Kaip teigia dienraštis, Europos lyderiai „jau primygtinai prašo“ Jungtinių Valstijų prezidento leisti Kyjivui naudoti ilgojo nuotolio vakarietišką ginkluotę smūgiams prieš Rusijos karinius taikinius, konkrečiai – aviacijos bazes, iš kur Ukrainą atakuoja Rusijos lėktuvai.
Naujasis Suomijos prezidentas Alexandras Stubbas per interviu NYT aštriai paragino Vakarų sąjungininkus „leisti Ukrainai gintis be už nugaros surištų rankų“ ir sudaryti sąlygas naudotis ginklais taip, kaip jai atrodo tinkama, „kol tai daroma savigynos tikslais ir paisant tarptautinių taisyklių“. Suomijos prezidentas pridūrė, kad Ukrainos šiuo klausimu neturėtų varžyti jokie ribojimai.
„Mums reikia įtikinti Putiną, kad jam nėra prasmės tęsti šį karą. Manau, kad Putinui reikia pralaimėti ir karą, ir taiką, nes vienintelis dalykas, ką jis supranta, tai fizinė jėga“, – sakė A. Stubbas.
Suomijos prezidentas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje siūlys plėsti Saugumo Tarybą, įtraukiant dar penkias nuolatines nares (dvi iš Azijos, dvi iš Afrikos ir vieną iš Lotynų Amerikos), ir pašalinant nares, grubiai pažeidžiančias Jungtinių Tautų įstatus ir tarptautinę teisę – tokias kaip Rusija.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris rugsėjo pabaigoje paliks šį postą, per interviu CNN sakė, kad savigyna pagal tarptautinės teisės normas yra teisėtas veiksmas, ir Ukraina turi teisę atakuoti teisėtus karinius tikslus agresoriaus teritorijoje.
Tiek Suomijos prezidentas A. Stubbas, tiek NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pažymėjo, kad vadinamosios sąjungininkų „raudonosios linijos“ buvo peržengtos pristačius Ukrainai tankų „Leopard“, sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ ir „Scalp“, ilgojo nuotolio artilerijos ir netgi naikintuvų F-16.
Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat paragino leisti ukrainiečiams naudoti raketas „Storm Shadow“ ir „Scalp“ smūgiams prieš Rusijos bazes.
Tai, kad tokie smūgiai legalūs, akcentuoja ir NATO Karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. Anot jo, ginklais Ukrainą aprūpinančios šalys gali reikalauti „tam tikrų ribojimų“ jų panaudojimui.
Žiniasklaida: Vašingtone vykstančios diskusijos glumina JAV partnerius Europoje
JAV vilkinamas sprendimas sumažinti apribojimus, draudžiančius Ukrainai nukreipti vakarietiškus ginklus į objektus Rusijos gilumoje, padidino nesutarimus tarp Baltųjų rūmų, JAV Kongreso ir šalies sąjungininkių, teigia „The Washington Post“.
Pasak dviejų konfidencialiai su leidiniu kalbėjusių pareigūnų, ukrainiečiai tikėjosi, kad J. Bidenas jau davė leidimą smūgiuoti taikinius Rusijos teritorijoje naudojant iš Vakarų gaunamus ginklus, bet Vašingtone iki šiol vyksta diskusijos, gilinančios takoskyrą tarp prezidento administracijos ir Kongreso bei gluminančios JAV partnerius Europoje, kurių kai kurie viešai pareiškė pritariantys leidimui vykdyti smūgius jų teikiamomis raketomis.
Kad tinkamai nušviestų padėtį, „The Washington Post“ apklausė daugiau nei dešimt svarbias pareigas užimančių asmenų Ukrainoje, NATO valstybėse narėse, taip pat J. Bideno administracijoje ir Kongrese.
Kol kas, anot JAV pareigūnų, jokie ženklai nerodo, kad Baltieji rūmai galėtų pakeisti savo poziciją. Ukrainos atstovai, savo ruožtu, priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai JAV atsisako patenkinti jų prašymus dėl ginklų – tankų, naikintuvų ir ilgesnio nuotolio raketų. Visgi galiausiai, bent iki šiol, būdavo uždegta žalia šviesa. Deja, dėl ilgai trunkančių viešų debatų Rusija visada gaudavo laiko pasiruošti ir padarydavo tai iki naujieji ginklai pasiekdavo karo veiksmų zoną.
Matydami ukrainiečių ryžtą JAV atstovai vien apgailestauja, kad nesuprantamos jų pastangos elgtis ypač atsargiai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Jungtines Valstijas. Jis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose.