„Mes nenumatėme, kad tai bus įsipareigojimų konferencija. Vis dėlto šiandien šioje konferencijoje galime paskelbti apie bendrą 60 mlrd. eurų paramą Ukrainai“, – sakė konferenciją surengusios JK užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly.
Vyriausybių ir tarptautinių organizacijų įsipareigojimai skirt remti Ukrainą trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje, sakė J. Cleverly Londono konferencijos baigiamojoje sesijoje.
„Tai mums suteikia vidutinės trukmės prognozuojamą paramą, kuri užtikrins Ukrainai reikalingą makroekonominį stabilumą“, – sakė jis, pridurdamas, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama „didžiuliam privataus sektoriaus potencialui“.
Konferencijoje dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, padėkojęs delegatams už finansinę paramą, pasakė, kad „šiais metais pradedame atstatyti Ukrainą, nelaukiame karo pabaigos“.
„Priartėjome prie to, kad visiškai sutelktume 14,1 mlrd. dolerių, kurių mums reikia“, — pridūrė jis, turėdamas omenyje Pasaulio banko įvertinimą, kiek pinigų Ukrainai reikia skubiai.
Vidutinės trukmės laikotarpiu Ukrainos ekonomikai atgaivinti reikės daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių, rodo atlikti vertinimai.
D. Šmyhalis taip pat pasidžiaugė, kad „beveik visi“ susirinkusieji pritarė idėjai, jog Rusija „turi sumokėti už savo nusikaltimus ir sugriovimus, kuriuos ji sukėlė Ukrainoje“.
„Turime baigti kurti kompensavimo mechanizmą, kuris leistų įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui“, – ragino jis, nes šiuo metu tarptautinės pastangos įstrigusios teisinėse diskusijose.
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų buvo įtraukti privatųjį sektorių, nustatant mechanizmus, kurie užtikrintų investicijas Ukrainoje, kurios kariuomenė šiuo metu vykdo kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.
Beveik 500 bendrovių iš 42 šalių pažadėjo imtis tam tikro vaidmens, sakė J. Cleverly.
Didžiąją dalį iš tų 60 mlrd. eurų sudaro 50 mlrd. eurų pagalbos paketas, kurį Europos Sąjunga planuoja teikti iki 2027 metų ir kuris buvo paskelbtas konferencijos išvakarėse. JAV taip pat paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių pagalbą, skirtą visų pirma energetikos ir infrastruktūros sektoriams.