Leidinys „The Guardian“ skelbia, kad Kyjivas nori paleisti anglo-prancūzų raketas „Storm Shadow“ į Rusijos širdį kaip „parodomąsias“ atakas.

Ukraina nori gauti Vakarų leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ Rusijos gilumoje esantiems taikiniams naikinti, nes mano, kad tai galėtų priversti Maskvą derėtis dėl kovų nutraukimo.

Kyjivo aukšto rango pareigūnai teigia, kad anglo-prancūzų ginklų panaudojimas „demonstracinei atakai“ parodys Kremliui, kad kariniai objektai, esantys netoli sostinės, gali būti pažeidžiami tiesioginiais smūgiais.

Pasak aukšto rango vyriausybės pareigūno, manoma, kad Rusija svarstys galimybę derėtis tik tuo atveju, jei manys, kad Ukraina turėjo galimybę „kelti grėsmę Maskvai ir Sankt Peterburgui“. Tačiau tai yra didelės rizikos strategija, kuriai kol kas nepritaria JAV.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas šalies nepriklausomybės dienos proga, sakė, kad Kijevas neturi kito pasirinkimo, kaip tik imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijos plataus masto invaziją.

Ukrainiečių turimos ATACMS raketos galėtų pasiekti šimtus objektų Rusijoje

Palydovinėse nuotraukose užfiksuota mažiausiai 250 Rusijos karinių ir pusiau karinių objektų, patenkančių į JAV Ukrainai perduotų taktinių raketų ATACMS veikimo nuotolį, skelbia „Newsweek“.

JAV keletą partijų šių tolimojo nuotolio balistinių raketų Kyjivui nusiuntė anksčiau šiais metais, tačiau Ukrainai leidžiama jas naudoti tik savo teritorijoje ir aneksuotame Kryme, bet ne žemyninėje Rusijoje.

ATACMS raketų paleidimo sistema

Neįvardytas Amerikos prezidento Joe Bideno administracijos vyresnysis saugumo pareigūnas neseniai „Politico“ sakė, kad smūgiai prieš taikinius Rusijoje naudojant ATACMS nebus tokie veiksmingi, kaip tikisi Kyjivas, nes Maskva perdislokavo savo karinius lėktuvus iš aviacijos bazių netoli Ukrainos.

Visgi Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai su tokia nuomone nesutinka ir šeštadienį, rugpjūčio 24 d., paskelbė Rusijos karinės kampanijos vertinimą, įskaitant keletą palydovinių nuotraukų bei žemėlapių, – juose matyti 250 objektų, kuriuos ukrainiečiai vis dar gali pasiekti naudodami ATACMS.

Tarp minėtųjų objektų yra didelių karinių bazių, ryšio stočių, logistikos centrų, remonto dirbtuvių, degalų saugyklų, amunicijos sandėlių ir nuolatinių štabų būstinių.

ISW analitikai sakė, kad „[Rusijai] būtų nepaprastai sudėtinga ar net neįmanoma sparčiai perkelti pajėgas, reikmenis ir (arba) įrangą“ iš šių vietų.

„Tik 17 iš 250 objektų yra aerodromai. Vargu ar Rusijos kariuomenė perdislokavo reikmenis, įrangą ir techniką iš visų kitų 233 objektų taip pat veiksmingai, kaip tai neva padarė su aviacine technika“, – nurodė analitikai.

„Ukrainos pajėgoms nebūtina smogti kiekvienam Rusijoje esančiam kariniam ir pusiau kariniam objektui, patenkančiam į vakarietiškų ginklų veikimo nuotolį, kad pradėtų daryti ženklų operacinį spaudimą Rusijos kariuomenei“, – pridūrė ISW.

Ukrainiečiai gali naudoti amerikiečių sistemas HIMARS tiksliosioms raketoms GMLRS leisti į karinius taikinius Rusijos viduje, tačiau šių raketų nuotolis yra mažesnis.

HIMARS Ukrainoje

GMLRS galėtų pasiekti vos 20 iš 250 potencialių taikinių, teigė ISW.

„JAV pareigūnų komentaruose apie Rusijos sprendimą perdislokuoti aviaciją kol kas beveik neužsimenama apie daugelį liktų ATACMS pasiekiamų taikinių, kuriuos Ukrainos pajėgos galėtų atakuoti, jeigu JAV panaikintų draudimą“, – pažymėjo analitikai.

Liepos mėnesį Pentagonas įspėjo dėl karo išplitimo už Ukrainos ribų.

„Nenorime nenumatytų padarinių, eskalacijos, galinčios paversti šį konfliktą platesniu, išplisiančiu už Ukrainos ribų“, – radijo stočiai „Amerikos balsas“ tada sakė Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis.

Įspėjimas nuskambėjo po to, kai gegužės mėnesį, po Rusijos smūgio Charkivo sričiai, JAV vyriausybė nusprendė sušvelninti ribojimus dėl tam tikrų ginklų ir įrangos naudojimo atakoms Rusijos viduje rengti, tačiau leidimo naudoti ATACMS smūgiams Rusijos viduje atlikti amerikiečiai visgi nedavė.

Volodymyras Zelenskis

Rugpjūčio 6 d. Kyjivas surengė netikėtą įsiveržimą į Rusijos teritoriją – su Ukrainos Sumų sritimi besiribojančią Kursko sritį – ir užėmė 1 250 kvadratinių kilometrų teritoriją bei 92 gyvenvietes, kaip praėjusį pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai kitos šalies kariai užėmė dalį Rusijos teritorijos.

„The Washington Post“ praneša, kad Pentagonas paklausė Kyjivo, ko jam reikia, kad ši operacija būtų sėkminga, o neįvardytas JAV pareigūnas dienraščiui sakė: „Gal jie ir turi planą, be mums jo neatskleidžia.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją