaudos konferenciją Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian buvo paprašytas pakomentuoti Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina turi 155 Kinijos piliečių, kovojančių Rusijos Federacijos pusėje, asmens duomenis.
Pasak Lin Jian, Kinija nėra „Ukrainos krizės“ dalyvė ir aktyviai pasisako už taikų jos sureguliavimą:
„Kinijos vyriausybė visada reikalavo, kad jos piliečiai laikytųsi atokiau nuo ginkluotų konfliktų zonų, vengtų bet kokios formos dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir ypač vengtų dalyvauti bet kurios šalies karinėse operacijose. Patariame atitinkamoms šalims tinkamai ir aiškiai suprasti Kinijos vaidmenį ir susilaikyti nuo neatsakingų pastabų.“
11:492025 04 10
„Zelenskis klysta“: Kremlius atmeta mintį, kad Kinija įtraukiama į konfliktą
Kremlius atmetė Volodymyro Zelenskio komentarus, kad Kinija įtraukiama į konfliktą, skelbia „Sky News“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Pekinas laikosi „subalansuotos pozicijos“ po to, kai Ukrainos prezidentas pareiškė, kad maždaug 155 Kinijos piliečiai kovoja Rusijos kariuomenės pusėje, o du iš jų paimti į nelaisvę mūšio lauke.
„Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Zelenskis klysta“, – sakė D. Peskovas.
Ukrainos prezidentas teigė, kad Rusija verbavo Kinijos piliečius per socialinę žiniasklaidą, kad Kinijos pareigūnai apie tai žinojo ir kad Ukrainos saugumo tarnyba sudarė sąrašus su pavardėmis, gimimo datomis ir Rusijos kariniais daliniais, į kuriuos jie buvo paskirti.
„Renkame informaciją ir manome, kad jų yra daugiau – daug daugiau“, – sakė V. Zelenskis.
Kinija savo ruožtu perspėjo Ukrainą nedaryti „neatsakingų“ pastabų.
09:342025 04 10
Rusija ir JAV apsikeitė kaliniais: paleista ir balerina Karelina
Rusija ir JAV ketvirtadienį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apsikeitė kaliniais, praneša „The Wall Street Journal“.
Leidinys pažymi, kad taip abi šalys parodo, kad siekia susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Tarp į apsikeitimą patekusių kalinių – balerina Ksenija Karelina, kuri Rusijoje buvo nuteista už tai, kad paaukojo 51,80 dolerio (beveik 47 eurus) labdaros organizacijai, remiančiai Ukrainą.
34 metų balerina, turinti JAV ir Rusijos pilietybes, buvo apkaltinta išdavyste. Vasario mėnesį ji buvo suimta Jekaterinburge, Rusijoje.
Tyrėjai atliko kratą jos mobiliajame telefone ir nustatė, kad ji pirmąją 2022 m. Rusijos invazijos dieną paaukojo 51,80 dolerio labdaros organizacijai „Razom“, teikiančiai pagalbą Ukrainai.
Praėjusių metų rugpjūtį K. Karelina pripažinta kalta ir buvo nuteista kalėti 12 metų.
Moters advokatas Michailas Mušailovas socialiniame tinkle „Instagram“ sakė, kad ji ketvirtadienį buvo atskraidinta į JAV iš Abu Dabio Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pridūrė, kad K. Karelina „daugiau nei metus buvo neteisėtai sulaikyta Rusijos“, ir sakė, kad „prezidentas [Donaldas] Trumpas užtikrino jos paleidimą (ir) dirbs toliau, kad būtų išlaisvinti visi amerikiečiai“.
08:472025 04 10
JAV ir Rusijos delegacijos Stambule pradėjo pokalbius
JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį Rusijos konsulate Stambule pradėjo dar vieną pokalbių dėl ambasadų darbo ratą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS.
Pateiktais duomenimis, Vašingtono ir Maskvos konsultacijos vyksta uždaru formatu ir tikriausiai truks „kelias valandas“.
JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce trečiadienį sakė, kad susitikime bus kalbama „tik“ apie ambasadų darbą, o „ne apie dvišalių santykių normalizavimą apskritai“.
Prieš tai vasario 27 d. Rusijos ir JAV pareigūnai Stambule kalbėjosi apie ambasadų darbą, o Saudo Arabijoje buvo surengti du derybų ratai dėl taikos Ukrainoje.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją
