Praėjus kelioms valandoms nuo rinkimų pradžios įtampa išaugo: rinkimų vadovas užsipuolė opozicijos kandidatą E. G. Urrutia, o dabartinis prezidentas N. Maduro pažadėjo užtikrinti, kad rezultatai bus „apginti“.
Nepriklausomos apklausos rodo, kad sekmadienio rinkimai yra didžiausias iššūkis 25 metus gyvuojančiam „Chavismo“ – populistiniam judėjimui, kurį įkūrė N. Maduro pirmtakas ir mentorius Hugo Chavezas.
Tačiau analitikai AFP sakė, kad prezidentas greičiausiai nepripažins pralaimėjimo.
61 metų N. Maduro siekia trečios šešerių metų kadencijos kadaise nafta turtingoje valstybėje, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) per dešimtmetį susitraukė 80 proc., o daugiau kaip 7 mln. iš 30 mln. piliečių buvo priversti emigruoti. Jis kaltinamas tuo, kad uždaro kritikus ir persekioja opoziciją, autoritarizmo atmosfera vis labiau stiprėja.
Režimas, remdamasis savo duomenimis, tvirtina, kad nugalės E. Gonzalezą Urrutia, 74 metų buvusį diplomatą. N.Maduro pasikliauja ištikimu rinkimų aparatu, karine vadovybe ir valstybinėmis institucijomis, kuriose nusistovėjusi politinio protegavimo sistema.
Sekmadienį atidavęs savo balsą, dabartinis prezidentas tvirtino, kad jis yra vienintelis Venesuelos politikas, kuris yra „persekiojamas“ – „pasaulio jėgų“. Ir jis pažadėjo „užtikrinti“, kad rinkimų institucijos CNE (kurios dauguma narių yra lojalūs režimui) paskelbti rezultatai būtų „apginti“.
CNE vadovas Elvis Amoroso, kreipdamasis į žurnalistus, opoziciją pavadino „Venesuelos priešais“ ir sakė, kad jos kandidatas „atmeta konstituciją“.
Savo ruožtu E. Gonzalezas Urrutia sakė, kad opozicija yra „pasirengusi ginti“ balsavimą, ir kvietė rinkėjus būti aktyvesnius.
„Tikime, kad mūsų ginkluotosios pajėgos gerbs mūsų tautos sprendimą“, – pridūrė jis.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino visus dalyvius „gerbti demokratinį procesą“.
„Tarptautinė bendruomenė tai labai atidžiai stebės“, – sakė jis žurnalistams Japonijoje.
Jungtinės Valstijos labai nori, kad Venesueloje, – kuri yra Kubos, Rusijos ir Kinijos sąjungininkė, turinti didžiausias pasaulyje naftos atsargas, bet mažėjančius gamybos pajėgumus, – sugrįžtų stabilumas.
Pietų Amerikos valstybės ekonominis nepriteklius taip pat yra pagrindinė migracijos priežastis. Dauguma venesueliečių gyvena vos už kelis dolerius per mėnesį, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos yra sugriautos, trūksta elektros ir degalų.
Vyriausybė dėl to kaltina sankcijas, tačiau stebėtojai pirštu rodo į korupciją ir vyriausybės neveiksmingumą.
Penktadienį viena Venesuelos nevyriausybinė organizacija pareiškė, kad Karakasas nuo sausio mėnesio „laiko 305 politinius kalinius“ ir yra suėmusi 135 asmenis, susijusius su opozicijos kampanija.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų, dabartinis prezidentas perspėjo, kad jeigu jis pralaimės, Venesueloje prasidės „skerdynės“.
Tokius komentarus pasmerkė grupė lyderių, įskaitant Brazilijos vadovą Luizą Inacio Lula da Silvą, kuris sakė: „Maduro turi išmokti: „Jei laimėsi, liksi. Jei pralaimėsi, pasitrauksi.“
Susirūpinimą dar labiau pakurstė tai, kad Karakasas paskutinę minutę užblokavo keletą tarptautinių stebėtojų, įskaitant keturis Lotynų Amerikos buvusius prezidentus, kurių lėktuvas penktadienį buvo sulaikytas Panamoje.
Europos Sąjungos stebėtojų kvietimą prieš kelias savaites atšaukė valdžios institucijos, kurios leido dalyvauti nedidelei JAV įsikūrusios ne pelno organizacijos „Carter Center“ delegacijai.
Daugelio venesueliečių lūpose skamba žodis „permainos“.
„Labai tikimės permainų, kad galėsime judėti į priekį, kad pasikeis valdžia ir užsienyje gyvenantys žmonės galės grįžti“, – AFP agentūrai sostinėje sakė 30-metis rinkėjas Ali Diazas, rinkodaros specialistas.
Apie 21 mln. venesueliečių yra užsiregistravę balsuoti, tačiau tik apie 17 mln. vis dar esančių šalyje turi teisę balsuoti.
Vyriausybė dislokavo dešimtis tūkstančių saugumo pajėgų, sustiprino sienų kontrolę ir uždraudė viešus susirinkimus bei protestus.