„Dar vienas Rusijos raketų smūgis Ukrainai. Kruizinės raketos, balistinės raketos. Pirminiais duomenimis, paleistos 93 raketos, įskaitant mažiausiai vieną iš Šiaurės Korėjos. Iš viso numušta 81 raketa, 11 iš jų – kruizinės raketos, kurias perėmė mūsų naikintuvai F-16. Be to, per šią ataką rusai panaudojo beveik 200 dronų. Tai buvo vienas didžiausių smūgių, nukreiptų prieš mūsų energetikos infrastruktūrą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad tai yra Vladimiro Putino „taikos planas“ – viską sunaikinti.
Susiję straipsniai
„Štai taip jis nori „derybų“ – terorizuodamas milijonus žmonių. Jo neriboja nei tolimojo nuotolio pajėgumai, nei galimybės įsigyti raketų gamybai reikalingų komponentų. Nafta Putinui duoda pakankamai pinigų, kad jis galėtų tikėti savo nebaudžiamumu. Reikia ryžtingos pasaulio reakcijos: į masinę ataką turi būti atsakyta masine reakcija. Tai vienintelis būdas sustabdyti terorą“, – sakė V. Zelenskis.
Rusija surengė masinę ataką Ukrainoje
FOTO: Alina Smutko | Reuters / Scanpix
Jis pažymėjo, kad jei lyderiai bijo reaguoti į terorą arba prie jo pripranta, V. Putinas tai laiko leidimu tęsti karą. Pasak jo, reikalingos sistemos „Patriot“ šioms raketoms numušti ir įrodyti, kad teroras nepasieks savo tikslų, o sankcijos Rusijai dėl karo turi būti dar sugriežtintos, kad tikrai pakirstų Rusijos raketų gamybą.
„Putino nesustabdys tuščios kalbos – taikai pasiekti reikia jėgos. Stiprybės, nebijančios savo gebėjimo pasipriešinti blogiui ir jį sustabdyti. Pasaulis gali sustabdyti šią beprotybę, o kad tai padarytų, pirmiausia turi sustabdyti beprotybę Maskvoje, kuri jau daugiau kaip 20 metų įsakinėja vykdyti terorą. Reikia stiprybės. Ukraina dėkinga visiems, kurie padeda“, – sakė V. Zelenskis.
Gruodžio 13 dieną Rusija virš Ukrainos paleido daugybę raketų. Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Buvo atakuojamas energetikos sektorius.
Rusija surengė masinę ataką Ukrainoje
FOTO: Alina Smutko | Reuters / Scanpix
Nukentėjo keletas šiluminių elektrinių
Penktadienio rytą Rusija pradėjo masinį antpuolį prieš Ukrainos energetikos įmonės DTEK valdomas šilumines elektrines (ŠE), pranešė įmonių grupės spaudos tarnyba.
„Po masinės atakos buvo smarkiai apgadinta ŠE įranga. Pasibaigus bombardavimui elektros inžinieriai tuojau pat pradėjo šalinti jo pasekmes, kad įranga vėl pradėtų veikti“, – teigiama pranešime.
Preliminariais duomenimis, per antpuolį nė vienas darbininkas nenukentėjo.
Bendrovė atkreipė dėmesį, kad tai buvo jau dvylikta rusų ataka prieš įmonės DTEK objektus nuo 2024 m. pradžios.
Karo apžvalgininkai pranešė, kad raketų „Kinžal“ buvo paleista į netoli Burštyno šiluminės elektrinės ir Starokostiantynivo karinės bazės esančius taikinius Ukrainos vakaruose. Keletas kruizinių raketų nukrito ir Odesos regione pietinėje Ukrainos dalyje, paaiškino jie. Kol kas šie pranešimai oficialiai nebuvo patvirtinti.
Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko feisbuke pranešė, kad energetikos sektorius vėl tapo masinės atakos taikiniu.
Siekiant išvengti elektros tinklų perkrovos, kai kuriuose regionuose išjungtas elektros tiekimas.
Charkivo regione šalies šiaurės rytuose buvo sužeisti keturi asmenys, platformoje „Telegram“ pranešė karinis regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas. Charkivo miesto meras Ihoris Terechovas pranešė, kad nepilotuojamasis orlaivis pataikė į gyvenamąjį pastatą.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto invazija, rusų pajėgos šaltuoju metų laiku reguliariai puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Pagrindiniai įvykiai:
06:05
Po įspėjimo apie balistinę raketą Ukrainos sostinėje nugriaudėjo garsūs sprogimai
21:14
Žiniasklaida: Šiaurės Korėja ketina siųsti daugiau savo karių į Rusiją
17:28
ES vyriausioji diplomatė Kallas paragino Vakarus nespausti Zelenskio: Rusija taikos nenori
16:15
Ukraina paleido dešimt vakarietiškų raketų į Rusiją, teigia Maskva
15:05
Putinas pasirengęs susitikti su Trumpu „bet kada“ ir aptarti susitarimą dėl Ukrainos
14:50
Danija skyrė 280 mln. eurų Ukrainos oro gynybai stiprinti
14:11
Putino teigimu, Rusija Ukrainos puolimą turėjo pradėti anksčiau
06:222024 12 20
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 2 200 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 2 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gruodžio 20 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 770 420 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 584 tankų (+8), 19 823 šarvuotųjų kovos mašinų (+24), 21 220 artilerijos sistemų (+42), 1 256 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 027 oro gynybos priemonių (+1), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 20 600 dronų (+79), 2 943 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 31 793 automobilių (+115), 3 662 specialiosios technikos vienetų (+6).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
06:052024 12 20
Po įspėjimo apie balistinę raketą Ukrainos sostinėje nugriaudėjo garsūs sprogimai
Penktadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive buvo girdimi garsūs sprogimai, virš miesto buvo matyti kylantys dūmai, prieš tai miesto valdžia perspėjo apie balistinės raketos ataką, pranešė naujienų agentūros AFP darbuotojai.
„Balistinė raketa iš šiaurės!“, - „Telegram“ žinute perspėjo Ukrainos oro pajėgos, tūkstančius gyvybių nusinešusiam Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau beveik trejus metus.
05:592024 12 20
Chersono apšaudymas: žuvo žmogus, sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių
Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė Chersoną, žuvo žmogus, sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Iš Chersono Centrinio rajono į ligoninę atvežta 55 metų moteris. Per rytinę priešo ataką ji patyrė uždarą galvos smegenų traumą ir daugybinių skeveldrinių sužeidimų", – parašė jis.
Vėliau pasirodė informacija apie žuvusįjį.
„60 metų vyras patyrė sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. Per priešo ataką jis buvo patalpoje“, – pranešė R. Mročko.
Taip pat buvo pranešta apie dar du sužeistuosius. 86 metų vyras paguldytas į ligoninę, jam gydytojai nustatė kontūziją, uždarą galvos smegenų traumą ir skeveldrinių sužeidimų. O 42 metų vyras hospitalizuotas dėl kontūzijos ir sprogimo sukeltos traumos.
Anksčiau R. Mročko informavo apie tris vyrus, kurie dėl sužalojimų buvo nuvežti į ligoninę.
Kaip buvo pranešta, gruodžio 20-osios rytą Rusijos kariuomenė smogė artilerijos smūgį Chersono gyvenamiesiems rajonams, užfiksuota daug pataikymų į daugiabučius gyvenamuosius namus.
05:342024 12 20
Rusų balistinė raketa pataikė į namą Kryvyj Rihe, sužeisti penki žmonės
Rusijos balistinei raketai pataikius į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Kryvyj Riho mieste, sužeisti penki žmonės, tarp jų – 15-metė mergaitė.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas balistine raketa smogė dviejų aukštų gyvenamajam namui. Avarinė gelbėjimo operacija baigta. Šiuo metu yra penki nukentėjusieji – 15 metų mergina, du 38 ir 49 metų vyrai bei dvi 30 ir 82 metų moterys. Du sužeistuosius iš griuvėsių išgelbėjo patrulinė policija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Visų nukentėjusiųjų būklė yra vidutinio sunkumo“, – parašė jis.
Pasak pareigūno, aplink smūgio vietą daug apgadintų daugiaaukščių ir privačių gyvenamųjų namų.
Artimiausioje mokykloje įrengtas štabas, kur galima gauti statybinių medžiagų ir kreiptis dėl miesto finansinės pagalbos.
„Dabar ligonius iš artimiausios ligoninės, kurioje išdaužyti visi langai, vežame į kitas gydymo įstaigas“, – pridūrė O. Vilkulas.
Anksčiau buvo pranešta, kad gruodžio 19-osios vakarą Rusijos kariuomenė atakavo Kryvyj Rihą, raketa pataikė į gyvenamąjį namą.
05:092024 12 20
Pagalbos Ukrainai centrą Lenkijoje jau saugo oro gynybos sistemos NASAMS ir naikintuvai F-35
Norvegijos oro gynybos sistemos NASAMS jau dislokuotos Lenkijoje ir parengtos apsaugoti logistikos centrą Žešuve, pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Ši NATO misija truks iki Velykų.
Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas gruodžio pradžioje paskelbė, kad į Lenkiją bus išsiųstos oro gynybos sistemos NASAMS bei naikintuvai F-35, padėsiantys apsaugoti šalies oro erdvę.
Kartu su naikintuvais ir oro gynybos sistemomis į Lenkiją atvyko 100 Norvegijos karių, kad užtikrintų saugų per Žešuvą Ukrainai siunčiamos karinės įrangos gabenimą. „Esame čia tam, kad apsaugotume ypatingos svarbos infrastruktūrą, esminę teikiant tarptautinę paramą Ukrainai“, – sakė Norvegijos kontingento vadas pulkininkas leitenantas Erlendas Hammervikas-Elvenesas.
Šiuo metu netoli Žešuvo esantį Jasionkos oro uostą saugo amerikiečių oro gynybos sistemos „Patriot“. Norvegija lapkričio pabaigoje sutiko prisiimti dalį atsakomybės už pagrindinio užsienio karinės pagalbos Ukrainai tranzito mazgo – Žešuvo-Jasionkos oro uosto – apsaugą.
Šiame centre, esančiame mažiau nei už 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos, perkraunama iki 90 proc. Vakarų krovinių, keliaujančių į fronto liniją.
04:412024 12 20
Berlynas: per pokalbį telefonu O. Scholzas ir D. Trumpas sutiko, kad karas Ukrainoje tęsiasi „per ilgai“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasikalbėjo telefonu ir sutarė, kad Rusijos karas su Ukraina tęsiasi „per ilgai“, sakoma Berlyno pranešime.
Jiedu sutarė, kad „būtina kuo greičiau judėti teisingos, nešališkos ir ilgalaikės taikos link“, pranešė Vokietijos vyriausybė.
O. Scholzas pareiškė ir toliau remsiąs Rusijos agresiją atremiančią Ukrainą tol, kol reikės.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, jog Kyjivui reikia ir JAV, ir Europos paramos, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika. „Manau, kad Jungtinės Valstijos ir Europa tik kartu gali iš tikrųjų sustabdyti Putiną ir išgelbėti Ukrainą“, – sakė jis.
21:142024 12 19
Žiniasklaida: Šiaurės Korėja ketina siųsti daugiau savo karių į Rusiją
Kare Ukrainoje žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos KLDR pasiuntė padėti Rusijai. Nepaisant to, Pchenjanas gali pasiųsti į Rusijos Federaciją dar daugiau savo karių, skelbia „The Telegraph“.
Leidinys pažymėjo, kad duomenis apie mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių žūtį kare patvirtino Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba.
Departamentas taip pat pridūrė, kad dar apie 1000 KLDR karių buvo sužeisti per kovas Rusijos Kursko srityje.
Didelius Šiaurės Korėjos karių nuostolius lemia jų patirties dronų kare stoka ir atviro reljefo nežinojimas, žurnalistams sakė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Sung-kunas. Pasak jo, tarp aukų gali būti ir kai kurie KLDR generolai. Jis pasidalijo, kad Rusijos kariuomenė jau vadina Šiaurės Korėjos karius našta.
Leidinys priminė, kad JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba sutinka, jog Šiaurės Korėja į karą pasiuntė daugiau nei 10 000 karių. Be to, Pchenjanas Rusijos Federacijai perdavė daugiau nei 10 000 konteinerių su artilerijos sviediniais, prieštankinėmis raketomis, mechanizuotomis haubicomis ir raketų paleidimo įrenginiais.
Be to, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-Unas ketina patikrinti KLDR specialiųjų operacijų pajėgas, kurios gali būti išsiųstos į Ukrainą, pabrėžė žurnalistai.
Nepaisant karo nuostolių, Šiaurės Korėja tvirtina, kad karinis aljansas su Rusija buvo labai veiksmingas atgrasant Jungtines Valstijas ir jų karines jūrų pajėgas, pažymėjo leidinys.
Be to, neįvardytas Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes pratęsus karą Ukrainoje ir destabilizavus saugumo padėtį Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, pridūrė leidinys.
„Taip yra dėl klaidingų Jungtinių Valstijų ir Vakarų veiksmų, kurie tęsia savo destruktyvią struktūrą, orientuotą į hegemoniją ir avantiūristinę karinę politiką“, – sakė KLDR užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Pasak analitikų, Pchenjanas ir toliau perduos karius, kad padėtų Rusijai.
„Bet koks papildomų karių skaičius rusams prideda vertės“, – žurnalistams sakė Japonijos tarptautinio krikščioniškojo universiteto politikos mokslų profesorius Stephenas Nagy.
Nepaisant to, ekspertas pabrėžė, kad dėl realios kovinės patirties stokos ir komunikacijos problemų Šiaurės Korėjos kariai gali tik apsunkinti karą Rusijai.
Kare Ukrainoje žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos KLDR pasiuntė padėti Rusijai. Nepaisant to, Pchenjanas gali pasiųsti į Rusijos Federaciją dar daugiau savo karių, skelbia „The Telegraph“.
Leidinys pažymėjo, kad duomenis apie mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių žūtį kare patvirtino Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba.
Departamentas taip pat pridūrė, kad dar apie 1000 KLDR karių buvo sužeisti per kovas Rusijos Kursko srityje.
Didelius Šiaurės Korėjos karių nuostolius lemia jų patirties dronų kare stoka ir atviro reljefo nežinojimas, žurnalistams sakė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Sung-kunas. Pasak jo, tarp aukų gali būti ir kai kurie KLDR generolai. Jis pasidalijo, kad Rusijos kariuomenė jau vadina Šiaurės Korėjos karius našta.
Leidinys priminė, kad JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba sutinka, jog Šiaurės Korėja į karą pasiuntė daugiau nei 10 000 karių. Be to, Pchenjanas Rusijos Federacijai perdavė daugiau nei 10 000 konteinerių su artilerijos sviediniais, prieštankinėmis raketomis, mechanizuotomis haubicomis ir raketų paleidimo įrenginiais.
Be to, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-Unas ketina patikrinti KLDR specialiųjų operacijų pajėgas, kurios gali būti išsiųstos į Ukrainą, pabrėžė žurnalistai.
Nepaisant karo nuostolių, Šiaurės Korėja tvirtina, kad karinis aljansas su Rusija buvo labai veiksmingas atgrasant Jungtines Valstijas ir jų karines jūrų pajėgas, pažymėjo leidinys.
Be to, neįvardytas Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes pratęsus karą Ukrainoje ir destabilizavus saugumo padėtį Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, pridūrė leidinys.
„Taip yra dėl klaidingų Jungtinių Valstijų ir Vakarų veiksmų, kurie tęsia savo destruktyvią struktūrą, orientuotą į hegemoniją ir avantiūristinę karinę politiką“, – sakė KLDR užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Pasak analitikų, Pchenjanas ir toliau perduos karius, kad padėtų Rusijai.
„Bet koks papildomų karių skaičius rusams prideda vertės“, – žurnalistams sakė Japonijos tarptautinio krikščioniškojo universiteto politikos mokslų profesorius Stephenas Nagy.
Nepaisant to, ekspertas pabrėžė, kad dėl realios kovinės patirties stokos ir komunikacijos problemų Šiaurės Korėjos kariai gali tik apsunkinti karą Rusijai.
20:382024 12 19
Lenkijos URM: šalis yra pasirengusi žiemą priimti naują ukrainiečių pabėgėlių bangą
Lenkija yra pasirengusi šią žiemą priimti naują pabėgėlių iš Ukrainos bangą. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Wieslawas Lesniakiewiczius per Varšuvos ir Kijevo forumą, praneša „Ukrinform“.
Pasak diplomato, Lenkija „vykdo sistemingus veiksmus, kad parengtų šalį priimti kitą pabėgėlių bangą“. Jis pabrėžė, kad 2022 metais šalis nebuvo visiškai pasirengusi priimti daug pabėgėlių iš Ukrainos, o tuometiniai paprasti šalies piliečiai ir vietos valdžia vaidino svarbų vaidmenį.
„Dabar tobuliname savo planus, ruošiamės galimybei, kad atsiras dar viena pabėgėlių banga. Neatmetama galimybė, nes tai yra žiema“, - sakė W. Lesniakiewiczius.
Jis pabrėžė, kad kritinė infrastruktūra Ukrainoje yra iš esmės sunaikinta, žmonės labai dažnai netenka pagrindinių patogumų, o Lenkija „jau yra pasirengusi priimti pabėgėlius“ ir „turi vietų priimti ukrainiečius, kurie norėtų rasti laikiną prieglobstį“.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, kas dešimtą verslą Lenkijoje atidaro ukrainietis. Dažniausiai ukrainiečiai pradeda savo verslą Varšuvoje.
2024 m. pirmąjį ketvirtį ukrainiečiai atidarė rekordinį 74.050 naujų individualių verslų skaičių, tai yra 33,6% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
UNIAN taip pat rašė, kad požiūris į ukrainiečių pabėgėlius Lenkijoje labai pablogėjo. Be to, dauguma lenkų priešinasi papildomai pagalbai Ukrainai.
Lenkija yra pasirengusi šią žiemą priimti naują pabėgėlių iš Ukrainos bangą. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Wieslawas Lesniakiewiczius per Varšuvos ir Kijevo forumą, praneša „Ukrinform“.
Pasak diplomato, Lenkija „vykdo sistemingus veiksmus, kad parengtų šalį priimti kitą pabėgėlių bangą“. Jis pabrėžė, kad 2022 metais šalis nebuvo visiškai pasirengusi priimti daug pabėgėlių iš Ukrainos, o tuometiniai paprasti šalies piliečiai ir vietos valdžia vaidino svarbų vaidmenį.
„Dabar tobuliname savo planus, ruošiamės galimybei, kad atsiras dar viena pabėgėlių banga. Neatmetama galimybė, nes tai yra žiema“, - sakė W. Lesniakiewiczius.
Jis pabrėžė, kad kritinė infrastruktūra Ukrainoje yra iš esmės sunaikinta, žmonės labai dažnai netenka pagrindinių patogumų, o Lenkija „jau yra pasirengusi priimti pabėgėlius“ ir „turi vietų priimti ukrainiečius, kurie norėtų rasti laikiną prieglobstį“.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, kas dešimtą verslą Lenkijoje atidaro ukrainietis. Dažniausiai ukrainiečiai pradeda savo verslą Varšuvoje.
2024 m. pirmąjį ketvirtį ukrainiečiai atidarė rekordinį 74.050 naujų individualių verslų skaičių, tai yra 33,6% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
UNIAN taip pat rašė, kad požiūris į ukrainiečių pabėgėlius Lenkijoje labai pablogėjo. Be to, dauguma lenkų priešinasi papildomai pagalbai Ukrainai.
19:582024 12 19
Estijos žvalgyba: NATO turi atgrasyti Rusiją ateinančius 10–20 metų
NATO turės sulaikyti Rusiją ateinančius 20 metų, sakė Estijos užsienio žvalgybos vadovas.
Generalinis direktorius Kaupo Rosinas sakė „Reuters“: „NATO užduotis per ateinančius 10–20 metų bus sutramdyti arba atgrasyti Rusiją, kad jai nekiltų kvailų minčių kariniu būdu veržtis į Vakarus. Manau, kad tai įmanoma, bet Vakaruose į šį klausimą reikia žiūrėti rimtai ir investuoti į gynybą“.
Su Rusija besiribojanti ir aljanso narė Estija po karo Ukrainoje padvigubino išlaidas gynybai.
Nors Rusija ne kartą neigė ketinusi atakuoti NATO šalį, jos gynybos ministras šią savaitę pareiškė, kad Maskva per ateinantį dešimtmetį turi būti pasirengusi kovoti su NATO kariniu aljansu Europoje.
NATO turės sulaikyti Rusiją ateinančius 20 metų, sakė Estijos užsienio žvalgybos vadovas.
Generalinis direktorius Kaupo Rosinas sakė „Reuters“: „NATO užduotis per ateinančius 10–20 metų bus sutramdyti arba atgrasyti Rusiją, kad jai nekiltų kvailų minčių kariniu būdu veržtis į Vakarus. Manau, kad tai įmanoma, bet Vakaruose į šį klausimą reikia žiūrėti rimtai ir investuoti į gynybą“.
Su Rusija besiribojanti ir aljanso narė Estija po karo Ukrainoje padvigubino išlaidas gynybai.
Nors Rusija ne kartą neigė ketinusi atakuoti NATO šalį, jos gynybos ministras šią savaitę pareiškė, kad Maskva per ateinantį dešimtmetį turi būti pasirengusi kovoti su NATO kariniu aljansu Europoje.
19:252024 12 19
Trumpas ir Scholzas kalbėjosi telefonu: konstatavo, jog karas Ukrainoje vyksta per ilgai
Vokietijos vyriausybės atstovas sakė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo perspektyvas.
„Jie sutarė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi per ilgai ir svarbu kuo greičiau eiti sąžiningos, teisingos ir tvarios taikos keliu“, – „Reuters“ citavo O. Scholzo atstovą.
O. Scholzas taip pat sakė D. Trumpui, kad yra pasirengęs remti Ukrainą tiek, kiek reikės, pridūrė Vokietijos kanclerio atstovas spaudai.
Praėjusią savaitę Vokietijos Bundestago nariai savo balsavimu išreiškė nepasitikėjimą O. Scholzo vyriausybe, nauji rinkimai šalyje turėtų įvykti 2025 metų vasario 23 dieną.
Remiantis apklausomis, krikščionių partijų CDU/CSU koalicija, vadovaujama Friedricho Merzo, turi geriausius šansus laimėti. Pastarasis žada tvirtai remti Ukrainą jos konfrontacijoje su Rusijos agresija ir, be kita ko, neatmeta galimybės tiekti „Taurus“ raketas Kijevui.
D. Trumpas žada artimiausiu metu užbaigti karą Ukrainoje, tačiau tiksliai nenurodo, kaip ketina tai pasiekti.
Vokietijos vyriausybės atstovas sakė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo perspektyvas.
„Jie sutarė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi per ilgai ir svarbu kuo greičiau eiti sąžiningos, teisingos ir tvarios taikos keliu“, – „Reuters“ citavo O. Scholzo atstovą.
O. Scholzas taip pat sakė D. Trumpui, kad yra pasirengęs remti Ukrainą tiek, kiek reikės, pridūrė Vokietijos kanclerio atstovas spaudai.
Praėjusią savaitę Vokietijos Bundestago nariai savo balsavimu išreiškė nepasitikėjimą O. Scholzo vyriausybe, nauji rinkimai šalyje turėtų įvykti 2025 metų vasario 23 dieną.
Remiantis apklausomis, krikščionių partijų CDU/CSU koalicija, vadovaujama Friedricho Merzo, turi geriausius šansus laimėti. Pastarasis žada tvirtai remti Ukrainą jos konfrontacijoje su Rusijos agresija ir, be kita ko, neatmeta galimybės tiekti „Taurus“ raketas Kijevui.
D. Trumpas žada artimiausiu metu užbaigti karą Ukrainoje, tačiau tiksliai nenurodo, kaip ketina tai pasiekti.
18:452024 12 19
Kremlius: Uzbekistano prezidentas smerkia generolo Kirilovo nužudymą
Kremliaus spaudos tarnyba sakė, kad Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas per pokalbį su Vladimiru Putinu pasmerkė Rusijos cheminės, radiacinės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo Igorio Kirilovo ir jo padėjėjo Iljos Polikarpovo nužudymą Maskvoje.
Kremliaus „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje sakoma, kad Sh. Mirziyoyevas išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl I. Kirilovo ir jo padėjėjo mirties.
„Buvo pabrėžta, kad Uzbekistanas griežtai smerkia šį niekingą teroro aktą“, – rašė Kremliaus spaudos tarnyba.
V. Putinas ir Sh. Mirziyoyevas taip pat išreiškė ketinimą „tęsti glaudų abiejų šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje“, sakoma pareiškime.
Įtarus, kad organizavo sprogimą, per kurį žuvo I. Kirilovas ir I. Polikarpovas, ketvirtadienį buvo suimtas iš Uzbekistano kilęs Achmadjonas Kurbonovas.
Netrukus po to, kai pasirodė informacija apie V. Putino ir Sh. Mirziyoyevo pokalbį, Federalinė saugumo tarnyba pranešė, kad FSB bendradarbiauja su Uzbekistano specialiosiomis tarnybomis, kad ištirtų I. Kirilovo nužudymo bylą.
FSB rašo, kad kartu su Uzbekistano saugumo pajėgomis ieško „galimų bendrininkų ir kitų aplinkybių“ organizuojant sprogimą.
Pasak BBC Ukrainos tarnybos šaltinių, sprogimą organizavo Ukrainos saugumo tarnyba.
Kremliaus spaudos tarnyba sakė, kad Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas per pokalbį su Vladimiru Putinu pasmerkė Rusijos cheminės, radiacinės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo Igorio Kirilovo ir jo padėjėjo Iljos Polikarpovo nužudymą Maskvoje.
Kremliaus „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje sakoma, kad Sh. Mirziyoyevas išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl I. Kirilovo ir jo padėjėjo mirties.
„Buvo pabrėžta, kad Uzbekistanas griežtai smerkia šį niekingą teroro aktą“, – rašė Kremliaus spaudos tarnyba.
V. Putinas ir Sh. Mirziyoyevas taip pat išreiškė ketinimą „tęsti glaudų abiejų šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje“, sakoma pareiškime.
Įtarus, kad organizavo sprogimą, per kurį žuvo I. Kirilovas ir I. Polikarpovas, ketvirtadienį buvo suimtas iš Uzbekistano kilęs Achmadjonas Kurbonovas.
Netrukus po to, kai pasirodė informacija apie V. Putino ir Sh. Mirziyoyevo pokalbį, Federalinė saugumo tarnyba pranešė, kad FSB bendradarbiauja su Uzbekistano specialiosiomis tarnybomis, kad ištirtų I. Kirilovo nužudymo bylą.
FSB rašo, kad kartu su Uzbekistano saugumo pajėgomis ieško „galimų bendrininkų ir kitų aplinkybių“ organizuojant sprogimą.
Pasak BBC Ukrainos tarnybos šaltinių, sprogimą organizavo Ukrainos saugumo tarnyba.
17:362024 12 19
Maskva: Rusijos ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrai telefonu aptarė karą Ukrainoje
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turėjo retą pokalbį telefonu su Šveicarijos užsienio reikalų ministru ir aptarė karą Ukrainoje, nors Maskvos ir Berno santykiai dėl užsitęsusios invazijos yra atšalę.
Šis pokalbis telefonu yra retas dialogo tarp Rusijos ir Vakarų pareigūnų atvejis, vykstant karui Ukrainoje ir visam pasauliui ruošiantis Donaldo Trumpo prezidentavimui JAV.
Beveik trejus metus trunkantis Maskvos karas Ukrainoje privertė Berną suabejoti savo ilgamete neutralumo tradicija, o šią vasarą Šveicarija surengė Kyjivo vadovaujamą tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą karo tema.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad S. Lavrovas diena anksčiau kalbėjosi su šveicaru Ignazio Cassis‘u, jiedu „apsikeitė nuomonėmis apie konfliktą Ukrainoje“ ir kalbėjo apie „ultimatumų“ Maskvai dėl karo „beprasmiškumą“.
Pranešime sakoma, kad S. Lavrovas „išsamiai paaiškino Rusijos poziciją dėl padėties sureguliavimo“ ir „išdėstė“ Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąlygas.
Kaip išankstinę derybų sąlygą V. Putinas įvardija Ukrainos keturių pietinių ir rytinių regionų atidavimą Maskvai.
Šveicarija, kuri nepriklauso ES ir kariniu požiūriu yra neutrali šalis, kartu su kitomis Europos šalimis įvedė sankcijas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.
17:282024 12 19
ES vyriausioji diplomatė Kallas paragino Vakarus nespausti Zelenskio: Rusija taikos nenori
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai turėtų nustoti spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl taikos derybų, skelbia BBC.
Buvusi Estijos ministrė pirmininkė sakė, kad tai neturi jokios prasmės, kai Vladimiras Putinas aiškiai parodė nenorįs nutraukti karo.
„Nėra jokios prasmės spausti V. Zelenskį deryboms, kai V. Putinas nenori kalbėtis. Negalime kalbėti apie taikdarius, kai nėra taikos. O kodėl nėra taikos? Todėl, kad Rusija nenori taikos“, – pareiškė ji.
16:502024 12 19
Zelenskis: Ukrainai reikia 19 oro gynybos sistemų branduolinėms jėgainėms apsaugoti
Ukrainai reikia dar 19 oro gynybos sistemų, kad nuo Rusijos raketų atakų būtų apsaugota jos energetikos infrastruktūra, ypač – branduolinės elektrinės. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų prioritetas yra oro gynyba, susitarimų, ypač – su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainai reikalingų sistemų skyrimo, įgyvendinimas. Mums reikia dar 19 oro gynybos sistemų energetikos infrastruktūrai, ypač – branduolinėms jėgainėms nuo rusų raketų apsaugoti“, – pabrėžė prezidentas. Šalys partnerės, anot jo, turi šių sistemų atsargų, jos esą gali išgelbėti gyvybes.
V. Zelenskis paragino ES šalių lyderius toliau remti Ukrainą ir padėti, kad Baltieji rūmai liktų ištikimi savo įsipareigojimams stiprinti Ukrainos oro gynybą. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie padeda atkurti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Tai kartu su oro gynyba yra geriausias atsakas į dideles rusų raketų atakas“, – kalbėjo prezidentas.
16:232024 12 19
Ukraina teigia, kad Charkivo srityje per Rusijos raketos smūgį žuvo trys žmonės
Ketvirtadienį per Rusijos raketų smūgį Charkivo srities, į kurią veržiasi Rusijos kariuomenė, Ševčenkovės kaime žuvo trys žmonės, pranešė policija.
„Žuvo civilė moteris. Dar viena moteris mirė vežama į medicinos įstaigą, o vienas civilis vyras buvo mirtinai sužeistas“, – sakė policija.
Pirminiais policijos duomenimis, Rusija smogė raketomis „Iskander“ 15 val. vietos laiku.
Per išpuolį buvo sužeisti dar trys žmonės ir apgadinti keli namai, pranešė policija.
Maskvos pajėgos žengia į priekį su Rusija besiribojančiame regione ir siekia vėl užimti Kupjansko miestą, kuris buvo okupuotas pirmaisiais karo metais.
Ukraina jį atkovojo 2022 metų rugsėjį per žaibišką kontrpuolimą, kurio metu jos pajėgos susigrąžino dideles Charkivo srities teritorijas.
Neturinčios pakankamai karių Ukrainos pajėgos visoje fronto linijoje Charkivo ir piečiau esančioje Donecko srityje yra priverstos trauktis ir užleisti pozicijas geriau aprūpintoms Rusijos pajėgoms.
16:152024 12 19
Ukraina paleido dešimt vakarietiškų raketų į Rusiją, teigia Maskva
Ukraina vakar paleido keturias britų raketas „Storm Shadow“ į Rusijos pietinę Rostovo sritį, teigia Rusijos gynybos ministerija, skelbia „Sky News“.
Taip pat buvo paleistos šešios JAV ilgojo nuotolio raketos ATACM, pridūrė ji.
Rusijos pajėgos numušė visas ATACM ir tris „Storm Shadows“ raketas, nurodė ministerija.
Ukraina pradėjo šaudyti vakarietiškas raketas į Rusiją praėjusį mėnesį, gavusi Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos leidimą – Maskva teigia, kad šios šalys yra tiesioginės konflikto dalyvės.
15:052024 12 19
Putinas pasirengęs susitikti su Trumpu „bet kada“ ir aptarti susitarimą dėl Ukrainos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs „bet kada“ susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris gyrėsi galįs sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos per kelias valandas nuo atėjimo į valdžią.
D. Trumpas, sausio mėnesį sugrįšiantis į Baltuosius rūmus, pakurstė Kyjivo nuogąstavimus, kad jis gali priversti Ukrainą sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis.
Surengęs kasmetinę metų pabaigos spaudos konferenciją, Kremliaus vadovas sakė, kad jo kariai turi persvarą visame mūšio lauke, tačiau buvo priverstas pripažinti, kad nežino, kada Rusija susigrąžins vakarinę Kursko sritį, į kurią rugpjūčio mėnesį įsiveržė Ukrainos kariai.
Tradicinės kasmetinės klausimų ir atsakymų sesijos, dažnai trunkančios ne vieną valandą, iš esmės yra televizijos šou, bet kartu tai reta situacija, kai jis būna įspraudžiamas į kampą ir turi atsakinėti į kai kuriuos nemalonius klausimus.
Paklaustas apie D. Trumpo pasisakymus dėl galimo taikos susitarimo, 72 metų V. Putinas sakė, kad sveikintų susitikimą su būsimuoju respublikonų prezidentu.
„Aš nežinau, kada su juo susitiksiu. Jis apie tai nieko nesako. Nekalbėjau su juo daugiau kaip ketverius metus. Žinoma, esu tam pasirengęs. Bet kuriuo metu“, – sakė V. Putinas.
„Jei kada nors susitiksime su išrinktuoju prezidentu D. Trumpu, esu tikras, kad turėsime apie ką pasikalbėti“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusija yra pasirengusi „deryboms ir kompromisams“.
Kursko puolimas
Rusijos kariai jau kelis mėnesius žengia į priekį rytų Ukrainoje, o V. Putinas ne kartą gyrė jų narsą mūšio lauke.
Tačiau vienos Kursko srities gyventojos paklaustas, kada gyventojai galės grįžti į savo namus, nes tūkstančiai jų buvo evakuoti iš fronto zonų per Ukrainos puolimą, V. Putinas atsakė negalįs įvardyti konkrečios datos.
„Mes būtinai juos išvarysime. Absoliučiai. Kitaip ir būti negali. Bet dėl konkrečios datos čia yra klausimas, į kurį, atsiprašau, dabar negaliu atsakyti“, – pripažino jis.
V. Putinas taip pat buvo spaudžiamas kalbėti apie ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria Rusija, t. y. apie padarinius, sukeltus milžiniško karinių išlaidų didinimo ir didelio darbo jėgos trūkumo, kurį sukėlė karas.
Jis atkakliai tvirtino, kad padėtis yra „stabili, nepaisant išorinių grėsmių“, nurodydamas mažą nedarbą ir pramonės augimą.
