Kaip pareiškė V. Putinas, Vakarų bandymai sukurti pasaulį, kuriame dominuotų vienos krypties politinės jėgos, pasirodė nesėkmingi ir galių pusiausvyra pamažu grįžta.
Kai D. Trumpas nugalėjo savo varžovę Hillary Clinton, V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad nori, jog Rusijos ir JAV santykiai būtų atkurti.
Išrinktasis JAV prezidentas taip pat jau anksčiau yra reiškęs savo susižavėjimą Rusijos lyderiu. Jis pabrėžė savo nusiteikimą kartu su Kremliumi siekti bendrų tikslų.
Rusijos prezidentas sakė nenorįs jokio priešiškumo su Baltaisiais rūmais ir sieksiąs, kad bendromis pastangomis pagaliau pavyktų įveikti tarptautiniu mastu besireiškiantį terorizmą.
Kremliuje kalbėdamas aukšto rango šalies vadovams ir politikams V. Putinas minėjo: „Nenorime konfrontacijos nė su viena šalimi. Rusija, kitaip nei mano priešu ją laikantys kolegos iš užsienio, niekada neieškojo priešų. Mums reikia draugų. Esame pasirengę bendradarbiauti su JAV administracija. Užtikrinti tarptautinį saugumą yra mūsų bendras įsipareigojimas.“
V. Putinas aiškiai pasakė, kad santykiai su Vašingtonu turėtų būti naudingi abiem pusėms ir Rusija kaipmat sureaguotų, jei šis abipusiškumo principas būtų pažeistas.
Kalbėdamas jis pridūrė: „Neleisime, kad būtų pažeidžiami mūsų interesai ar jų būtų nepaisoma.“
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir įsitraukimo į karą Sirijoje, Kremliaus ir Vakarų santykiai grįžo į laikotarpio po Šaltojo karo lygį.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija pareiškė, kad per neseniai vykusius prezidento rinkimus Kremliaus remiami programišiai įsilaužė į JAV politinių partijų svetaines ir el. pašto paskyras, taip mėgindami paveikti įvykių eigą.
Naujas D. Trumpo pareiškimas gali dar labiau supykdyti Kiniją
Praėjus kelioms dienoms po kontraversiško telefoninio pokalbio su Taivano prezidente, išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė priekaištų Kinijai, praneša CNN.
Dviejose socialinio tinklo „Twitter“ žinutėse D. Trumpas apkaltino Kiniją dėl dirbtinai žemo valiutos kurso ir karinės laikysenos Pietų Kinijos jūroje, kur verda įtempti teritoriniai ginčai. „Ar Kinija atsiklausė mūsų, ar gerai devalvuoti valiutą (dėl ko mūsų kompanijoms tapo sunkiau konkuruoti), didelių mokesčių mūsų produktams, patenkantiems į jų šalį (JAV jų neapmokestina), ar kurti didelį karinį kompleksą Pietų Kinijos jūros viduryje? Aš taip nemanau!“, – rašė D. Trumpas savo socialinio tinklo paskyroje.
D. Trumpo kritikai sako, kad toks išrinktojo JAV prezidento diplomatinis stilius gresia konfrontacija su Kinija.
Praėjusią savaitę D. Trumpas telefonu 10 minučių kalbėjosi su Taivano prezidente Tsai Ing-wen. Tai pirmasis JAV prezidento pokalbis su Taivano vadovu nuo 1979 metų, kai Vašingtonas atkūrė diplomatinius santykius su Pekinu. Taivaną, į kurį po pralaimėjimo komunistams pilietiniame kare 1949 metais pasitraukė Kinijos nacionalistai, Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir siekia suvienijimo valdant Pekinui.
Neaišku, kaip naujausi D. Trumpo komentarai bus sutikti Pekine. Dėl jo pokalbio su Taivano lydere Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą JAV. Pirmadienį pasirodžiusiame oficialiame Komunistų partijos ruporu laikomame tarptautiniame leidinyje „People's Daily“ sakoma, kad telefoninis pokalbis buvo blogas precedentas. „Nekonvencinis D. Trumpo žingsnis dėl Taivano buvo perspėjimo skambutis Kinijos-JAV santykių krypčiai. Kinija nežiūrės į tai nerimtai“, – sakoma laikraštyje.
Kinijos užsienio ryšių ekspertas ir buvęs Kinijos lyderio Deng Xiaopingo vertėjas Victoras Gao sako, kad kaip išrinktasis prezidentas D. Trumpas gali sakyti, ką nori, bet jo komentarai turės didžiules tarptautines pasekmes, kai tik jis oficialiai pradės eiti pareigas. „Tikimės, kad išrinktasis prezidentas D. Trumpas, kuris greitai įžengs į Baltuosius Rūmus, elgsis pagarbiai, atsakingai ir taps taikos bei stabilumo jėga vietoj to, kad darytų įnoringas ir kaprizingas pastabas, skirtas nustebinti pasaulį“, – sako jis.