Tačiau Ukrainos lyderis pergalės planą stumia Rusijai veržiantis į priekį Rytų Ukrainoje. Plano punktai kelia rimtų nesutarimų tarp Vašingtono, Paryžiaus, Londono ir Berlyno.
„Tai plataus užmojo planas, kuriame sprendžiami sudėtingi klausimai, dėl kurių nuomonės savaime nesutampa“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs Vakarų diplomatas.
Šiuo metu JAV ir Vokietija blokuoja bet kokias Ukrainos narystės NATO perspektyvas, tačiau Prancūzija ir Jungtinė karalystė tam labiau pritaria.
Kartu, kai kurių leidinio šaltinių teigimu, amerikiečiai nebeturi esminių prieštaravimų paprastam kvietimui.
„Jei Kamala Harris bus išrinkta (JAV prezidente per lapkritį vyksiančius rinkimus – UNIAN), tuomet visai įmanoma, kad J. Bidenas pereinamuoju laikotarpiu galės judėti šia kryptimi. Jei juo taps D. Trumpas, tuomet argumentas netenka galios, o menkiausia J. Bideno iniciatyva rizikuoja pabloginti padėtį“, – pranešė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Optimistiškiausiai nusiteikę leidinio šaltiniai mano, kad JAV žingsnis gali lemti Vokietijos pozicijos pasikeitimą. Šiuo metu keturi lyderiai negali priimti sprendimų, nes aljansui priklauso 32 šalys. Turkija ir Vengrija tikriausiai priešinsis Ukrainos stojimui į NATO.
Ukraina pateikė prašymą dėl skubios narystės NATO po to, kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją į jos teritoriją. Vėliau – šią vasarą Vašingtone vykusiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime visos NATO valstybės patvirtino, kad Ukraina yra pakeliui į narystę šiame kariniame-politiniame bloke.
Spalio mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiojoje Radoje pristatė ukrainiečiams pergalės planą, o pirmajame šio dokumento punkte numatyta pakviesti Kyjivą į NATO. Ukrainos vadovas teigė, kad šalis verta tapti 33-iąja Aljanso nare. Baltųjų rūmų teigimu, Aljanso sąjungininkai dar nesusitarė dėl kvietimo Ukrainai.
