82-osios oro desantininkų brigados kovotojas Volodymyras prisipažino, kad ruošiantis įžengti į Rusijos teritoriją jo kraujyje buvo daug adrenalino. Tačiau beveik iš karto paaiškėjo, kad jo jaudulys buvo perdėtas.
„Pirmą kartą į Rusijos teritoriją įžengėme antradienį [rugpjūčio 6 d.] 13 val. Buvome vieni pirmųjų, kurie ten įvažiavo“, – pasakoja Volodymyras.
Jo nuostabai, dalinys nesulaukė jokio pasipriešinimo, kai jų 20 tonų sveriantis „Stryker“ šturmavo sieną vidury baltos dienos. Netrukus jie susidūrė su pirmuoju rusų daliniu: rusai „sėdėjo miške ir prie stalo gėrė kavą“.
„Tada mūsų „Stryker“ įvažiavo tiesiai į jų stalą. Pirmąją dieną daug jų nukovėme. Nes jie buvo neginkluoti ir mūsų nelaukė“, – prisimena kovotojas. Nenorėdami baigti taip, kaip jų draugai, „dešimtys“ apstulbusių rusų kareivių tiesiog sudėjo ginklus ir pasidavė.
Per kitas šešias dienas baimę, kurią jautė tūkstančiai šioje drąsioje operacijoje dalyvavusių Ukrainos kariškių, pakeitė džiugesys. Jie sparčiai žengė į priekį – 5–10 km per dieną – ir užėmė kelis kaimus, dalį geležinkelio ir svarbų dujų tranzito punktą. Jie ėmė skubiai įtvirtinti savo pozicijas ir ruoštis Rusijos pastiprinimo atėjimui.
Tačiau, jų nuostabai, rusų kariai nepasirodė, bent jau ne tiek, kiek tikėjosi ukrainiečiai. Rusai daugiausia dėmesio skyrė bombardavimui iš lėktuvų valdomomis aviacinėmis bombomis ir kamikadzių bepiločių lėktuvų naudojimui. Tai ukrainiečiams pridarė šiek tiek nuostolių, tačiau puolimo nesustabdė.
„Iš pradžių buvo šiek tiek sunku, bet paskui pasidarė lengviau“, – sako kitas Volodymyro būrio karys Romanas.
Denisas, JAV suteikto šarvuočio „Humvee“ vairuotojas, sakė, kad kovos Kursko srityje jyra „visai kitokios“ nei Donecko srityje.
„Kovoti gynybinėse pozicijose daug sunkiau. Ten priešas apie mus žino viską. Jis žino, kur mes esame. Jo dronai mato kiekvieną mūsų judesį. Čia mes turėjome netikėtumo elementą. Bet mes taip pat buvome nustebę, kad juos taip nustebino mūsų puolimas“, – sakė jis.
Ukrainiečiai teigia, kad apskritai operacija vyksta taip, kaip jie tikėjosi. Per mažiau nei savaitę jiems pavyko į Rusijos teritoriją įžengti daugiau nei 30 kilometrų ir užimti apie 350 kvadratinių kilometrų teritorijos. Volodymyras sakė, kad ukrainiečiai toliau juda Kursko link.
Rusijai kol kas nepavyko sustabdyti jų žygio, sakė kariškis. Daug rusų pastiprinimo pajėgų buvo paimta į nelaisvę arba nužudyta. Pavyzdžiui, viena rusų kolona buvo sunaikinta raketomis iš „Himars“ įrenginio.
„Financial Times“ skaičiavimais, kovose Kursko fronte dalyvauja mažiausiai šešių Ukrainos brigadų daliniai. Bent dalis jų šiuo tikslu turėjo būti atitraukta iš kitų fronto rajonų.
Pavyzdžiui, 82-osios brigados desantininkai buvo perkelti į Sumų sritį iš kaimyninės Charkivo srities, kur jie stabdė rusų karius, gegužės mėn. pradėjusius tarpvalstybinę invaziją. Kiti kariuomenės pareigūnai sakė, kad jie buvo perdislokuoti iš atraminių punktų Donecko srityje, ypač iš Časiv Jaro, Niujorko ir Torecko miestų.
Kai kurie kariai prisipažino, kad iš pradžių abejojo dėl operacijos. Kai kurie sakė, kad jiems nerimą kėlė perspektyva palikti pozicijas Donbase, kai rusai vis dar kasdien žengia į priekį, grasindami visiškai okupuoti regioną.
Rusijos Kursko regiono, kur vyksta ukrainiečių puolimas, gubernatorius prezidentui Vladimirui Putinui pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja 28 gyvenvietes, kuriose iš viso gyvena maždaug 2 000 žmonių.
„Priešas kontroliuoja dvidešimt aštuonias gyvenvietes“, – susitikęs su V. Putinu sakė Aleksejus Smirnovas, pridurdamas, kad antpuolio metu į regiono teritoriją pasistūmėta iki 12 kilometrų atstumu, o fronto linija driekiasi 40 kilometrų.
Gubernatorius A. Smirnovas per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo nukentėjusių regionų gubernatoriai, V. Putinui sakė, kad „šiandienos duomenimis išvyko arba buvo evakuoti 121 000 žmonių“, tuo tarpu pasitraukti reikės dar 59 tūkst. gyventojų.