Ukrainos prezidento teigimu, visi viršūnių susitikimo dalyviai palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą, ir ne viena valstybė jau sutarė lyderių patarėjų ir vyriausybių vadovų lygmeniu tęsti darbus siekiant tolesnių rezultatų.
V. Zelenskis taip pat anonsavo ir netrukus planuojamą antrąjį tokį viršūnių susitikimą – anot prezidento, jis bus rengiamas, kad bus paruošti išsamūs siūlymai taikai, o tai įvyks per artimiausius mėnesius, o ne metus.
Antrasis viršūnių susitikimas, anot V. Zelenskio, baigsis karo pabaiga.
Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prezidentas pažymėjo, kad Ukraina neturi laiko ilgai ieškoti būdų, kaip pasiekti taiką kare su Rusija – reikia veikti greitai.
„Neturime laiko ilgam darbui. Turime veikti greitai. Darbas turi trukti mėnesius, o ne metus. Kai bus parengtas taikos planas, bus apgalvoti visi žingsniai, atsivers kelias antrajam taikos viršūnių susitikimui, o tai reiškia ir karo pabaigai bei taikai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, jau yra šalių, kurios norėtų organizuoti tokį viršūnių susitikimą, ir Ukraina jau pradėjo šį klausimą aptarinėti: „Jau prasidėjo derybos. Esu tikras, kad pasirinkimas turės globalios įtakos“.
Svarbiausi komunikato teiginiai
Ukrainos prezidento administracija pasidalino visu taikai Ukrainoje skirto viršūnių susitikimo komunikato tekstu, praneša UNIAN.
Pagrindinės jo tezės skamba taip: Zaporižios atominės elektrinės kontrolė privalo grįžti Ukrainai, būtina atkurti prieigą prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų, turi būti paleisti visi karo belaisviai, o civiliai – grąžinti į Ukrainą.
„Manome, kad taika įmanoma tik į dialogą įsitraukus visoms šalims. Dėl šios priežasties nusprendėme ateityje imtis konkrečių priemonių aukščiau išvardytose sferose, į kurias bus įtrauktos visos šalys“, - konstatuojama dokumente.
Štai pagrindiniai dokumento punktai:
Rusijos karas
Rusija kaltinama sukėlusi karą Ukrainoje; dokumente buvo pažymėta invazijos padaryta žala bei paraginta siekti „visapusiško“ taikos susitarimo.
„Rusijos Federacijos vykdomas karas prieš Ukrainą ir toliau sukelia didžiules žmonių kančias ir destrukciją, taip pat rizikų ir krizių, turinčių pasaulinį atgarsį“, – teigiama dokumente.
„Teritorinis vientisumas“
Šalys pareiškė dar kartą patvirtinančios „savo įsipareigojimą laikytis... visų valstybių, įskaitant Ukrainą, suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principų jų tarptautiniu mastu pripažintose ribose“.
Rusija šiuo metu kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.
Deportuotų vaikų grąžinimas, į nelaisvę paimtų karių paleidimas
Taip pat paraginta apsikeisti paimtais į nelaisvę kariais ir grąžinti namo visus į Rusiją ir Rusijos kontroliuojamą teritoriją deportuotus ukrainiečių vaikus.
Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtai pagrobus beveik 20 000 vaikų nuo konflikto pradžios, o Kremlius tvirtina, kad juos perkėlė dėl jų pačių saugumo.
„Visi karo belaisviai turi būti paleisti visiško apsikeitimo būdu“, – teigiama dokumente. „Visi deportuoti ir neteisėtai perkelti ukrainiečių vaikai bei visi kiti neteisėtai sulaikyti Ukrainos civiliai gyventojai turi būti grąžinti į Ukrainą“, – priduriama jame.
Branduolinė sauga
Viršūnių susitikime Ukraina paraginta „visiškai suvereniai kontroliuoti“ Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominės energijos objektą, kurį šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ne kartą perspėjo, kad šiame objekte, kurį nuo karo pradžios kontroliuoja Rusijos pajėgos, gali įvykti rimta branduolinė katastrofa.
„Ukrainos atominės elektrinės ir įrenginiai, įskaitant Zaporižios atominę elektrinę, turi veikti saugiai ir patikimai, visiškai suvereniai kontroliuojant Ukrainai“, – teigiama baigiamajame komunikate.
Šalys taip pat išreiškė susirūpinimą dėl konflikto virtimu branduoliniu galimybės ir pasmerkė branduolinių ginklų panaudojimo galimybę.
„Bet koks grasinimas branduoliniais ginklais ar jų panaudojimas vykstant karui prieš Ukrainą yra nepriimtinas“, – pabrėžiama dokumente.
Pasaulinis aprūpinimas maistu
Komunikate apie problemas, susijusias su maistu ir prekyba žemės ūkio produktais, teigiama: „Apsirūpinimas maistu jokiu būdu negali tapti ginklu. Ukrainos žemės ūkio produktai turėtų būti saugiai ir laisvai tiekiami suinteresuotoms trečiosioms šalims.“
Ukraina yra viena iš pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje, bet Rusijos invazija apsunkino jos eksportą per Juodąją jūrą, kuri tapo mūšio zona.
„Laisva, visavertė ir saugi komercinė laivyba, taip pat prieiga prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų yra gyvybiškai svarbios“, – teigiama baigiamajame dokumente.
Jame taip pat priduriama: „Išpuoliai prieš prekybinius laivus uostuose ir visame maršrute, taip pat prieš civilinius uostus ir civilinę uostų infrastruktūrą yra nepriimtini.“
„Visos pusės“
Dokumente taip pat siūloma, kad būsimose derybose dėl taikos pagrindų turėtų dalyvauti Rusija.
„Manome, kad taikai pasiekti reikalingas visų pusių įsitraukimas ir dialogas“, – teigiama bendroje deklaracijoje. Joje nurodoma, kad viršūnių susitikimo dalyviai „nusprendė ateityje imtis konkrečių veiksmų aukščiau minėtose srityse, toliau įtraukiant visų pusių atstovus“.
Deklaraciją priėmė 80 iš 93 dalyvavusių šalių
Viršūnių susitikimo dėl taikos Ukrainoje komunikatą palaikė 80 iš 93 renginyje dalyvavusių valstybių.
Dokumentui nepritarė šešios Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės: Brazilija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Indija ir Indonezija.
Deklaracijos taip pat nepalaikė Armėnija, Bahreinas, Tailandas, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kolumbija ir Vatikanas.
