V. Zelenskis reikalauja:
• Atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sugrąžinti Rusijos savavališkai prisijungtas teritorijas;
• Pagarbos Jungtinėms Tautoms;
• Kompensacijos už kare patirtus nuostolius;
• Visų iki vieno karo nusikaltėlių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;
• Garantijų, kad invazija daugiau niekada nepasikartos.
Rugsėjo 30 dieną V. Zelenskis pasirašė įsakymą dėl negalėjimo sėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Savo naujame pareiškime jis nepatikslina, ar ši jo pozicija pasikeitė, ar ne.
Ukraina sureagavo į JAV leidinio „The Washington Post“ paskelbtą informaciją, kad prezidento Joe Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija, ir atsisakyti viešos pozicijos, jog jie nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Ukraina sako, kad jos pozicija derybose su Rusija nepasikeitė, o jos sąjungininkai neprašo derėtis.
Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas „Radio Svoboda“ sakė, kad Ukraina derėsis su Rusija tik tada, kai Rusijos kariai paliks visą Ukrainos teritoriją, įskaitant tą, kurią okupavo 2014 m.
M. Podoliakas sakė, kad JAV su Ukraina elgiasi kaip su lygiaverčiu partneriu, jokios spaudimo nėra.
Jis sakė, kad Ukraina laimi, todėl dabar sėsti prie derybų stalo būtų „nesąmonė“.
Spalio pradžioje Ukrainos prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo įsigalioja rugsėjo 30 d. priimtas Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sprendimas.
Šiame dokumente nurodoma, kad, Kyjivo nuomone, neįmanoma vesti derybų su Rusija tol, kol jai vadovauja Vladimiras Putinas. Taip pat pritarta Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sprendimui dėl Ukrainos paraiškos įstoti į NATO pagreitinta tvarka.
V. Zelenskis sakė, kad nesiderės su Rusija, kol valdžioje bus V. Putinas. „Ukraina neves jokių derybų su Rusija, kol V. Putinas bus Rusijos Federacijos prezidentas. Derėsimės su nauju prezidentu“, – sakė V. Zelenskis po to, kai Rusija aneksavo keturis Maskvos okupuotus Ukrainos regionus.
Savaitgalį „Washington Post“ skelbė neva JAV prezidento administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija.
Laikraštis citavo neįvardytus žmones, susipažinusius su diskusijomis, kurie teigė, kad Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.
Straipsnyje teigiama, kad diskusijos iliustruoja sudėtingą J. Bideno administracijos poziciją dėl Ukrainos, kai JAV pareigūnai viešai žada remti Kyjivą didžiulėmis pagalbos sumomis „tiek, kiek reikės“, kartu tikėdamiesi išspręsti aštuonis mėnesius trunkantį konfliktą, kuris padarė didelę žalą pasaulio ekonomikai ir sukėlė branduolinio karo baimę.
Laikraščio teigimu, JAV pareigūnai pritaria savo kolegų iš Ukrainos vertinimui, jog V. Putinas kol kas rimtai nesirengia derėtis, tačiau pripažino, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsisakymas derėtis sukėlė susirūpinimą kai kuriose Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, kur labiausiai jaučiamas karo poveikis maisto ir degalų kainoms.
„Kai kurie mūsų partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos“, – „Washington Post“ citavo vieną neįvardytą JAV pareigūną.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba, paklausta, ar pranešimas yra tikslus, iš karto nekomentavo, o Valstybės departamento atstovas spaudai atsakė: „Mes tai sakėme anksčiau ir pakartosime dar kartą: veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. Jei Rusija yra pasirengusi deryboms, ji turi nutraukti savo bombardavimus bei apšaudymus raketomis ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Kremlius toliau eskaluoja šį karą. O savo nenorą rimtai dalyvauti derybose jis parodė dar prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą“.
Atstovas spaudai taip pat atkreipė dėmesį į V. Zelenskio penktadienį išsakytas pastabas: „Mes esame pasirengę taikai, sąžiningai ir teisingai taikai, kurios formulę jau ne kartą išsakėme“.
Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainos karo veiksmams bus „nepajudinama“ net ir tuo atveju, jei respublikonai, kurie išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų dydžio, laimės kadencijos vidurio rinkimus.
„Esame įsitikinę, kad JAV parama bus tvirta ir nepajudinama“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Ji teigė, kad prezidentas J. Bidenas yra „pasiryžęs, kaip ir iki šiol, siekti abiejų partijų sutarimo, kad paremtų Ukrainą“.
Kevinas McCarthy, kuris gali tapti Atstovų Rūmų pirmininku, jei respublikonai perims jų kontrolę, neseniai perspėjo, kad jo partijai laimėjus, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“.
Ukrainos kovą su Rusijos invazija remia didžioji dalis respublikonų, nors buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui artimi griežtai dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai išreiškė kritiką.
Kai kurie D. Trumpo įkvėpti respublikonai kritikuoja JAV paramos Ukrainai dydį, kurį sudaro 40 mlrd. dolerių (eurų), patvirtintų gegužės mėnesį abiejų partijų sutarimu, ir J. Bideno prašymas skirti dar 11,2 mlrd. dolerių (eurų).
Tačiau vyriausiasis senatorius respublikonas Mitchas McConnellas pažadėjo žengti toliau nei J. Bidenas ir paspartinti ginklų, įskaitant ilgesnio veikimo nuotolio ginklus, tiekimą, o buvęs D. Trumpo viceprezidentas Mike'as Pence'as neseniai tiesiogiai nusitaikė į Ukrainos ginklavimo kritikus.