Fotografė tikėjosi išvysti uniformomis dėvinčius paauglius, išsirikiavusius eilėje ir saliutu pagerbiančius keliamą vėliavą arba tiesiog besitreniruojančius, panašiai kaip per JAV vidurinėse mokyklose organizuojamus kursus, kuriuose vyksta kadetams skirti užsiėmimai.
Deja, įžengusi į klasę ji pamatė moksleivius, jauniausiems kurių tebuvo 11 metų, besimokančius, kaip užtaisyti Kalašnikovo automatus. Mokyklos kieme vyko saugumo pratybos, per kurias buvo mokoma, kaip tinkamai apsivilkti nuo biorizikos apsaugančius kombinezonus branduolinio arba cheminio pavojaus atveju.
Tą pačią dieną S. Blesener sutiko papozuoti ir keli mokiniai su dujokaukėmis bei didžiulėmis guminėmis pirštinėmis. Šis kadras ir tapo pirmąją nuotrauka fotografės sukurtame cikle, kuriuo buvo siekiama atskleisti, kas Rusijoje turima omeny, kai kalbama apie karinės parengties ir patriotiškumo integravimą į šalies ugdymo programas.
Juk Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausybė ne tik pasisakymais, bet ir oficialiais potvarkiais patvirtino, kad karinio-patriotinio ugdymo disciplina turi būti laikoma lygiaverte kitų mokomųjų dalykų atžvilgiu visose šalies švietimo įstaigose. Šiai disciplinai skirtų užsiėmimų tikslas – formuoti vyresniųjų klasių mokinių ideologiją, religinius įsitikinimus ir karinės parengties įgūdžius.
Pernai rudenį viename iš pirmųjų pareiškimų, kuriuose buvo kalbama apie būtinybę orientuoti šalies švietimo sistemą karinės parengties kryptimi, V. Putinas skatino suburti visos šalies mastu veikiantį Rusijos moksleivių judėjimą, kurio uždavinys būtų padėti formuoti jaunuolių sąmoningumą, pagrįstą prigimtinėmis Rusijos visuomenės vertybėmis. Rusijos spaudoje tada pasigirdo nuomonių, šį pareiškimą vertinančių kaip kvietimą atkurti pionierių organizaciją – oficialų Sovietų komunistų partijos kuruotą jaunimo judėjimą.
Balandžio mėnesį Rusijos Federacijos gynybos ministerija ėmėsi paskelbtos programos įgyvendinimo: buvo įsteigta Jaunosios armijos pavadinimą gavusi organizacija. Tai jaunimo sąjungų tinklas, įvairiuose Rusijos regionuose organizuojantis karinės taktikos ir istorijos užsiėmimus.
S. Blesener nuotraukų ciklą sudaro dviejose karinėse vaikų vasaros stovyklose užfiksuoti vaizdai. Šiose stovyklose „poilsiavo“ 10–17 metų vaikai. Viena stovykla buvo įkurta netoli žymiojo Borodino mūšio lauko. Šioje vietoje 1812-aisiais metais Rusija sutriuškino į šalį besiveržiančius Napoleono pulkus.
Joje vaikai dalyvavo imituojamose mūšių scenose, mokėsi naudoti ginklus, pradedant peiliais ir baigiant automatais. Kitoje stovykloje, pavadinimu „Stačiatikių kariai“, be dalyvavimo koviniuose mokymuose paaugliai turėjo besąlygiškai laikytis stačiatikių religinių dogmų, kurios, beje, vaidina vis didesnį vaidmenį oficialiojoje Rusijos ideologijoje.
