JAV aukšto rango pareigūnai šią užklausą vadina niekaip neišpildoma.
„Tomahawk“ veikimo nuotolis siekia 2 400 kilometrų, taigi, daugiau negu septynis kartus viršija šiemet į Ukrainą pristatytų raketų sistemų ATACMS veikimo nuotolį, o netgi jų JAV perdavė ribotą skaičių.
Anot „The New York Times“, Ukraina nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kaip ketina naudoti ilgojo nuotolio ginklus, todėl Vašingtonas liko neįtikintas.
Rusijoje esančių taikinių sąraše yra kur kas daugiau objektų negu raketų, kurias JAV ar bet kuri kita sąjungininkė galėtų pristatyti nesukeldama grėsmingų nuostolių arsenalui, numatytam problemų Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje atveju, nurodė JAV pareigūnai.
V. Zelenskis net kelias savaites įtikinėjo Vakarų lyderius, kad šie palaikytų pergalės planą, tačiau palaikymas, kurio sulaukė, tebuvo vien vangi retorika.
Negana to, nė viena šalis nesiryžo leisti Ukrainai atakuoti karinius objektus Rusijos gilumoje ir nė viena įtakinga valstybė viešai nepareiškė, kad Ukraina galėtų būti pakviesta į NATO, kol vyksta karas.
Kaip teigė keturi „The New York Times“ kalbinti JAV diplomatai, V. Zelenskis pasijuto priblokštas, kai per rugsėjį Vašingtone įvykusį susitikimą JAV prezidentas Joe Bidenas nesuteikė leidimo nukreipti į Rusijos gilumą iš JAV gautų raketų.
Pergalės planą V. Zelenskis pristatė spalio 16 d. įvykusiame Aukščiausiosios Rados posėdyje. Esminiai to plano punktai – Ukrainos pakvietimas į NATO ir šalies gynybos stiprinimas.
Pasak V. Zelenskio, pergalės planą sudaro penkios dalys ir trys įslaptinti priedai. Slaptieji priedai papildo gynybai ir ekonomikai, taip pat atgrasymui skirtas dalis. Jie prieinami atitinkamai padėti galintiems partneriams.
Kaip skelbia žiniasklaida, Ukrainos prezidentas ruošia dar vieną planą, skirtą sprendimams šalies viduje ir netapsiantį pergalės plano alternatyva.