Tai, kas įvyko netoli Kostiantynivkos miesto, neturi precedento, skelbia BBC. Susidomėję ukrainiečiai iš krintančių nuolaužų netrukus sužinojo, kad buvo rusiško S-70 sunaikinimo liudininkai.
Ukraina spalio 5 d. paskelbė, kad Rusija numušė savo bepilotį. Spėjama, kad bepilotis „S-70 Ochotnik“ tapo nevaldomas ir, kad nepatektų į priešo rankas, Rusija nusprendė droną sunaikinti, šią savaitę pranešė britų Gynybos ministerija.
„Suchoj S-70 Ochotnik-B“ buvo slapiojo kovinio drono prototipas, „lojalus vedamasis orlaivis“, sukurtas veikti kartu su naujuoju naikintuvu „Suchoj Su-57“. Kai bepilotį numušė šalia skridęs „Su-57“, rusai į jo sudužimo vietą paleido raketą „Iskander“, kad sunaikintų „Suchoj S-70 Ochotnik-B“ liekanas. Kaip matyti iš nuotraukų, prieš raketos smūgį ukrainiečiai jau spėjo analizei pasiimti keletą svarbių komponentų.
Kaip rašo „Forbes“, ta analizė greičiausiai privers rusus kaip reikiant paraudonuoti, bet galbūt ne dėl tų priežasčių, kurios atrodo akivaizdžiausios.
Slapumas – tamsiausias menas
Technologija, leidžianti apsunkinti lėktuvo aptikimą naudojant radarą, vadinama [lėktuvo] „pėdsako sumažinimu“ arba tiesiog slapumo technologija. Nors bendrieji slapumo principai žinomi dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, idėja specialiai sukurti lėktuvą, kuris būtų faktiškai nematomas radarams, buvo revoliucinė ir itin įslaptinta.
Slapiojo lėktuvo „F-117 Nighthawk“ prototipai skraidė XX a. aštuntajame dešimtmetyje, tačiau tik devintajame dešimtmetyje gynybos sekretorius Haroldas Brownas oficialiai pranešė apie „naujos slapumo technologijos“ egzistavimą.
Niekas nežinojo, kaip atrodo naujasis slapusis lėktuvas, ir metų metus sklandė gandai apie paslaptingąjį „F-19 Stealth Fighter“. Pasirodė keletas modelių, parengtų remiantis viešai neatskleista informacija, tačiau nė vienas neatrodė bent kiek panašus į F-117, todėl buvo galima įtarti, kad aktyviai vykdoma dezinformacijos kampanija.
1986 m. liepos mėnesį F-117, pilotuojamas 4450-osios taktinės grupės majoro Rosso Mulhare’o, rėžėsi į kalvos šlaitą Sekvojų nacionaliniame parke. Pilotas žuvo akimirksniu. Žiniasklaida buvo itin susidomėjusi paslaptinguoju lėktuvu, nes buvo manoma, kad tai slaptas prototipas.
F-117 buvo visiškai sunaikintas, o sudužimo vietoje buvo atlikta didžiulė valymo operacija. Teritorija trijų kilometrų spinduliu nuo sudužimo vietos buvo atitverta, pašalintos net smulkiausios nuolaužos. Liekanų ieškota ir kasinėjant dirvožemį.
Paskui Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės oro pajėgos atgabeno 20 metų sandėlyje besimėčiusias lėktuvo „F-101 Voodoo“ nuolaužas ir jas išmėtė F-117 sudužimo vietoje. Žiniasklaida, įskaitant žurnalistų komandą iš Beikersfildo televizijos kanalo KERO-TV, tada gavo leidimą apžiūrėti avarijos vietą ir fotografuoti.
F-117 egzistavimo faktas buvo viešai patvirtintas tik 1988-aisiais, o jo išvaizda atskleista dar vėliau – 1990 m.
Praėjus 13-ai metų po R. Mullhare’o nesėkmės, kai dar vieną F-117 numušė Serbijos pajėgos, daugelis apžvalgininkų tikėjosi, kad JAV karinės oro pajėgos subombarduos nuolaužas, kad išsaugotų technologines paslaptis. Tačiau tada F-117 slapumo technologija, sukurta maždaug prieš 20 metų, jau buvo laikoma atgyvenusia, todėl nebuvo imtasi jokių pastangų jai sunaikinti. Kai kurios lėktuvo dalys su kadaise slapta buvusia radarų bangas absorbuojančia medžiaga eksponuojamos Belgrade esančiame Aviacijos muziejuje.
Rusijos pažanga slapumo technologijų srityje
Lėktuvas padaromas slapiu daugiausia dėl kruopščiai suprojektuoto karkaso: vengiama tiesių linijų ir aštrių kampų, nuo kurių atsispindi radarų bangos. Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad ir kiti paviršiai jų atspindėtų kuo mažiau.
Viena pirmųjų slapiųjų dangų, dar žinomų kaip radaro bangas absorbuojančios medžiagos, buvo specialūs dažai su metalo dalelėmis „Iron Ball“. Tinkamo dydžio ir formos metalo dalelės gali sugerti radijo bangas ir jas išsklaidyti kaip šilumą, užuot atspindėjusios.
Slapieji lėktuvai taip pat gali turėti radarų bangas absorbuojančių struktūrų, primenančių korį, kurios sulaiko ir išsklaido radarų bangas.
