Kaip skelbia „Reuters“, derybos, vadovaujamos Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, dar tik prasidėjo, tačiau jau dabar ryškėja nesutarimai dėl galimų tokios misijos tikslų bei įgaliojimų – ir net paties klausimo, ar tikslinga jį spręsti dabar.
Kadangi Kyjivas šiame kare yra atsidūręs silpnesnėje pozicijoje, Europos lyderiai nenori, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susidarytų įspūdis, jog, jų nuomone, atėjo laikas deryboms ir kad jis galės išsaugoti mūšio lauke pasiektus laimėjimus. Jie tvirtina, kad vis tiek daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų didinama karinė bei ekonominė pagalba Ukrainai, ir teigia nematantys jokių ženklų, kad V. Putinas būtų pasirengęs derėtis.
Nepaisant to, užkulisiuose kai kurie pareigūnai svarsto, kaip Europos šalys galėtų suteikti Ukrainai saugumo garantijas, įskaitant ir tas, kurias Ukrainos žemėje užtikrintų dešimtys tūkstančių karių.
Tokios pajėgos padidintų tiesioginės konfrontacijos su Rusija riziką ir sukeltų įtampą Europos kariuomenėms, kurių ginkluotės atsargas jau yra išsekinusi pagalba Ukrainai ir kurios yra įpratusios per svarbias misijas kliautis JAV parama.
Tačiau D. Trumpas atmetė galimybę, kad JAV kariai galėtų dalyvauti užtikrinant paliaubas, ir per gruodžio 7 d. Paryžiuje vykusias derybas su E. Macronu bei Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad šio vaidmens turėtų imtis patys europiečiai, teigė du šaltiniai.
Tai galėtų reikšti, kad Ukrainoje bus dislokuoti Europos šalių kariai – ar Kyjivas gautų saugumo garantijas įstojęs į NATO, kaip jis tikisi, ar susitaręs dėl dvišalių garantijų.
„Net jei NATO suteiktų saugumo garantiją, kas taptų ta varomąja jėga pačioje Ukrainoje? Tai būtų Europos kariai, todėl mūsų kariuomenių vadai jau rengia planus, kuriuos ateityje galėtų apsvarstyti Europos lyderiai“, – „Reuters“ sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Didžiąją dalį šių pajėgų galėtų sudaryti didžiosios Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Didžioji Britanija, sako pareigūnai.
Smūgis Macronui
Už tai, kad bandė stumti šį klausimą, ir turint galvoje, kad sprendimas pasiųsti karius į tokią misiją yra politiškai jautrus, E. Macrono laukė priešiška reakcija.
Praėjusią savaitę po derybų su E. Macronu Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Varšuva neplanuoja jungtis prie tokių pajėgų.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį pažymėjo, kad Berlynas tikriausiai atliktų tam tikrą vaidmenį užtikrinant paliaubas, bet pridūrė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, kokių pajėgų reikės.
V. Zelenskis sakė, kad šis klausimas gali būti iškeltas tuomet, kai NATO vadovas Markas Rutte trečiadienio vakarą Briuselyje planavo priimti Ukrainos prezidentą ir kitus Europos lyderius.
Tačiau praėjusią savaitę M. Rutte sakė paraginęs kolegas NATO ir Ukrainoje „elgtis šiek tiek santūriau“, aptarinėjant ateities scenarijus.
„Šiuo metu, jei visa tai atvirai aptarinėsite, kodėl Putinas turėtų sėsti prie stalo, jei jis gauna tai, ko nori“, – sakė M. Rutte.
Analitikai sako, kad iki šiol vykusios diskusijos atskleidė sumišimą, ar būsima Europos misija turėtų atlikti tradicinį taikos palaikymo vaidmenį, pavyzdžiui, prižiūrint paliaubų liniją, ar turėtų tapti stipria atgrasomąja priemone nuo bet kokio tolesnio Rusijos puolimo.
Italijos pareigūnai kalbėjo apie taikos palaikymą, o Prancūzijos ir Ukrainos pareigūnai daugiau dėmesio skyrė atgrasymui.
Pajėgų dydis
Atgrasymo pajėgas galėtų suformuoti maždaug penkių–aštuonių valstybių koalicija, teigė Ukrainos pareigūnas, susipažinęs su kai kurių diskusijų turiniu.
Analitikai ir pareigūnai kalba apie skirtingus tokių pajėgų dydžius, pabrėždami, kad daug kas priklausys nuo tikslios jų misijos. Kai kurie analitikai sako, kad tokias pajėgas galėtų sudaryti apie 40 tūkst. karių.
Pagal rotacijos schemą, kuri numatytų ir dislokavimui ruošiamų karių bei po dislokacijos atkuriamus dalinius, vienu metu šioje misijoje galėtų dalyvauti apie 100 tūkst. karių, sakė buvęs Austrijos karinis planuotojas Franzas-Stefanas Gady, dabar dirbantis Tarptautiniame strateginių studijų institute.
„Tai neabejotinai smarkiai įtemps Europos sausumos pajėgas“, – sakė jis.
Vienas Europos saugumo pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, taip pat sakė, kad šiai misijai gali prireikti iki 100 tūkst. karių.
F. S. Gady pažymėjo, kad tokias pajėgas būtų galima surinkti, jei kai kurios Europos šalys sumažintų karių skaičių kitose misijose, pavyzdžiui, palaikant taiką Balkanuose.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtajame Europa, JAV ir kitos partnerės Bosnijoje dislokavo apie 60 tūkst. karių, o Kosove – 50 tūkst., tačiau dabar šios pajėgos yra daug mažesnės.
Diskutuojama ir dėl bet kokių tarptautinių pajėgų sudėties – šalių derinys turėtų būti priimtinas abiem pusėms – bei jų įgaliojimų.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto sakė, kad jos turėtų veikti po Jungtinių Tautų (JT) sparnu. Tačiau kiti pareigūnai mano, kad Rusijai, nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, tai suteiktų per didelę įtaką.
Analitikai mano, kad europiečiai vis tiek turės įtikinti Jungtines Valstijas vienu ar kitu būdu prisidėti prie šios misijos, bent jau teikiant žvalgybos ir kitą operatyvinę pagalbą.
Tarp daugelio svarbių klausimų, kurie vis dar lieka neatsakyti, yra ir potencialios kovos veiksmų taisyklės.
„Kas nutiks, jei bus nušautas Europos karys?“ – klausė vienas Prancūzijos kariuomenės pareigūnas.
