„Kan“ pranešime nėra nurodyta, kad kalbama apie Izraelio gamybos raketas, bet daugelis analitikų ir ekspertų padarė prielaidą, kad perspėjime turėta omenyje būtent ši ginkluotė.
Remdamasi su situacija susipažinusiu šaltiniu Izraelio užsienio reikalų ministerijoje, „Kan“ pranešė, kad Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kalbėdamas su Rusijos užsienio reikalų viceministru Michailu Bogdanovu, išreiškė protestą dėl to, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje naudoja Irano gamybos dronus.
Iranas pažadėjo aprūpinti Rusiją raketomis „žemė-oras“, taip pat perduoti daugiau bepiločių orlaivių, spalį „Reuters“ sakė du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai.
Susitarimas buvo sudarytas spalio 6 dieną, kai Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Mokhberas, du aukšto rango pareigūnai iš galingosios Irano revoliucinės gvardijos ir vienas Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas apsilankė Maskvoje deryboms su Rusija dėl ginklų tiekimo.
„Rusai prašė daugiau dronų ir Irano padidinto tikslumo balistinių raketų, ypač „Fateh“ ir „Zolfaghar“ klasės“, – sakė vienas iš Irano diplomatų, kuris buvo informuotas apie kelionę.
Tai patvirtino informuotas Vakarų pareigūnas, sakydamas, kad tarp Irano ir Rusijos sudarytas susitarimas dėl trumpojo nuotolio balistinių raketų „žemė-žemė“, įskaitant „Zolfaghar“, tiekimo.
Vienas iš bepiločių orlaivių, kuriuos Iranas sutiko tiekti, yra „Shahed-136“ – trikampio formos ginklas, naudojamas kaip „kamikadzės“ tipo puolamasis „oras-žemė“ orlaivis. Jis neša nedidelę kovinę galvutę, kuri sprogsta smūgio metu.
„Fateh-110“ ir „Zolfaghar“ yra Irano trumpojo nuotolio balistinės raketos „žemė-žemė“, galinčios smogti taikiniams 300-700 km atstumu.
Irano diplomatas atmetė Vakarų pareigūnų teiginius, kad tokie perdavimai pažeidžia 2015 metų JT Saugumo Tarybos rezoliuciją.
„Kur jie naudojami – ne pardavėjo problema. Mes nesame kurioje nors Ukrainos krizės pusėje kaip Vakarai. Mes norime, kad krizė būtų užbaigta diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė diplomatas.
JAV valstybės departamentas konstatavo, kad Irano dronai buvo panaudoti pirmadienį per ataką Ukrainos sostinėje Kyjeve, rytinio piko metu. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karinne Jean-Pierre taip pat apkaltino Teheraną melu, kai šis pareiškė, kad Rusija Ukrainoje nenaudoja Irano dronų.
Vienas Europos diplomatas sakė, kad, jo šalies vertinimu, Rusijai sunkiau pačiai pasigaminti ginklų dėl jos pramonės sektoriui taikomų sankcijų, todėl ji renkasi importą iš tokių partnerių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. „Dronai ir raketos yra kitas logiškas žingsnis“, – sakė jis.
„The Washington Post“, remdamasis JAV ir Vakarų žvalgybų šaltiniais, savaitgalį skelbė, kad Rusija sudarė sandorį su Teheranu dėl „šimtų“ Irano bepiločių orlaivių gamybos jos karui Ukrainoje.
Abi šalys deda pastangas, kad pagal lapkričio pradžioje pasiektą susitarimą gamyba prasidėtų ateinančiais mėnesiais, šeštadienį pranešė JAV laikraštis. Rusija jau naudoja šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Jie gali nuskristi kelis šimtus kilometrų, apsukti ratą virš tikslinės zonos ir tada nusileisti su sprogstamuoju kroviniu.
Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus bepiločius orlaivius, tačiau Iranas anksčiau šį mėnesį pripažino tiekęs Rusijai dronus. Rusijos kariuomenė naudoja bepiločius orlaivius Ukrainos energetikos infrastruktūrai pulti. Jų gamyba leistų Maskvai rengti dar daugiau tokių atakų.
Šiuo metu Teheranas perduoda „brėžinius ir pagrindinius komponentus“, kad Maskva pradėtų gamybą, rašė „The Washington Post“, cituodamas tris vyriausybės pareigūnus, susipažinusius su JAV ir kitoms Vakarų saugumo tarnyboms žinomomis žvalgybos išvadomis.