Pastarajai stovyklai vadovavo stačiatikių dvasininkų drabužiais vilkintys šventikai. Rytais jie kartu su stovyklautojais melsdavosi piligriminėse vietose, o popietėmis aptarinėjo jaunuolių pažangą valdant ginklus – peilius arba šautuvus. „Tikrovė kartkartėmis atrodydavo labai siurrealistiška, – prisimena S. Blesener. – Stačiatikių tikėjimas buvo derinamas su kariniais mokymais – to dar neteko regėti.“
O štai Rusijoje tokie reginiai jau įprasti. 2012-aisiais metais labai aiškiai pasisakydamas apie patriotinio švietimo poreikį V. Putinas tvirtino, kad Rusijai tenka atlaikyti nuožmią kovą su Vakarais, besikėsinančiais į dvasinę Rusijos tautos šerdį. Tų metų rugsėjo mėnesį kalbėdamasis su švietimo, religijos ir karinių pajėgų atstovais V. Putinas sakė: „Tokia yra realybė. Turime kovoti, kaip kovotume už mineralinius išteklius.“
Jis perspėjo, kad dvasiniu ir ideologiniu lygmeniu vykstančios kovos gali lemti visos šalies likimą. Jas pralaimėti reikštų katastrofą, t. y. šalies silpnėjimą, žlugimą ir galiausiai suvereniteto praradimą bei brolžudiškas kovas.
Pagalvojus apie greičiau nei po poros metų Ukrainoje kilusį karą pareiškimas ima atrodyti pranašišku. 2014-ųjų metų žiemą įvykusi Ukrainos revoliucija iškėlė vakarietiškai mąstančią valdžią. Rusija į tai sureagavo įsiverždama ir aneksuodama Krymo regioną bei kurstydama separatistų kovas rytinėje Ukrainoje. Kilęs konfliktas peraugo į brolžudišką karą, nusinešusį bemaž 10 tūkst. gyvybių ir labai pabloginusį Rusijos santykius su Vakarais.
Per dvejus pastaruosius metus tas karas taip pat lėmė patriotinių jausmų atgimimą ir nacionalizmo įsigalėjimą Rusijoje, taigi, susidarė labai palanki dirva rastis karinėms jaunimo stovykloms – tokioms, kurias galime pamatyti S. Blesener įamžintuose vaizduose. Būtina paminėti ir tai, kad po Krymo aneksijos ženkliai išaugo rusų demonstruojama pagarba gimtosios šalies karinėms pajėgoms ir pasitikėjimas jomis.
Nepriklausomos Rusijos apklausų ir socialinių tyrimų agentūros „Levada Center“ duomenimis, net 58 proc. respondentų pasisako už karinio projekto išlaikymą, taigi, konstatuojamas rekordinio masto pritarimas kažkada nekenčiamai institucijai. Ta pati apklausa parodė, kad net 81 proc. rusų tiki ir pasitiki ginkluotosiomis šalies pajėgomis, o tai yra net 20 proc. aukštesnis rezultatas, palyginti su duomenimis, gautas iki konflikto Ukrainoje.
Daugeliu atveju išaugusį susižavėjimą galima paaiškinti tuo, kad Kremlius kontroliuoja kone visus Rusijos masinės žiniasklaidos kanalus, todėl Rusijos veiksmams Ukrainoje, o pastaruoju metu ir Sirijoje suteikiamas ryškus herojinis atspalvis.
Vis dėlto oficialioji prieš Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes agituojanti ir pastaraisiais metais Rusijos naujienų laidose skelbiama propaganda nedarė didelio poveikio S. Blesener aplankytose stovyklose. O ir instruktoriai, atrodo, neskatino paauglių žavėtis V. Putino asmenybe. „Jo pavardės praktiškai negirdėjau. Veikiau vyravo pagarba Rusijai, kaip tėvynei“, – sakė S. Blesener.
Beje, nežiūrint į dėmesį karinėms pratyboms, stovyklų organizatoriai tikrai nesakė, su kokiu konkrečiu priešu teks kovoti. Vienas instruktorius apie tai paklaustas atsakė: „Neturime nuo pasaulio jokių paslapčių. Mes nenorime karo. Bet rengiamės karui.