„Mes neprašome mums duoti branduolinių ginklų“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis. Vos prieš keletą dienų jis užsiminė, kad Kyjivas sieks arba narystės NATO, arba apsirūpinti branduoline ginkluote.
1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, Ukrainai atiteko trečias pagal dydį pasaulyje branduolinis arsenalas. Po trejų metų, gavusi Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo garantijų, ji šios ginkluotės atsisakė.
Saugumo garantijose – vadinamajame Budapešto memorandume – numatyta, kad jas pasirašiusios šalys privalo gerbti Ukrainos ir kitų posovietinių respublikų teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę.
„Mes atidavėme savo branduolinius ginklus. Mes NATO negavome, – pirmadienį vakare žurnalistams išsakytuose komentaruose, kurių publikavimas buvo atidėtas, sakė V. Zelenskis. – Viskas, ką gavome, buvo plataus masto karas ir daugybė aukų, todėl šiandien turime vienintelę išeitį.“
„Mums reikia NATO, nes Putiną galinčių sustabdyti ginklų neturime“, – pridūrė jis.
Jis norėjo paaiškinti praėjusią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime jo paties išsakytus komentarus, kad „arba Ukraina turės mus apsaugosiančių branduolinių ginklų, arba turime įstoti į kokį nors aljansą“.
Šios remarkos papiktino Maskvą.
„Tai – pavojinga provokacija, – iki BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje žurnalistams pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamo atsako.“
Zelenskis: Ukrainos taikos derybos su Rusija „priklauso“ nuo rinkimų JAV
V. Zelenskis pasakė, kad taikos derybų su Rusija perspektyvos „priklauso“ nuo kitą mėnesį JAV įvyksiančių prezidento rinkimų baigties.
Paklaustas, ar mano, kad Maskva yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, antradienį pasirodžiusiuose komentaruose V. Zelenskis žurnalistams sakė: „Pirmiausia, tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose. Manau, stebėsime Jungtinių Valstijų politiką“.
V. Zelenskis pasakė, kad remdamasis pokalbiais su abiem kandidatais tikisi, jog Jungtinės Valstijos „savo politiką po rinkimų atskleis labai greitai... jos sausio nelauks“.
Donaldas Trumpas ne kartą reiškė skepticizmą dėl Vašingtono karinės ir finansinės pagalbos Kyjivui ir yra baiminamasi, kad Respublikonų partijos kandidato pergalė galėtų pridaryti rūpesčių su rusų pajėgomis rytuose ir pietuose kovojančiam Kyjivui.
Bet V. Zelenskis sakė turėjęs „gerų“ susitikimų tiek su D. Trumpu, tiek su Demokratų partijos kandidate viceprezidente Kamala Harris.
„Turėjau gerą susitikimą su Trumpu. Jis buvo labai pozityvus. Ir aš dėl to džiaugiuosi. Turėjau gerą susitarimą ir su Haris ir jis toks buvo ne pirmas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat minėjo manąs, kad Vokietija „bijo“ Rusijos reakcijos, jeigu Ukraina būtų pakviesta įstoti NATO karinį aljansą.
„Faktas, kad Vokietija yra skeptiškai nusiteikusi mūsų stojimo į NATO atžvilgiu“, – sakė V. Zelenskis.
„Kalbant apie NATO ir Vokietijos klausimą, jie bijo Rusijos reakcijos.“
Ukrainos vadovas savo „pergalės plane“ reikalavo, kad šalis būtų nedelsiant pakviesta į NATO, tuo išprovokuodamas Maskvos įsiūtį.
Jis teigė manąs, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija jį palaiko ir sakė, kad Vokietijos ir kitų NATO šalių, tokių, kaip Vengrija ir Slovakija atsakas taip pat „priklauso nuo Jungtinių Valstijų“.
V. Zelenskis su reporteriais Kyjive kalbėjo pirmadienį, o jo komentarų publikavimas buvo atidėtas iki antradienio.
Jau trečius metus besitęsiančiai rusų invazijai besipriešinantis Kyjivas yra priklausomas nuo Vakarų paramos.
Maskvos pajėgos stumiasi pirmyn mūšio lauke, kur Ukrainos atžvilgiu turi gyvosios jėgos ir technikos pranašumą.