Pagrindinis įtariamasis vasario 27 d. įvykdyto nužudymo byloje yra buvęs Čečėnijos prezidentui lojalaus elitinio policijos dalinio vado pavaduotojas.
Po jo suėmimo R. Kadyrovas įtariamąjį gyrė ir vadino „tikru Rusijos patriotu“ ir, priešingai oficialiai versijai, teigė, kad šis yra nekaltas.
Keturių šaltinių teigimu, V. Putinas įsiuto sužinojęs apie B. Nemcovo nužudymą ant tilto visai šalia Kremliaus. Jis pats asmeniškai ėmėsi vadovauti tyrimui.
Vėliau jis dar labiau sunerimo, kai tyrėjai nustatė, kad egzistuoja sąrašas kitų kritikų, kuriuos esą ketinama nužudyti, ir gijos veda link Čečėnijos, kurioje pats V. Putinas leido R. Kadyrovui laisvai žudyti džihadistus ir sukurti brutalią policinę valstybę.
„V. Putinas tapo įkaitu savo paties politikos, kurios siekis buvo apsupti save radikaliais rėmėjais, kurie būtų pasirengę iš karto imtis veiksmų, kai tik jam jų prireikia, – sako „Carnegie Moscow Center“ atstovas Aleksandras Baunovas. – Jo autoritarizmas virsta decentralizuotu teroru. Jo rėmėjai mano, kad jis yra radikalesnis nei iš tiesų yra, ir veikia be aiškių nurodymų.“
„Drąsus karys“
Kaip tuomet pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“, R. Kadyrovas jį pavadino „drąsiu kariu“.
Pagrindinio įtariamojo Zauro Dadajevo advokatas Ivanas Gerasimovas sako, kad jo klientas turi alibi nužudymo nakčiai ir dabar stengiamasi jį patvirtinti.
R. Kadyrovas, kuris B. Nemcovo nužudymą yra pavadinęs „klastingu“ aktu, atsisakė komentuoti per savo spaudos tarnybą. Komentarų atsisakė ir V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija mėgino pavergti Čečėniją nuo mažiausiai XVI-ojo amžiaus pasiekdama įvairaus lygio rezultatų. Šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos 1991 metas.
Rusija nesėkmingai mėgino atgauti šalies kontrolę 1994 ir 1996 metais. 1999 metais, praėjus vos dviem savaitėms po to, kai V. Putinas tapo Rusijos ministru pirmininku, Rusija pasiuntė savo karius į Čečėniją. Vėliau jo pažadas „nušluoti“ musulmonus ekstremistus nuo Žemės paviršaus padėjo jam tapti ir Rusijos prezidentu.
Susitaikymo programa
Po to, kai Čečėnijos prezidento pareigas ėjęs R. Kadyrovo tėvas Achmadas Kadyrovas buvo nužudytas per bombos sprogimą 2004 metais, Ramzanas laimėjo kruviną kovą tarp konkuruojančių grupuočių.
V. Putinas pasirinko R. Kadyrovą pagrindiniu jo susitaikymo programos vykdytoju ir paskyrė jį Čečėnijos vicepremjeru, vėliau premjeru, o galiausiai ir prezidentu, kai šiam suėjo 30 metų ir jis teisiškai jau galėjo eiti tokias pareigas.
Dabar, kai Čečėnija iš esmės kontroliuojama, o V. Putino dėmesys nukrypo į konfliktą Ukrainoje, R. Kadyrovas suįžūlėjo ir tapo vis labiau neprognozuojamas.
Daugelis saugumo tarnybose mano, kad jis kelia grėsmę, kurią reikia pašalinti, sakė vienas savo pavardės nenorėjęs skelbti buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas. Jo teigimu, R. Kadyrovo saugomos ginkluotos čečėnų grupuotės tapo tokios agresyvios daugelyje šalies regionų, kad vietos verslininkai jau nebegali tikėtis FST pagalbos.
Vienas taip pat savo pavardės nenorėjęs atskleisti šaltinis Kremliuje sakė, kad B. Nemcovo nužudymą galėjo suorganizuoti grupė ar kelios grupės saugumo tarnybų darbuotojų, kurie taip sumanė apkaltinti R. Kadyrovą ir jo atsikratyti.
Privati kariuomenė
R. Kadyrovas iš esmė yra sukūręs savo asmeninę kariuomenę ir save vis labiau laiko nacionaliniu lyderiu, ypač tarp maždaug 15 mln. Čečėnijos musulmonų, sakė minėtas šaltinis.
Politinis analitikas Glebas Pavlovskis, kuris patarinėjo V. Putinui pirmų dviejų prezidento kadencijų metu, sakė, kad V. Putino santykiai su R. Kadyrovu akivaizdžiai suprastėjo. Ir nesvarbu, ar Čečėnijos lyderis prisidėjo prie B. Nemcovo nužudymo.
„V. Putinui visiškai nepatiko R. Kadyrovo pagyros pagrindiniam įtariamajam, – sakė G. Pavlovskis. – Jo nuotaika nuo žmogžudystės yra akivaizdžiai prasta ir tebesitęsiant tyrimui ji dar labiau prastėja“.