Rasti tinkamą medžiagų ir struktūrų derinį, kad lėktuvas butų „nematomas“ tam tikrų ilgių radarų bangoms, atskriejančioms konkrečia kryptimi, yra sudėtingas ir įmantrus uždavinys, kuriam pasiekti neretai tenka leistis į kompromisus. Naujos metamedžiagos, iš principo tinkančios „nematomumo apsiaustui“ sukurti, plačiai naudojamos dabartiniuose slapumo tyrimuose.
Iš pradžių Rusija praktiškai nekreipė dėmesio į slapumo technologiją, bet pastaraisiais metais padarė nemažą pažangą šioje srityje, ir naujasis „Su-57“ yra apibūdinamas kaip slapusis naikintuvas, pasižymintis kur kas mažesniu radaro pėdsaku nei ankstesnių kartų modeliai. Anot Rusijos valdininkų, dronas S-70 „pagamintas naudojant specialias medžiagas ir dangas, darančias jį praktiškai nematomą radarams“, rašo „Forbes“.
Net ir numušti dronai gali atskleisti paslapčių
Kai buvo numuštas S-70, rusai į jo sudužimo vietą paleido balistinę raketą „Iskander“. Šių raketų Rusija turi ne per daugiausiai, be to, jos yra brangios, todėl sprendimas nukreipti vieną „Iskander“ į savo droną, o ne į Ukrainos miestą rodo, kad tai buvo itin svarbus taikinys. Yra keletas priežasčių, kodėl rusai žūtbūt nenorėjo, kad Vakarai gautų progą patyrinėti bepiločio nuolaužas.
Mažiausiai tikėtina versija – neleisti NATO išanalizuoti bepiločiui pagaminti naudotas technologijas ir jas pritaikyti savo lėktuvuose. Juk niekas iš tikrųjų nemano, kad Rusija pirmauja šioje srityje, ir netgi optimistiški rusų teiginiai apie „Su-57“ leidžia daryti prielaidą, jog šis naikintuvas slapumo atžvilgiu nusileidžia Vakarų analogams.
Kur kas rimtesnė grėsmė susijusi su tuo, kad Vakarų inžinieriai galėtų išsiaiškinti, kokio ilgio ir kokiu kampu sklindančias radijo bangas sugeba absorbuoti S-70, o kokio ilgio bangos jį vis tiek aptiktų. Ši informacija S-70 slapumą faktiškai paverstų niekiniu. Turint omenyje tai, kad šis dronas yra palyginti didelis, lėtas ir brangus, netekęs slapumo jis taptų kur kas mažiau naudingas.
Dar rimtesnė problema rusams – ta, kad S-70 buvo kuriamas kartu su „Su-57“, Rusijos naujos kartos naikintuvų flagmanu, kuris, tikėtina, turi tokią pačią slapumo technologiją. Jeigu Vakarai supras, kaip veikia S-70, taip pat gaus geros įžvalgos, kaip įveikti ir „Su-57“.
Visgi yra gerokai labiau tikėtinas paaiškinimas, ką rusai iš tikrųjų bando nuslėpti. Ogi tai, kad karalius nuogas, t. y. jokia slapumo technologija ten net nekvepia.
Didžioji slapumo apgavystė
Ir anksčiau buvo ženklų, kad Rusijos slapumo technologija toli gražu nėra aukščiausio lygio. 2023 m. Ukrainos inžinieriams pavyko išanalizuoti rusiškos kruizinės raketos „Ch-101“ / Ch-101, neva padengtos radarų bangas absorbuojančia danga, likučius. Kaip pranešė Ukrainos naujienų portalas „Defense Express“, tokios dangos ten nebuvo nė kvapo.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad, nepaisant rusų teiginių, „Ch-101“ nėra padengta specialiais dažais, sumažinančiais radijo bangų atspindėjimą, – teigė „Defense News“. – Visos rusų istorijos apie radaro bangas absorbuojančia medžiaga padengtas „Ch-101“ pasirodė besančios propaganda.“
Be to, kai Rusija neseniai paskelbė naujojo naikintuvo „Su-57“ nuotraukų, Vakarų analitikus pribloškė jo negrabi apdaila. Slapiųjų lėktuvų paviršius turi būti nepriekaištingai lygus, nes net menkiausias nelygumas gali ženkliai padidinti atspindimų radijo bangų kiekį. Pavyzdžiui, B-2 liūdnai pagarsėjęs kaip labai reiklus bombonešis, nes radarų bangas absorbuojančią dangą reikia užtepti itin kruopščiai, paklaidos ribos tesiekia tūkstantąsias centimetro dalis. Užtat ant „Su-57“ sparnų ir fiuzeliažo pilna neuždengtų varžtų galvučių ir kniedžių, bylojančių apie prastą slapumą.
Atsižvelgiant į Rusijos kultūrą, visai įmanoma, jog net vyresnieji vadai nieko nežino apie slapumo technologijos trūkumus. Niekas nenori pranešti blogų naujienų, o Rusijos gynybos pramonės įmonės nesivaržydamos papirkinėja viešųjų pirkimų pareigūnus.
Rusijos lyderiai gali netrukus sužinoti, kad jų brangusis ir išliaupsintas dronas iš tikrųjų visai nėra slapus. Ir apie tai informuos ne kuris nors iš pavaldinių, bet žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis.