Tikimybę, kad Ukraina galėtų susitaikyti su Krymo ir Donbaso praradimu, V. Zelenskis atmetė kaip tokią, kuri prieštarauja šalies konstitucijai.
„Tas teritorijas dabar de facto kontroliuoja rusai. Mes nepajėgūs jų susigrąžinti. Belieka tikėtis, kad diplomatinis tarptautinės bendruomenės spaudimas galėtų priversti V. Putiną sėstis prie derybų stalo“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat papriekaištavo Vakarams dėl atsainios, griežtumo stokojančios pozicijos V. Putino atžvilgiu.
„Man susidarė įspūdis, kad putiniškoji Rusija visus terorizuoja. [V. Putinas] mėgaujasi tuo, kad yra nebaudžiamas. Bet JAV ir Europa turi būti stiprios, kad padarytų jam spaudimą ir sustabdytų šitą karą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Anot V. Zelenskio, karo pabaiga nereiškia, jog ukrainiečiai atleis V. Putinui: jis turi būti nubaustas už tai, ką padarė Ukrainai.
Zelenskis: vien dėl grasinimų panaudoti branduolinį ginklą pasaulis turėtų įvesti sankcijas Putinui
V. Zelenskis sako, kad pasaulio reakcija į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus panaudoti branduolinį ginklą yra labai silpna. Ukrainos prezidentas tai pasakė per internetinį pokalbį su „Le Parisien“ skaitytojais.
„Ukraina atakuojama kiekvieną dieną, o branduoliniai ginklai turėtų gąsdinti visą pasaulį, nes tai yra branduolinis karas. O ką mes matome? Kaip visas pasaulis reaguoja į jo [Putino] gąsdinimus branduoliniais ginklais? Tik tyliai apie tai kalba, ir viskas... Kadangi Putinas gąsdina pasaulį, kad panaudos branduolinius ginklus, prieš jį reikėtų imtis visų įmanomų sankcijų, kad jis apie tai net negalvotų. Ir ne tik jis, jis dar rodo pavyzdį kitiems... Bet mes nematome griežtos reakcijos“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad ginklų gali nebijoti tik neadekvatūs žmonės, kurie nejaučia jokios atsakomybės.
Pasak V. Zelenskio, jau kasdienis Ukrainos apšaudymas raketomis rodo, kad V. Putinas yra neadekvatus. „Nes koks adekvatus žmogus šiandien naudotų ginklus prieš kitą gyvą žmogų? Argi neužtenka žodžių, dialogo, pokalbių ir kitų priemonių?“ – sakė prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 19 dieną V. Putinas pasirašė dekretą „Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų patvirtinimo“. Atnaujintoje doktrinoje numatoma, kad branduolinį smūgį gali paskatinti „bet kurios nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkes, kurią remia branduolinė valstybė“, taip pat masinė oro ataka nebranduolinėmis priemonėmis, įskaitant dronus.
JAV valstybės departamentas Kremliaus branduolinės retorikos eskalavimą pavadino neatsakingu ir pabrėžė, kad jokie doktrinos pakeitimai nepadidins pačios Rusijos saugumo.
Zelenskis susitiks su Europos lyderiais, prašys daugiau karinės pagalbos
Trečiadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Briuselyje susitiks su NATO vadovu Marku Rutte ir Europos lyderiais aptarti kitų žingsnių dėl Rusijos karo, Donaldui Trumpui ruošiantis pradėti eiti JAV prezidento pareigas.
Vakare vyksiančiame susitikime turi dalyvauti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos vadovas Donaldas Tuskas, Italijos ir Danijos premjerės Giorgia Meloni ir Mette Frederiksen, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Taip pat turėtų dalyvauti Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy, Europos Sąjungos (ES) vadovai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa.
Susitikimas vyks likus kiek daugiau nei mėnesiui iki D. Trumpui pradedant darbą Baltuosiuose rūmuose ir žadant greitai užbaigti karą, per kurį, pasak NATO, nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios žuvo ir buvo sužeista daugiau nei milijonas žmonių.
Europos lyderiai, norintys, kad nebūtų palikti nuošalyje, stengiasi sukurti savo planus, tvyrant būgštavimams, kad D. Trumpas sumažins JAV paramą Kyjivui ir privers Ukrainą padaryti skausmingų nuolaidų Maskvai.
Kai kurios sostinės pradėjo diskusijas dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje, siekiant garantuoti, kad bet kokios galimos paliaubos būtų tvarios. Apie tai kalbėta per neseniai vykusį E. Macrono ir D. Tusko susitikimą, vis dėlto diplomatai sako, kad kol kas dar per anksti pateikti konkrečius pasiūlymus.
„Oficialiai tai neįtraukta į darbotvarkę, tačiau susirinks daug svarbių žmonių, todėl negalima to visiškai atmesti“, – sakė NATO diplomatas.
V. Zelenskis sako manantis, kad karas gali baigtis kitais metais, ir ragina sąjungininkus padėti užtikrinti taikos susitarimą, kurio Maskva negalėtų pažeisti. Jis sakė, kad lyderiai aptars, „kaip skubiai sustiprinti Ukrainą mūšio lauke politiškai ir geopolitiškai“.
NATO teigė, kad diskusijos bus sutelktos į „nuolatinę paramą Ukrainai, ypač oro gynybos“, nes Rusija bombarduoja Ukrainos elektros tinklus.
M. Rutte primygtinai reikalauja, kad Kyjivo sąjungininkės sutelktų dėmesį į ginklų tiekimo didinimą, bei ragina jas viešai nediskutuoti apie galimas taikos sąlygas, nes tai gali patekti į Rusijos rankas.
Antradienį V. Zelenskis pareiškė, jog Ukrainai „reikia dar 12–15 oro gynybos sistemų, kad šalis būtų visiškai apsaugota nuo Rusijos raketų smūgių“.
NATO diplomatas sakė, kad susitikimas „iš esmės susijęs su V. Zelenskio prašymu suteikti daugiau karinės pagalbos“.
Ukrainos lyderis sušvelnino savo poziciją dėl galimos taikos, sakė, kad jei NATO suteiks Ukrainai tvirtas saugumo garantijas ir pakankamai ginkluotės, šalis galėtų sutikti su paliaubomis prie dabartinių fronto linijų ir diplomatinėmis priemonėmis siekti atgauti visą teritoriją.
Vis dėlto NATO narės atmeta Kyjivo raginimus pakviesti Ukrainą į Aljansą, tai sukėlė spėlionių, kad alternatyva galėtų būti taikdarių siuntimas.
