Orlaivį Venesuelos kariuomenės saugomame oro uoste užfiksavo naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Pastarosiomis dienomis stebėtojai skelbė, kad Maskva Venesueloje dislokavo karius.
Nepriklausomas žurnalistas Javieras Mayorca šeštadienio vakarą pranešė, kad į Venesuelą atskrido du Rusijos kariniai lėktuvai – Antonov-124 ir vienas mažesnis orlaivis.
Anot jo, Venesueloje išsilaipino maždaug šimtas rusų karių, įskaitant Rusijos ginkluotųjų pajėgų Mobilizacijos direktorato vadą generolą Vasilijų Tonkoškurovą.
Šių šalies žiniasklaidoje plačiai cituojamų teiginių kol kas nekomentavo nei Venesuelos valdžia, nei Rusijos ambasada Karakase.
Rusija ir Kinija yra pagrindinės Venesuelos sąjungininkės. Jos yra paskolinusios milijardus dolerių nafta turtingai Pietų Amerikos valstybei.
Maskva taip pat priešinasi Jungtinių Valstijų žingsniams įvedant sankcijas Nicolui Maduro ir jo vyriausybei bei prezidentu pasiskelbusio Juano Guaido pripažinimui šalies vadovu.
DELFI primena, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos nesusitarė, kaip būtų galima išspręsti Venesuelos krizę, po derybų Romoje praėjusį antradienį sakė abiejų šalių pareigūnai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos specialusis pasiuntinys Venesuelai Elliottas Abramsas susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, kad aptartų padėtį šioje Lotynų Amerikos šalyje. „Nepasiekėme pozicijų suartėjimo, bet derybos buvo teigiamos ta prasme, kad, manau, abi pusės pradėjo geriau suprasti viena kitos požiūrį“, – E. Abramsas sakė žurnalistams po susitikimo viename prabangiame Romos viešbutyje.
Pasak jo, „visiškai tikėtina“, kad abi pusės vėl susitiks, bet tokių derybų data dar nenustatyta.
Rusija remia Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro ir kaltino Vašingtoną kišantis į šalies reikalus, nes valstybės vadovas yra spaudžiamas atsistatydinti ir perduoti valdžią opozicijos lyderiui Juanui Guaido. Kalbėdamasis su Rusijos žiniasklaida S. Riabkovas savo ruožtu pabrėžė, kad dialogas su JAV būtinas, bet perspėjo Vašingtoną nemėginti griebtis karinio įsikišimo.
D. Trumpas sakė, kad Venesuelos atžvilgiu „visos priemonės tebėra ant stalo“, o Rusija tai supranta kaip atsisakymą atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą, sakė S. Riabkovas.
„Perspėjome JAV dėl šio neatsargaus požiūrio“, – viceministro žodžius citavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“.
E. Abramsas tvirtino, kad JAV toliau laikysis nuostatos, kad visos galimybės yra atviros, bet pridūrė, kad Vašingtonas pasirinko spausti N. Maduro režimą politinėmis, finansinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Anksčiau E. Abramsas susitiko su Italijos vyriausybės pareigūnais.
Ši šalis yra viena iš keturių Europos Sąjungos narių, nepripažinusių J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu. Be to, JAV pasiuntinys apsilankė Vatikane. Jis atkreipė dėmesį, kad Katalikų Bažnyčia Venesueloje yra pelniusi didelę pagarbą ir pasitikėjimą, bet neaišku, ar Vatikanas galėtų atlikti kokį nors vaidmenį sprendžiant susidariusią krizę.
Kaip pranešama, popiežius Pranciškus ne kartą rašė laiškus N. Maduro, kuriuose nurodė, kad kol kas sąlygos nėra tinkamos Vatikanui mėginti tarpininkauti sprendžiant šalies problemas.
JAV sankcijos
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijų svarbiam Venesuelos bankui BANDES ir keturiems jo padaliniams už palaikymą prezidentui Nicolas Maduro.
Keliomis valandomis anksčiau N. Maduro režimas, nepaisydamas JAV spaudimo, suėmė opozicijos lyderio Juano Guaido, kurį Vašingtonas pripažįsta šios krizės krečiamos šalies laikinuoju vadovu, svarbų padėjėją.
Venesuelos vidaus reikalų ministras Nestoras Reverolis apkaltino 49 metų teisininką Roberto Marrero, kuris yra J. Guaido biuro vadovas, vadovaujant „teroristinei kuopelei“, užsimojusiai smogti vyriausybės valdžiai.
JAV sankcijų taikiniais tapo valstybinis bankas BANDES, taip pat jo antrinės įmonės – Urugvajaus „Banco Bandes Uruguay“, „Banco Bicentenario del Pueblos“, „Banco Universal SA Banco de Venezuela“ ir Bolivijos „Banco Prodem SA“.
„Šių subjektų, taip pat bet kurių kitų jų tiesiogiai arba netiesiogiai 50 proc. ar didesne (akcijų dalimi) valdomų subjektų visas turtas ir turitiniai interesai, kurie yra Jungtinėse Valstijose arba priklauso arba yra kontroliuojami JAV (fizinių arba juridinių) asmenų, turi būti užblokuoti, ir apie juos turi būti pranešta OFAC“, – sakoma Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) pranešime.
„Maduro ir jo padėjėjai iškraipė šio banko, įkurto, kad padėtų užtikrinti Venesuelos žmonių ekonominę ir socialinę gerovę, pirminę paskirtį, mėginant desperatiškai išsilaikyti valdžioje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
„Roberto Marrero ir kiti politiniai kaliniai privalo būti nedelsiant paleisti“, – pabrėžė jis.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas per „Twitter“ parašė, kad „bankas BANDES Venesuelos finansų sektoriui yra tas pats, kaip ir (valstybinė įmonė) PDVSA – naftos sektoriui. Šis veiksmas smarkiai paveiks Maduro ir jo bičiulių bet kokius mėginimus perkelti valiutą.“
„Nemėginkite šios Administracijos ryžto“, – perspėjo J. Boltonas.
JAV ne kartą buvo įspėjusios N. Maduro vyriausybę nebandyti suimti J. Guaido arba jo artimų padėjėjų, nes už tai išprovokuotų atsakomųjų veiksmų, kurie konkrečiai nebuvo įvardyti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pakartojo svarstąs „visas priemones“, kurias jis galėtų panaudoti, kad N. Maduro ūtų nušalintas, o į valdžią ateitų J. Guaido. Daugelio nuomone, viena iš šių priemonių galėtų būti kariniai veiksmai.
JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as penktadienį dienraščio „Miami Herald“ paskelbtame straipsnyje rašė, kad „Nicolas Maduro privalo išeiti“.
Vienas Jungtinių Tautų atstovas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl J. Guaido padėjėjo arešto ir paragino „visus veikėjus Venesueloje nedelsiant imtis žingsnių įtampai mažinti ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių vesti prie tolesnio eskalavimo“.