Paklaustas apie sparčiai augančią infliaciją, V. Putinas sakė, kad „infliacija yra nerimą keliantis signalas“ ir kad tokių maisto produktų, kaip sviestas ir mėsa, kainų kilimas yra „nemalonus“.
Jis pripažino, kad Vakarų sankcijos taip pat buvo veiksnys – „nors jos neturi esminės reikšmės“ – ir kritikavo centrinį banką, sakydamas, kad šis turėjo imtis ne tik palūkanų normų didinimo, bet ir priemonių infliacijai sumažinti.
„Orešniko“ dvikova“
V. Putinas pakartojo savo grasinimą smogti Kyjivui nauja Rusijos hipergarsine balistine raketa, pavadinta „Orešnik“.
Karinio žurnalisto paklaustas, ar šis ginklas turi kokių nors trūkumų, V. Putinas pasiūlė surengti „aukštųjų technologijų dvikovą“ tarp Vakarų ir Rusijos, kad būtų patikrinti jo teiginiai, jog šis ginklas yra neįveikiamas oro gynybai.
„Tegul jie nustato kokį nors taikinį, į kurį reikia pataikyti, tarkime, Kyjive. Jie ten sutelks visą savo oro gynybą. O mes ten smogsime „Orešniku“ ir pažiūrėsime, kas bus“, – pasiūlė V. Putinas.
V. Putinas taip pat pavadino „terorizmu“ prieš dvi dienas Maskvoje įvykdytą įžūlų aukšto rango Rusijos kariuomenės generolo nužudymą ir pirmą kartą pakomentavo šį išpuolį, taip pat kritikavo saugumo tarnybų klaidas.
Rusijos kariuomenės cheminių ginklų padalinio vadas Igoris Kirilovas žuvo nuo bombos, įmontuotos į paspirtuką, pastatytą šalia daugiabučio namo Maskvoje – tai buvo drąsiausias nužudymas nuo karo pradžios, apie kurį paskelbė Kyjivas. Rusija jau pranešė suėmusi įtariamą nusikaltimo vykdytoją.
„Mūsų specialiosios tarnybos praleido šiuos smūgius, – sakė buvęs KGB agentas, kaip reta pripažindamas saugumo tarnybų nesėkmes ir išvardydamas kitus neseniai įvykdytus nužudymus. – Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos.“
Assado žlugimas – „ne pralaimėjimas“
Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po buvusio Sirijos prezidento Basharo al Assado žlugimo V. Putinas atmetė teiginius, kad jo nuvertimas yra Rusijos „pralaimėjimas“.
„Tai, kas vyksta Sirijoje, norite pateikti kaip Rusijos pralaimėjimą. Užtikrinu jus, kad taip nėra“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą.
„Mes atėjome į Siriją prieš 10 metų, kad ten nesusidarytų teroristų anklavas kaip Afganistane. Apskritai savo tikslą pasiekėme“, – sakė V. Putinas.
Jis teigė dar nesusitikęs su B. al Assadu, kuris pabėgo į Maskvą, sukilėliams artėjant prie Damasko, bet esą planuoja netrukus susitikti.
Kremliaus vadovas sakė, kad Izraelis yra „pagrindinis naudos gavėjas“ iš įvykių Sirijoje, ir paragino jį išvesti karius iš „Sirijos teritorijos“.
14:502024 12 19
Danija skyrė 280 mln. eurų Ukrainos oro gynybai stiprinti
Danija skyrė 2,1 mlrd. kronų (daugiau nei 281 mln. eurų) sustiprinti Ukrainos oro gynybą, pranešė Danijos gynybos ministerija, kurios informaciją cituoja Laisvosios Europos radijas ir „Ukrinfo“.
Tai jau 23-ias Danijos pagalbos paketas Ukrainai. Jame numatyta ir lėšų operatyvinei Ukrainos naikintuvų „F-16“ priežiūrai užtikrinti.
„Vienas iš aktualiausių Ukrainos poreikių yra sugebėti apsiginti nuo rusų antskrydžių. Todėl mes daugiausiai dėmesio skiriame pagalbai oro gynybai stiprinti“, – pasakė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Pranešama, kad spalį Danija Ukrainai skyrė karinės pagalbos už 2,4 mlrd. kronų (350 mln. eurų).
Danija taip pat įsipareigojo skirti 130 mln. eurų ukrainietiškų dronų ir raketų gamybai.
Be to, planuojama įsteigti investicinį fondą, skirtą užtikrinti Ukrainos gynybos pramonės raidą ir paspartinti ginkluotės gamybą.
14:402024 12 19
Ukrainos žvalgyba: Novosibirske degė rusų kuro cisternos
Rusijos Novosibirsko mieste pasipriešinimo judėjimo nariai padegė keletą karinės bazės teritorijoje buvusių kuro cisternų, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Centrinė žvalgybos valdyba.
„Valstybės agresorės Rusijos Novosibirsko mieste esančios karinės bazės teritorijoje pasipriešinimo Putino režimui judėjimas padegė ir sunaikino kelias kuro cisternas“, – nurodė gynybos žvalgyba.
Pirmiau buvo pranešta, kad praėjusią savaitę liepsnose sudegė ir vienai strategiškai svarbių rusų įmonių ir infrastruktūros objektų priežiūra užsiimančiai kompanijai priklausantis karinis objektas.
14:112024 12 19
Putino teigimu, Rusija Ukrainos puolimą turėjo pradėti anksčiau
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasakė, kad Maskvai plataus masto Ukrainos puolimą derėjo pradėti anksčiau, leisdamas suprasti, kad šalis nebuvo gerai pasirengusi beveik trejus metus trunkančiai karinei kampanijai.
Kalbėdamas apie savo sprendimą 2022 m. vasarį pasiųsti karius į Ukrainą, jis sakė: „Jei būtų galima pažvelgti į tą situaciją žinant, kas vyksta dabar, manau, kad sprendimas, kuris buvo priimtas, turėjo būti priimtas anksčiau“.
Kalbėdamas savo kasmetinėje spaudos konferencijoje, jis pridūrė: „2022 m. įvykius pradėjome be jokių pasiruošimų... Jei būtume žinoję, kas bus, tam būtume sistemingai ruošęsi“.
12:432024 12 19
Putinas patikino esąs pasirengęs eiti į kompromisą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą patikino esąs pasirengęs pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Be to, ketvirtadienį per savo metinę spaudos konferenciją Maskvoje atsakydamas į JAV transliuotojo NBC klausimą V. Putinas pasakė, kad yra pasirengęs ir padaryti nuolaidų.
„Politika – tai kompromiso menas“, – kalbėjo ilgametis Rusijos vadovas, visgi nepaaiškindamas, kokie kompromisai tai galėtų būti. Tuo pat metu jis dar kartą apkaltino Ukrainą blokuojant derybas.
V. Putinas, kurio nurodymu 2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjo plataus masto invazija, priminė, kad Maskvai ir Kyjivui nepavyko pasiekti susitarimo, kai netrukus po karo pradžios tą bandė padaryti Stambule.
Vakarų spaudžiama Ukraina galiausiai susitarimą atmetė, pasakė jis.
V. Putinas taip pat neatmetė galimybės susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau negalėjo pasakyti, kada toks susitikimas galėtų įvykti.
„Su juo nekalbėjau jau ketverius metus“, – pasakė V. Putinas, pridurdamas, kad jokių pasiūlymų dėl susitikimo iš D. Trumpo komandos kol kas girdėti nebuvo.
12:182024 12 19
Putinas: Rusijos ekonominė padėtis stabili
Nepaisant precedento neturinčių Vakarų sankcijų, Rusijos ekonomika šiais metais buvo stabili, ypač palyginus su Vakarų pramoninėmis valstybėmis, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Bendrasis vidaus produktas 2024 m. augo 3,9 proc., „galbūt net 4 proc.“, metinėje klausimų ir atsakymų laidoje prognozavo Kremliaus vadovas.
Per pastaruosius dvejus metus BVP pakilo net 8 proc., sakė V. Putinas, pažymėdamas, kad Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – augimas per tą patį laikotarpį sudarė 0 proc.
Jis pripažino, kad kilo šiokių tokių problemų kovojant su infliacija, nes per metus kainos išaugo 9,3 proc. Tačiau, pvz., kalbant apie maisto produktus, pabrangimą lėmė padidėjęs vartojimas, sakė V. Putinas.
Ekonomistai įspėja, kad ateinančiais metais Rusijos ekonomikos augimo tempai ženkliai sumažės. Be didelės infliacijos, problemų ekonomikai kelia ir milžiniška 21 proc. bazinė palūkanų norma.
V. Putinas kasmetiniame per televiziją transliuojamame susitikime su spauda ir visuomene tradiciškai aptaria aktualiausias šalies problemas.
Be socialinių ir ekonominių klausimų, nuo 2022 m., kai V. Putinas įsakė surengti plataus masto invaziją, laidoje aptariami ir klausimai apie karą Ukrainoje.
Susitikimas, paprastai trunkantis kelias valandas, ilgamečiam šalies prezidentui suteikia galimybę pristatyti save kaip tvarkos ir gerovės užtikrintoją.
11:522024 12 19
Rusai apšaudė mokyklą Chersono centre
Rusijos kariuomenė apšaudė mokyklą centrinėje Chersono dalyje.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti apšaudymo padariniai, praneša „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė švietimo įstaigai centrinėje Chersono dalyje“, – informavo O. Prokudinas.
Anot pareigūno, nuo smūgio išbyrėjo pastato langai, taip pat nuvirto medžiai mokyklos kieme.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariškiai apšaudė centrinę Chersono dalį, buvo sužeista tuo metu gatvėje buvusi 77 metų moteris.
10:592024 12 19
Nikopolyje per rusų apšaudymą sužeisti keturi žmonės
Rusijos kariuomenė atakavo Nikopolio rajoną, keturi žmonės buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Nikopolyje per priešo artilerijos apšaudymą buvo sužeisti keturi žmonės. Visi nugabenti į ligoninę. 42 metų vyras ir 67 metų moteris yra sunkios būklės“, - sakoma pranešime.
Per ataką nukentėjo kelios įmonės, licėjus, parduotuvės, 7 daugiabučiai gyvenamieji namai ir vienas privatus. Apgadinti trys automobiliai.
Anksčiau buvo pranešta, kad rusai naktį į ketvirtadienį atakavo Nikopolio rajoną iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir dronų.
10:582024 12 19
JAV analitikai: Rusija smarkiai išpučia tariamus statistinius duomenis apie savo teritorinius laimėjimus Ukrainoje 2024 metais
Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas generolas Valerijus Gerasimovas smarkiai išpūtė statistinius duomenis apie Rusijos teritorinius laimėjimus Ukrainoje 2024 m., sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Jame sakoma, kad gruodžio 18 d. V. Gerasimovas teigė, jog 2024 m. Rusijos pajėgos užėmė maždaug 4500 kvadratinių kilometrų. Tačiau ISW turimais patvirtintais duomenimis, 2024 m. Rusijos pajėgos užėmė tik 3306 kvadratinius kilometrus.
„V. Gerasimovo perdėti skaičiai prieštarauja Rusijos gynybos ministro Andrejaus Belousovo tikslesniems pareiškimams, pavyzdžiui, kai jis per Rusijos gynybos ministerijos posėdį gruodžio 16 d. sakė, kad Rusijos pajėgų pažanga per dieną vidutiniškai siekia maždaug 30 kvadratinių kilometrų“, – sakoma ISW pranešime.
JAV analitikų, stebėjusių geografinius įrodymus, vertinimu, lapkritį Rusijos pajėgų pažangos tempas siekė maždaug 27,96 kvadratinius kilometrus per dieną.
A. Belousovas tvirtino, kad Rusijos pajėgos yra užėmusios maždaug 99 proc. Luhansko, 70 proc. Donecko, maždaug 74 proc. Zaporižios ir maždaug 76 proc. Chersono srities.
ISW skaičiavimu, Rusijos pajėgos okupuoja maždaug 99 proc. Luhansko, 66 proc. Donecko ir po 73 proc. Zaporižios ir Chersono sričių.
10:542024 12 19
Rusija pranešė numušusi 84 ukrainiečių dronus
Rusijos oro gynyba praėjusią naktį keliuose šalies regionuose atrėmė 84 ukrainiečių bepiločių orlaivių atakas, ketvirtadienį ryte pranešė gynybos ministerija Maskvoje.
Pranešama, kad Ukrainos pasienyje esančiame Rostovo regione Rusijos pietuose buvo sunaikinti 36 bepiločiai orlaiviai. Šio regiono valdžia pranešė, kad krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Novošachtinsko mieste, kurį pavyko greitai užgesinti.
Rostovo gubernatoriaus pareigas laikinai einantis Jurijus Sliusaras pranešė, kad buvo sunaikintos ir trys raketos. Per antpuolį sužeistas vienas asmuo.
Nuo nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžių nukentėjo ir pietuose esantys Briansko, Belgorodo ir Voronežo regionai, tačiau apie rimtą žalą ar sužeistuosius vietos valdžia nepranešė.
Rusijos invazijai Ukrainoje besitęsiant jau beveik trejus metus, ir pačios Rusijos teritorijoje vis dažniau pasitaiko antskrydžių, kuriems ukrainiečiai dažniausiai naudoja dronus.
Ukrainos oro gynyba ketvirtadienį taip pat pranešė atrėmusi daugybę rusų dronų atakų.
10:302024 12 19
V. Putinas gyrė Rusijos ekonomiką, bet negalėjo pasakyti, kada Rusija atsikovos Kursko sritį
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė Rusijos ekonomiką kaip „stabilią“, nors pareiškė susirūpinimą dėl didelės infliacijos. Jis tai sakė per metų pabaigos spaudos konferenciją, surengtą invazijai į Ukrainą tęsiantis jau beveik trejus metus ir karui smarkiai paveikus Rusijos ekonomiką.
„Kalbant apie visą ekonomiką, padėtis Rusijoje yra stabili, nepaisant išorinių grėsmių ir mėginimų mus paveikti“, – sakė jis per televizijos transliuotą klausimų ir atsakymų renginį.
Vis dėlto V. Putinas pripažino, kad sparčiai kylančios kainos kelia susirūpinimą. „Infliacija yra nerimą keliantis signalas“, – sakė jis.
Rusijos centrinis bankas penktadienį ketina padidinti palūkanų normas, mėgindamas pristabdyti kainų kilimą. Rusijos oficialiai nustatytas tikslas yra 4 proc. infliacija, nors nuo 2022 m. vasario, kai Maskva užpuolė Ukrainą, kainos augo žymiai sparčiau.
Rusija smarkiai padidino išlaidas kariniam puolimui, šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, pasamdyti ginklų pramonės arba pabėgo iš šalies. Tai sukėlė didelį darbo jėgos trūkumą, o didelės skolinimosi išlaidos nuvylė verslininkus, taip pat ir valstybės valdomų įmonių vadovus bei tuos, kurie yra artimi V. Putinui.
Kremliaus vadovas teigė, kad Rusija per pastaruosius dvejus metus augo sparčiau nei euro zona.
V. Putinas taip pat pripažino negalintis pasakyti, kada jo kariuomenė atsiims Kursko sritį, kurioje yra rugpjūtį įsiveržusios Ukrainos pajėgos. Jis tik žadėjo, kad jos bus visiškai išstumtos, bet sakė negalįs pasakyti konkrečios datos, kada tai įvyks.
10:302024 12 19
Rusijos kariuomenė praėjusią parą smogė Donecko sričiai daugiau kaip 2 500 smūgių
Praėjusią parą, gruodžio 18-ąją, Rusijos kariuomenė smogė Donecko sričiai 2 501 smūgį.
Tai pranešė srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą policija užfiksavo 2 501 priešo smūgį fronto linijai ir gyvenamajam sektoriui. Buvo apšaudyti Pokrovskas, Ivanopilios ir Ulaklių kaimai. Nukentėjo 9 civiliniai objektai, tarp jų – 8 gyvenamieji namai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad rusai smogė Ulaklių gyvenvietei valdomąja aviacine bomba „UMPB D-30SN“, kuri apgadino du privačius namus.
Okupantai iš minosvaidžių apšaudė Pokrovską, ten apgriauti keturi privatūs namai.
Nuo artilerijos smūgio Ivanopilioje nukentėjo du gyvenamieji namai ir dujotiekis.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas „Telegram“ kanale informavo, kad praėjusią parą Lymane apgadinti du daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 10 garažų, o Torsko mieste – pastatas. Kostiantynivkoje taip pat nukentėjo du namai ir dujotiekis.
Be to, anot pareigūno, Siverske buvo apgadinti aštuoni privatūs namai, o Časiv Jaro bendruomenėje – septyni privatūs namai, trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir negyvenamos patalpos.
Kurachovės bendruomenėje taip pat nukentėjo daug daugiaaukščių pastatų ir privačių namų.
Policija ir Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąsias bylas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros objektus. Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km.
10:172024 12 19
JK suteiks Kyjivui karinės įrangos už 225 mln. svarų sterlingų
Ketvirtadienį Didžioji Britanija paskelbė apie naują 225 mln. svarų sterlingų (286 mln. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą kitiems metams, į jį įeis dronai, valtys ir oro gynybos sistemos.
Apie tai paskelbta po Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Johno Healey apsilankymo Kyjive, per kurį jis trečiadienį susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir pažadėjo 2025 m. padidinti britų paramą Ukrainai.
Praėjus beveik trejiems metams, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, „jo klaidingo skaičiavimo mastas yra aiškesnis nei bet kada“, sakė J. Healey, pabrėžęs, kad JK parama Kyjivui yra „geležinė“ ir kad Britanija visada stovės „petys į petį su ukrainiečiais, kad garantuotų, jog V. Putinas nelaimės“.
Liepą naujoji leiboristų vyriausybė pažadėjo skirti Ukrainai po 3 mlrd. svarų pagalbos per metus iki 2030–2031 metų.
Į naująjį paketą įtraukta įranga už 92 mln. svarų sterlingų, skirta Ukrainos kariniam jūrų laivynui sustiprinti, įskaitant mažus laivus, žvalgybinius dronus ir nepilotuojamus laivus, sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Dar 68 mln. svarų sterlingų bus panaudoti oro gynybos įrangai, įskaitant radiolokatorius, Ukrainos kariuomenė gaus 1000 elektroninių kovos su dronais sistemų už 39 mln. svarų sterlingų.
J. Healey sakė, kad JK taip pat sustiprins kartu su sąjungininkėmis Didžiojoje Britanijoje vykdomą Ukrainos karių mokymo programą „Operation Interflex“, pagal ją nuo 2022 m. vidurio buvo apmokyta 51 tūkst. naujokų. J. Healey pabrėžė, kad V. Putinas kiekvieną dieną siunčia į mirtį mūšio lauke net po „2000 Rusijos kareivių, todėl labai svarbu paremti Ukrainą deramai apmokytais ir aprūpintais kariais“.
Interviu dienraščiui „The Times“ Didžiosios Britanijos gynybos ministras neatmetė galimybės, kad JK kariai galėtų būti pasiųsti į Ukrainą ir ten padėti apmokyti Ukrainos pajėgas.
10:172024 12 19
Minske ukrainietis ir du baltarusiai nuteisti už „bandymą susprogdinti geležinkelį“
Minsko miesto teismas paskelbė nuosprendžius ukrainiečiui Ivanui Lycholatui ir dviem baltarusiams – Borisui Puchalskiui ir Ivanui Borodičiui – rengimosi susprogdinti geležinkelį byloje.
Tai pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis Baltarusijos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, rašo „Ukrinform“.
Pagal tyrėjų versiją, 2023 metais šie vyrai esą bendravo su Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovais, „rinko ir teikė jiems informaciją, taip pat atliko kitas neteisėtas užduotis, kurios galėjo pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.
Kaltinimo atstovai teigia, kad nuo 2013 metų Baltarusijoje gyvenantis I. Lycholatas užmezgė ryšį su Ukrainos saugumo tarnyba, kuri jam davė nurodymą susprogdinti geležinkelio bėgius. Jis savo ruožtu užverbavo I. Borodičių ir B. Puchalskį, kurie esą mokėjo naudoti sprogmenis.
Visiems trims buvo pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą ir išvesti iš rikiuotės geležinkelio transporto priemones. Be to, I. Lycholatas buvo apkaltintas agentūrine veikla, B. Puchalskis – neteisėta sprogstamųjų įtaisų apyvarta ir valstybės išdavimu, I. Borodičius – valstybės išdavimu ir nepranešimu apie nusikaltimą.
Vyrams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 11 iki 25 metų. Pranešime nepatikslinama, kiek konkrečiai skirta kiekvienam nuteistajam.
Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje iškėlus politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas buvo sulaikyta arba nuteista ne mažiau kaip 12 Ukrainos piliečių, tarp jų – I. Lycholatas. Ukrainiečiai dažniausiai persekiojami dėl „bendradarbiavimo su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis“, o jų veiksmai kvalifikuojami kaip „agentūrinė veikla“ ir „šnipinėjimas“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gomelio srities teismas nuteisė Ukrainos pilietį Viačeslavą Borodijų 10 metų kalėti sugriežtinto režimo kolonijoje pagal kaltinimą agentūrine veikla.
09:412024 12 19
V. Zelenskis prašo ES ir JAV „vienybės“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė, kad Europa Sąjunga ir Jungtinės Valstijos išvien teiktų pagalbą jo šaliai, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas.
„Mums labai reikalinga Jungtinių Valstijų ir ES bei Europos šalių vienybė. Tai yra labai svarbu“, – pasakė V. Zelenskis, atvykęs į ES vadovų susitikimą, kuriame dalyvaus svečio teisėmis.
„Mums reikia šios vienybės taikai pasiekti“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad tik veikdamos išvien JAV ir Europa gali „tikrai sustabdyti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną ir išgelbėti Ukrainą“.
V. Zelenskis sakė ketinąs aptarti Vašingtono pagalbą su D. Trumpu, kai tik šis sugrįš į Baltuosius Rūmus, nes išsiversti be JAV pagalbos būtų „labai sunku“.
09:162024 12 19
Pietų Korėja: Šiaurės Korėja rengiasi pasiųsti į Rusiją daugiau karių
Atrodo, kad Šiaurės Korėjos diktatorius rengiasi pasiųsti daugiau karių į Rusijos karą prieš Ukrainą, nepaisydamas pastaruoju metu mūšio lauke patirtų didelių nuostolių, praneša Pietų Korėjos žvalgyba.
Žvalgybos tarnybos NIS įsitikinimu, Kim Jong Unas ruošiasi apmokyti ir dislokuoti dar vieną specialiųjų pajėgų dalinį, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Savo pranešime ji rėmėsi uždaro Nacionalinės Asamblėjos žvalgybos komiteto posėdžio informacija, kuria vienas parlamento narys pasidalino su reporteriais. Daugiau informacijos nėra žinoma.
Pranešama, kad NIS skaičiavimu kariaudami prieš Ukrainą jau žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, dar iki 1 000 jų buvo sužeista.
Kyjivas ir Vašingtonas taip pat mano, kad Šiaurės Korėjos pajėgos patiria didelius nuostolius.
Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų duomenimis, Pchenjanas Rusijoje šiuo metu yra dislokavęs daugiau nei 10 000 karių. Pirmiau buvo pranešta, kad Maskvos kariuomenės vadai Šiaurės Korėjos karius pagrinde naudoja tam, kad atsikovotų ukrainiečių užimtas Kursko regiono dalis Rusijos pietuose.
Pietų Korėja taip pat turi informacijos, kad jos kaimynė yra aprūpinusi Rusiją sunkiąja artilerija – savaeigėmis haubicomis ir raketų paleidimo sistemomis.
09:052024 12 19
Charkivo srityje praėjusią parą per Rusijos atakas sužeisti keturi žmonės
Charkivo srityje praėjusią parą, gruodžio 18-ąją, per Rusijos atakas buvo sužeisti keturi žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Pasak pareigūno, Charkivo Kyjivo rajone per Rusijos bepiločių orlaivių atakas buvo apgadintas civilinio pastato stogas.
Per reaktyvinių salvinės ugnies sistemų smūgį Cirkunų gyvenvietėje apgriauti devyni privatūs namai. Nukentėjo trys 57, 62, 75 metų moterys ir 64 metų vyras.
Iziumo rajono Zagrizovės kaime apgadintas privatus namas.
Lauke prie Bohoduchivo rajono Bidylo kaimo rasti du rusų bepiločiai orlaiviai.
Čuhujivo rajono Petropavlivkos gyvenvietėje degė ūkinis pastatas.
O. Synehubovas informavo, kad Charkivo kryptimi priešas vieną kartą atakavo Ukrainos dalinių pozicijas Vovčansko rajone. Gynybos pajėgos atrėmė rusų bandymą pasistūmėti į priekį.
Kupjansko kryptimi okupantai tęsė puolamuosius veiksmus prie Petropavlivkos, Kolisnikivkos ir Lozovos. Ukrainos gynėjai atrėmė 18 Rusijos atakų.
Anot O. Synehubovo, suaktyvinus evakuacijos priemones, iš Kupjansko ir Borivkos buvo evakuoti 28 žmonės.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gruodžio 18-osios vakarą Rusijos artilerija apšaudė Charkivo rajono Cirkunų gyvenvietės apylinkes. Nukentėjo keturi žmonės.
08:592024 12 19
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
Ketvirtadienį Rusija pareiškė užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje, netoli pramoninio Kurachovės miesto, kurį puola Rusijos pajėgos, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Gynybos ministerija paskelbė pranešimą, kad kariuomenė užėmė Zelenivkos ir Novij Komaro gyvenvietes, esančias į pietvakarius nuo Kurachovės – strateginio pramoninio miesto ant rezervuaro krantų, jį Maskvos pajėgos mėgina apsupti.
Novij Komaras yra netoli didesnio Velyka Novosilkos kaimo, kuriame įsikūręs didelis Ukrainos vadų ir logistikos postas, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Maskvos primestas pareigūnas Vladimiras Rogovas.
Maskva jau kelis mėnesius veržiasi į priekį Rytų Ukrainoje, išnaudodama savo pranašumą prieš Ukrainos pajėgas, ištemptas palei ilgą fronto liniją ir stokojančias ginklų. Šį mėnesį Rusija beveik kasdien užima Ukrainos kaimus.
Pastaraisiais mėnesiais beveik trejus metus trunkantis karas smarkiai paaštrėjo.
Kyjivas naudoja JAV ir Didžiosios Britanijos suteiktas ilgojo nuotolio raketas smūgiams į Rusiją, o Maskva reaguodama paleido į Ukrainą eksperimentinę hipergarsinę raketą.
