Ypač didelį susirūpinimą išreiškė Saudo Arabijos ir Indonezijos ministrai: „Nejaugi G7 šalys iš tikrųjų nori žengti tokį žingsnį? Ar jos atsižvelgė į galimus padarinius?“
Anot valdininkų, Indonezija ir Saudo Arabija, bijodamos dėl savo aktyvų, esančių Europoje, ateities, įtikinėja Europos Sąjungą (ES) nekonfiskuoti Rusijos atsargų. „Jie labai sunerimę“, – „The Financial Times“ sakė Europos valdininkas. Jo teigimu, šios šalys labiausiai nuogąstauja dėl savo aktyvų saugumo.
Pagrindinė rusiškų rezervų dalis (190 mlrd. eurų) užblokuota depozitoriume „Euroclear“. Amerikiečiams lengviau laikytis griežtos pozicijos, kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įšaldyta vos 5 mlrd. JAV dolerių (4,65 mlrd. eurų) Rusijos lėšų, mano ES valdininkai. „Jie faktiškai niekuo nerizikuoja“, – sakė Europos diplomatas.
Beje, Italijos ekonomikos ir finansų ministras Giancarlo Giorgetti G20 susitikimo metu pareiškė, kad bus „nelengva“ rasti teisinį pagrindą konfiskavimui pagrįsti. Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as pasisakė dar vienareikšmiškiau: toks pagrindas neegzistuoja.
Yra dar keletas veiksnių, kurie sulaiko europiečius. Pavyzdžiui, Vokietijoje bijoma (nors teisininkai ir nemato tam priežasčių), kad Rusijos lėšų konfiskavimas paskatins įvairias šalis reikalauti atlyginti Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.
Be to, Maskva pažadėjo į rezervų konfiskavimą atsakyti analogiškais veiksmais. Remiantis ES valdininkų duomenimis, Rusijos Nacionaliniame atsiskaitymų depozitoriume įšaldyta 33 mlrd. eurų Europos investuotojų lėšų, rašo „The Financial Times“.
Vieną idėją vasario mėnesį pasiūlė Belgija. Depozitoriume „Euroclear“ saugoma apie 190 mlrd. Rusijos Federacijos (RF) centrinio banko lėšų, kurias siūloma panaudoti Ukrainai skirtoms paskoloms finansuoti. Bet ši idėja yra rizikinga, todėl Europos šalys jai priešinasi.
2024 m. balandžio mėnesį JAV parengė kitą iniciatyvą Ukrainai finansuoti – suteikti jai paskolų arba išplatinti obligacijų, užtikrintų būsimu pelnu, kurį sugeneruos palūkanos už įšaldytas lėšas. JAV valdininkai mano, kad taip būtų galima Ukrainai surinkti iki 50 mlrd. JAV dolerių (46,4 mlrd. eurų). Šis sumanymas nėra toks rizikingas, kaip Belgijos idėja.
Pagrindinė ES plano problema yra ta, kad Ukrainai pinigų reikia dabar. Be to, jeigu karas baigsis artimiausiu metu, kils dar viena problema – ką daryti su lėšomis. Pinigai, gauti remiantis laukiamu pelnu per dešimt metų, turi būti sustiprinti vyriausybinėmis garantijomis.
„Jeigu kada nors įvyks taikos derybos ir Ukraina nuspręs jose dalyvauti, gali kilti situacija, kai Rusija pareikalaus atiduoti įšaldytus aktyvus, o mainais į juos sutiks grąžinti Ukrainai užimtų teritorijų. To nebus galima padaryti, jeigu aktyvai jau bus įkeisti“, – paaiškino vienas Vokietijos valdininkas.