„Jis neturėjo nei atsakymų, nei sprendimų“, – sakė buvęs Damasko universiteto profesorius Amras al Azmas, šiuo metu dėstantis Šonio valstybiniame universitete Ohajuje.
Jungtinių Tautų duomenimis, 90 proc. sirų gyvena skurde, o pusė jų jaučia maisto stygių.
„Didžiausia problema buvo ta, kad jam, regis, tai nerūpėjo, – sakė A. al Azmas. – Ekonominė padėtis buvo itin siaubinga. Kai net jo paties žmonės nebegalėjo padėti maisto ant stalo, jis prarado bet kokią savo paties bazės paramą“.
B. al Assadas iššvaistė daugybę galimybių sustiprinti savo statusą tiek viduje, tiek išorėje, nes atkakliai atsisakydavo daryti nuolaidas, kurios galėjo atnešti jam tarptautinį pripažinimą ir itin reikalingą ekonominę pagalbą, rašo „The Washington Post“.