Kai birželį V. Putinas atskrido į Šiaurės Korėją aptarti karinio bendradarbiavimo susitarimo detalių, Pchenjanas buvo pasirengęs Maskvai mainais į žaliavas ir degalus pasiūlyti artilerijos sviedinių, vasarą sakė analitikai.
„Bet, anot buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, susipažinusio su susitarimo detalėmis, galiausiai į dokumentą buvo įtrauktas punktas, kuriame numatytas leidimas Šiaurės Korėjai pasiųsti pirmąją bangą iš beveik tūkstančio šalies karių į Ukrainą, kur jie turėtų pasisemti iš rusų patirties, kaip kariauti. Jo teigimu, ateityje tų karių bus daugiau“, – WSJ cituoja savo šaltinį.
Tas pats pašnekovas, buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnas, užsiminė, kad šiuo metu dauguma Šiaurės Korėjos karių, esančių Ukrainoje, „laikomi saugiu atstumu nuo fronto linijos, jiems rodoma, kaip rusai sprendžia logistines užduotis, kokią taktiką naudoja fronte, jie sužino apie dronų vaidmenį kare“.
Amerikos pareigūnai „The Wall Street Journal“ patvirtino, kad, remiantis jų skaičiavimais, „tam tikras skaičius Šiaurės Korėjos karių tikrai šiuo metu mokosi Rusijoje, tačiau įrodymai ne galutiniai, kol kas neaišku, kiek jų ten buvo pasiųsta ir ką jie ten tiksliai daro“.
WSJ primena ir apie Pietų Korėjos žvalgybos agentūros duomenis: jie rodo, kad per pastarąsias savaites Šiaurės Korėja į rytinius Rusijos regionus pasiuntė šimtą savo specialiosios paskirties karių, kurie Rusijoje turi išklausyti papildomus mokymus. Seulo teigimu, spalį Rusijos karo laivai iš Šiaurės Korėjos į Rusiją atplukdė beveik 1500 karių, o iš viso į pagalbą Rusijai planuoja pasiųsti 12 tūkst. karių.
Pietų Korėjos žvalgyba pažymi, kad Šiaurės Korėjos kariai iš pradžių atvyko į Vladivostoką, ten gavo rusiškas karines uniformas, o tada buvo nuvežti į miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose mokymams.
„Anot analitikų, kariai iš Šiaurės Korėjos gali vykdyti įvairias užduotis: būti raketinių įrenginių technikais, kariauti fronte ir netgi būti darbo jėga padedant logistikai“, – teigiama WSJ straipsnyje.
Be to, Kim Jong Uno režimas – padedamas Rusijos karinių technologijų – gali įgyti vertingos patirties, kaip išnaudoti savo karius mūšio lauke, susipažinti su šiuolaikine karine technika.
„Jokios treniruotės ar mokymai negali prilygti tikrai karinei patirčiai. Tai gali Pchenjanui atnešti dividendų galimo konflikto Korėjos pusiasalyje atveju“, – sako „Rand Corp.“ Tyrimų centro Kalifornijoje mokslo darbuotojas branduolinio saugumo klausimais Benjaminas R. Youngas.
WSJ primena, kad Šiaurės Korėja jau ne kartą yra siuntusi savo karių – technikų ir reaktyvinių naikintuvų pilotų – į Egipto karines oro pajėgas, taip pat, galimas dalykas, siuntė dešimtis savo karių į Siriją ir Zimbabvę.
Visgi tūkstančio karių išsiuntimas į Rusiją Kim Jong Uno režimui kelia tam tikrų rizikų, mano Seulo Kunmino universiteto Šiaurės Korėjos specialistas Fiodoras Tertickis. Juk į frontą pasiųsti Šiaurės Korėjos kariai gali ne tik pasiduoti Ukrainai ar pabėgti, bet ir praregėti „ideologiškai“, paaiškina mokslininkas. Juk dauguma iš jų niekada nebuvo užsienyje ir iki šios akimirkos gyveno griežtai kontroliuojamame Šiaurės Korėjos informaciniame burbule.
„Tai nebūdinga ir netgi labai rizikinga Šiaurės Korėjai. Kim Jong Unui bus labai sunku priversti savo žmones kariauti kažkur tolimoje šalyje neturint žalio supratimo, kodėl jie turi kariauti“, – mano F. Tertickis.
Trečiadienį Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 1 500 kareivių. Manoma, kad iki gruodžio mėnesio Šiaurės Korėja jų dislokuos dešimt tūkstančių.