Kyjivas naudoja JAV ir Didžiosios Britanijos suteiktas ilgojo nuotolio raketas smūgiams į Rusiją, o Maskva reaguodama paleido į Ukrainą eksperimentinę hipergarsinę raketą.
08:542024 12 19
Kovos su dezinformacija centras: Rostovo regione užpultoje naftos perdirbimo gamykloje gaminamas kuras rusų armijai
Ukrainiečių atakos taikiniu tapusi Novošachtinsko naftos gamykla vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Rusijos Federacijos gynybos pramonėje, platformoje „Telegram“ pranešė Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko.
„Dyzelinas ir aviaciniai degalai – karinei technikai, tokiai, kaip tankai, šarvuotosios mašinos ir orlaiviai būtini ištekliai. Šį kurą gamykla tiekia rusų armijai“, – paaiškino A. Kovalenko.
Be to, gamykla yra netoli sienos su Ukraina, todėl svarbų vaidmenį vaidina ir Rusijos kariuomenės logistikos sistemoje.
„Gamykla gamina įvairų kurą ir kuro priedus, taip pat kitokius produktus, kurie gali būti naudojami tiek civiliniame, tiek kariniame sektoriuje. Todėl ji yra karinės paskirties taikinys“, – pabrėžė A. Kovalenko.
Primename, kad po bepiločio orlaivio antskrydžio Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Rostovo regione kilo gaisras.
08:202024 12 19
JAV vėl įvedė sankcijų su dujotiekiu „Nord Stream 2“ susijusiems subjektams
Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl įvedė sankcijų keletui Rusijoje veikiančių subjektų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“.
JAV valstybės departamentas pranešė vėl įvedantis sankcijų keletui subjektų, dalyvaujančių statant vamzdyną, taip pat keletui naujų laivų, kuriems jau yra nustatyta sankcijų, savininkų.
Tarp sankcijų sulaukusių subjektų – dujotiekio operatorius „Nord Stream 2“ AG ir Rusijoje veikianti draudimo bendrovė, apdraudusi projekte dalyvaujančias įmones, teigiama Valstybės departamento pranešime.
Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis spaudos konferencijoje sakė, kad JAV toliau prieštarauja, kad dujotiekis būtų tiesiamas.
„Mes toliau priešinamės dujotiekiui „Nord Stream 2“ kaip Rusijos geopolitiniam projektui bei pastangoms jį atgaivinti“, – pasakė jis.
„Toliau dėsime pastangas, siekdami užtikrinti, kad Rusija niekada negalės naudoti savo energijos išteklių kaip ginklo, o savo pozicijos energetikos sektoriuje – politinei naudai gauti.“
2022 m. rugsėjį keletas sprogimų, užfiksuotų netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, apgadino dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Buvo intensyviai svarstoma, kas galėjo tai padaryti, tačiau atsakomybės už sprogimus ligi šiol niekas neprisiėmė.
Pirmiau rusiškos gamtinės dujos į Vokietiją tekėjo dujotiekiu „Nord Stream 1“. Dėl 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje bei išaugusios politinės įtampos dujotiekis „Nord Stream 2“ kol kas neveikia.
08:012024 12 19
Gynybos pajėgos numušė 45 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 40 dingo iš radarų ekranų
Iki ketvirtadienio 8.30 val. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 45 bepiločius orlaivius, kuriais Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą gruodžio 19-osios naktį, o dar 40 dronų dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Naktį į 2024 m. gruodžio 19-ąją (nuo gruodžio 18 d. 20 val.) priešas smogė dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ iš Krymo ir Rostovo srities, valdomąja aviacine raketa Ch-59/69 iš Kursko srities oro erdvės ir 85 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir kitų tipų bepiločiais orlaiviais iš Briansko, Kursko, Milerovo, Oriolo rajonų (RF)“, – rašoma pranešime.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki 8.30 val. patvirtinta, kad Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Chmelnyckio, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo srityse buvo numušti 45 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.
Dėl Gynybos pajėgų aktyvių radioelektroninės kovos veiksmų 30 priešo bepiločių orlaivių-imitatorių dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Nuo raketų smūgių Sumų ir Dnipropetrovsko srityse nukentėjo privatūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, municipalinis turtas. Preliminariais duomenimis, aukų ir sužeistųjų nėra.
Dronų pataikymų neužfiksuota, informacijos apie sugriovimus ar nukentėjusiuosius negauta.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gynybos pajėgos Sumų ir Čerkasų srityse gruodžio 19-osios naktį sunaikino 18 Rusijos bepiločių orlaivių.
07:292024 12 19
V. Putinas rengia kasmetinę spaudos konferenciją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs metų pabaigos spaudos konferenciją, praėjus beveik trejiems metams, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, ir dviem dienoms po Kyjivo surengto generolo nužudymo Maskvoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs metų pabaigos spaudos konferenciją, praėjus beveik trejiems metams, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, ir dviem dienoms po Kyjivo surengto generolo nužudymo Maskvoje.
Tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją, yra gana reta proga, kai V. Putinui tenka atsakyti ir į nepatogius klausimus.
Jis kreipsis į rusus, karui Ukrainoje paaštrėjus ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš Donaldui Trumpui, raginančiam pradėti derybas, sausio mėnesį pradedant eiti JAV prezidento pareigas.
V. Putinas kalbės tokiu metu, kai Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį netikrumą. Be to, prieš dvi dienas per sprogimą Maskvoje žuvo Rusijos armijos generolas, atsakomybę už jo nužudymą netiesiogiai prisiėmė Kyjivas. V. Putinas šio įvykio viešai dar nekomentavo.
Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas anksčiau šią savaitę užtikrintai pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi pranašumą, „tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje sąlyčio linijoje“. V. Putinas gyrėsi, kad Rusija šiais metais užėmė beveik 200 Ukrainos kaimų.
Lapkritį Maskvos kariuomenė Rytų Ukrainoje žengė sparčiausiu tempu nuo pat pirmojo 2022 m. pradėtos invazijos mėnesio.
Tačiau daugiausia dėmesio karui Ukrainoje skirianti Rusija patyrė didelį smūgį, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko Basharo al Assado režimas. B. al Assadas pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al Assado vykdytų represijų mastas.
Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. V. Putinas vadina Vakarų sankcijas „nesėkmingomis“, tačiau analitikai perspėja apie neigiamas prognozes 2025 m., net Rusijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti visuomenės nepasitenkinimo temų, daugiau dėmesio skiria sunkumus patiriančioms šeimoms.
Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis. 72 metų V. Putinas praėjusį mėnesį pripažino šia problemą, nors apie jos priežastis nekalbėjo. „Darbuotojų trūkumas šiandien yra viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos augimo kliūčių“, – sakė jis.
V. Putino spaudos konferencija rengiama likus dviem mėnesiams iki trečiųjų karo Ukrainoje metinių ir pirmųjų po Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato.
07:132024 12 19
Chersono srityje pastarąją parą per rusų apšaudymus žuvo civilis, dar du buvo sužeisti
Rusijos kariuomenė praėjusią parą artilerija, aviacija ir balistinėmis raketomis atakavo Chersono sritį, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.
Rusijos kariuomenė praėjusią parą artilerija, aviacija ir balistinėmis raketomis atakavo Chersono sritį, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas tai pranešė „Telegram“ kanale.
Priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Tiahinka, Bilozerka, Bila Krynicia, Rozlyvas, Červonyj Majakas, Široka Balka, Stanislavas, Zolota Balka, Tomyna Balka, Mylovė, Inhulecas, Odradokamianka, Antonivka, Sadovė, Molodižnė, Prydniprovskė, Zmijivka, Lvovė, Osokorivka, Mykilskė, Monastyrskė, Tokarivka, Mykolajivka, Mychailivka, Kizomysas, Olhivka, Dniprovskė, Virivka, Novovoroncovka, Kozackė, Ivanivka, Poniativka, Tomarinė, Beryslavas, Zelenivka, Veselė, Veletenskė ir Chersonas.
Be to, priešas smogė balistinėmis raketomis Beryslavo rajonui.
Rusijos kariuomenė apšaudė srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, be kita ko, apgadino tris daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir 11 privačių namų. Taip pat nukentėjo dujotiekis, ūkinis pastatas ir asmeniniai automobiliai.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, iš laikinai okupuotų Chersono srities teritorijų pavyko grąžinti dar šešis vaikus.
06:282024 12 19
Rusai per parą 358 kartus apšaudė Zaporižios srities gyvenvietes
Per parą okupantai rusai smogė 358 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė 2 oro smūgius Huliaipolei ir Mali Ščerbakams. 181 įvairių modifikacijų dronas atakavo Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos 10 kartų apšaudė Čarivnę ir Novodarivką. 165 artilerijos smūgiai buvo smogti Kamianskės, Huliaipolės, Ščerbakų, Novoandrijivkos, Novodanilivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai“, – pažymėjo pareigūnas.
Pasak I. Fiodorovo, buvo gauti 7 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
