Ukrainos prezidentas kartu su pirmąja ponia Olena Zelenska davė interviu „United News“.
D. Trumpas, kuris pareigas pradės eiti sausio 20 d., yra sakęs, kad atėjęs į valdžią užbaigs jau beveik trejus metus verdantį karą per „24 valandas“. Ukraina į šį jo pareiškimą sureagavo skeptiškai, kadangi šalis baiminasi, kad dėl taikos ji bus priversta atsisakyti teritorijų.
„Jis labai stiprus ir nenuspėjamas ir aš tikrai norėčiau, kad prezidento D. Trumpo nenuspėjamumas būtų taikomas Rusijai. Manau, kad jis tikrai nori užbaigti karą“, – interviu Ukrainos televizijai teigė V. Zelenskis.
Tvyrant būgštavimams, kad D. Trumpas gali sulėtinti arba visiškai sustabdyti gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos teikimą, Ukrainos lyderis nuo lapkričio mėnesį įvykusių rinkimų siekia sustiprinti ryšius su respublikonu ir jo komanda.
„Per pokalbį telefonu, kai mes kalbėjome, D. Trumpas man pasakė, kad vienas pirmųjų vizitų, kurių aš lauksiu, būsite būtent jūs. Jis man tai pasakė, nes teigė, kad mano prioritetas – užbaigti karą, ir aš tai darysiu. Taigi, manau, jog taip, po inauguracijos mes susitiksime, manau, kad pradėsime dirbti, jau suprasdami visą planą“, – Ukrainos prezidento žodžius citavo „Interfax-Ukraina“.
Jis taip pat gyrė išrinktojo JAV prezidento asmenines savybes: „D. Trumpas gali būti ryžtingas. Manau, kad mums tai yra svarbiausia, kad jis turi tokių savybių. Jis gali būti ryžtingas šiame kare. Jis tikrai gali mums padėti sustabdyti V. Putiną.“
Kalbėdamas apie D. Trumpo, kaip nenuspėjamo žmogaus ir politiko, reputaciją, V. Zelenskis pažymėjo, kad norėtų, jog „prezidento D. Trumpo nenuspėjamumas pirmiausia pasireikštų Rusijos Federacijos atžvilgiu“.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos vadovybė užmezgė ryšius su daugeliu D. Trumpo aplinkos narių: „Susitikimų jau turėjo mano biuro vadovas [Andrijus Jermakas]. Kontaktų turi užsienio reikalų ministras. Atskirai kontaktus palaiko ir mūsų gynybos ministras“.
V. Zelenskis taip pat nurodė pritariantis siūlymui, kad Prancūzija dislokuotų taikdarius Ukrainoje, jog būtų galima užtikrinti taikos susitarimo su Rusija vykdymą, tačiau kartu pabrėžė, kad tai turėtų būti žingsnis link įstojimo į NATO karinį aljansą.
„Mes palaikome šią iniciatyvą, tačiau vien Prancūzijos nepakanka. Nenorėtume, kad šioje iniciatyvoje dalyvautų viena ar dvi šalys. Tai tikrai turėtų įvykti pakeliui į NATO“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Negana to, Ukrainos prezidentas pripažino, kad dėl nepaliaujamo Rusijos puolimo fronto linijoje Ukrainos kariuomenė patiria nuovargį. „Jie spaudžia, o vaikinai yra pavargę“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Remiantis agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto duomenų analize, Rusijos pajėgos 2024 m. Ukrainoje pasistūmėjo beveik 4 000 kv. km.
Zelenskis: dabar ne laikas mastyti apie kandidatavimą antrajai kadencijai
V. Zelenskis taip pat sakė, kad galimybė kandidatuoti antrai prezidento kadencijai šiuo metu nėra jo svarbiausias tikslas.
Paklaustas, ar sieks antros kadencijos, V. Zelenskis atsakė: „Nežinau. Nežinau, kuo baigsis šis karas. Jei padarysiu daugiau nei galiu, tada vertinsiu tai pozityviau. (...) Man tai nėra šiandienos tikslas.“
O. Zelenska savo ruožtu pareiškė palaikysianti bet kokį vyro sprendimą.
„Man atrodo, kad antras kartas nėra toks baisus kaip pirmasis. Žinoma, nenorėčiau visą gyvenimą gyventi tokioje emocinėje būsenoje. Tai alinantis laikotarpis“, – sakė ji.
Pagal Ukrainos įstatymus, galiojant karo padėčiai prezidento rinkimai negali būti rengiami ir taip pat negali būti nutraukti prezidento įgaliojimai.