Tyrimo komitetas skelbia, kad nesvarbu, kas įvykdė žmogžudystę, tačiau labiausiai tikėtinas motyvas yra tai, kad B. Nemcovas pasmerkė žmones, kurie nužudė karikatūristus per išpuolį prieš prancūzų satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ už tai, kad šis išspausdino pranašo Mahometo karikatūrų.
Tai iš esmės prieštarauja rusų laikraščio „Moskovskij komsomolec“ tyrimo išvadoms, kurios parodė, kad įtariamieji čečėnai B. Nemcovą sekė kelis mėnesius.
„Asmeninis priešas“
Po sausį Paryžiuje įvykdyto „Charlie Hebdo“ išpuolio R. Kadyrovas vadovavo šimtų tūkstančių musulmonų protestui prieš „Charlie Hebdo“ rėmėjus, kurį rodė nacionalinė televizija.
10 metų kalėjusį ir dabar Šveicarijoje gyvenantį buvusi milijardierių Michailą Chodorkovskį, kuris paragino perspausdinti prancūzų karikatūras, tuomet R. Kadyrovas pavadino „asmeniniu priešu“.
Gruodį R. Kadyrovas, kuris visuomet neigia, jog Čečėnijoje žudomi ir kankinami žmonės, nors žmogaus teisų grupės tai skelbia jau metų metus, sukvietė maždaug 20 tūkst. savo elitinių karių į mitingą Grozne ir jiems pareiškė, kad V. Putino duotus įsakymus jie vykdys „bet kur pasaulyje“. R. Kadyrovui ištikimos pajėgos kovoja sukilėlių pusėje Rytų Ukrainoje, teigia du šaltiniai.
„Tylus susitarimas“
Po to mitingo B. Nemcovas pareiškė, kad jis nesupranta, ką, V. Putino manymu, R. Kadyrovo pajėgos darys, kai jis bus priverstas nutraukti jų „tylų susitarimą“ – pinigai mainais į lojalumą – dėl ribotų biudžeto galimybių.
„Kur tie 20 tūkst. kadyrovcų eis? – savo „Facebook“ paskyroje retoriškai klausė B. Nemcovas. – Ko jie reikalaus? Kaip jie elgsis? Kada jie ateis iki Maskvos?“
B. Nemcovo šalininkai kaltina V. Putiną dėl nacionalinės kampanijos žiniasklaidoje, kuri skatina smurtą prieš žmones, pasisakančius prieš rusų valdžios veiksmus Ukrainoje.
Valstybiniai televizijos kanalai tokius žmones vadina išdavikais.
Ataskaitą apie Rusijos dalyvavimą Ukrainos kare ketinęs paskelbti B. Nemcovas buvo nužudytas mažiau nei savaitę po to, kai Kremliui davė leidimą Maskvos centre surengti itin išreklamuotą „Antimaidano“ mitingą. Tuomet jame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant ir R. Kadyrovo šalininkus, ir ragino naikinti V. Putino oponentus.
„Didžiausi nuogąstavimai“
Jam pritaria ir daugelis opozicijos lyderių.
Rusijos valdžia jau ne pirmą kartą dėl didelio atgarsio sulaukusių užsakytų žmogžudysčių kaltina čečėnus. Dvi didžiausios R. Kadyrovo ir V. Putino kritikės – žurnalistės Ana Politkovskaja ir Natalija Estemirova – buvo nušautos atitinkamai 2006 ir 2009 metais už tai, kad tyrė korupciją ir smurtą Čečėnijoje.
Abu politikai teigia nieko neturį bendro su šiais nužudymais. Abi žurnalistės dirbo Maskvoje leidžiama laikraščiui „Novaja gazeta“, kuris šiemet yra nominuota Nobelio taikos premijai.
A. Politkovskaja buvo nužudyta savo daugiabutyje V. Putino gimimo dieną tuoj po to, kai radijo stočiai „Echo Moskvy“ pasakė, kad R. Kadyrovas buvo „mūsų laikų Stalinas“ ir kad ji rengia straipsnį apie jo vaidmenį grobiant ir kankinant žmones.
N. Estemirova buvo pagrobta Grozne, jai buvo šauta į galvą ir krūtinę. Jos kūnas vėliau buvo aptiktas numestas pakelėje kaimyninėje Ingušijoje.
Čečėnų lyderis sako, kad daro viską tarnaudamas V. Putinui, kuris esą yra toks didis žmogus, kad už jį negaila mirti.
„Mes esame prezidento pėstininkai, – praėjusią savaitę „Instagram“ socialiniame tinkle pareiškė R. Kadyrovas po to, kai V. Putinas jam įteikė garbės ordiną už darbinius pasiekimus (Kremlius teigė, kad apdovanojimo įteikimas buvo suplanuotas dar prieš B. Nemcovo nužudymą). – Atiduoti savo gyvybę už tokį žmogų yra paprasta užduotis.“