Tam įtakos turėjo daugybė veiksnių: dideli nuostoliai fronte, JAV Kongresui šešis mėnesius delsiant patvirtinti karinės pagalbos paketą; grėsmė prarasti prieš pusantrų metų išvaduotą Charkivo sritį, Vašingtonui atsisakius leisti amerikiečių ginklų smūgius Rusijos teritorijoje; strateginių perspektyvų vizijos trūkumas kare; įtarimai, kad Baltieji rūmai pasirengę pradėti taikos derybas su Maskva, ir susierzinimas dėl Joe Bideno sprendimo nedalyvauti birželį vyksiančioje taikos konferencijoje Šveicarijoje; neryžtingumas dėl Ukrainos priėmimo į NATO; amerikiečių kaltinimai dėl smūgių rusiškoms naftos perdirbimo gamykloms ir nepakankamos kovos su korupcija Kyjive.
Nesutarimai galėjo net paskatinti atleisti kelis Ukrainos vyriausybės narius, palaikančius itin glaudžius ryšius su JAV administracija. Vienas Volodymyro Zelenskio paskirtas aukštas vyriausybės pareigūnas FT sakė: „Šiuo metu esame taip toli vienas nuo kito, kaip niekada nuo pat karo pradžios. Padėtis nepaprastai įtempta.“
Ginčai dėl kelio pergalės link
Pasak pareigūnų, kai kurie nesutarimai, vykstant plataus masto karui, yra natūralūs daugiau nei dvejus metus trukusioje partnerystėje. Tačiau kiti atrodo esminiai. Pirmiausiai nesutariama dėl ilgalaikio planavimo ir tikslų nustatymo.
Kiekviena pusė dabar aiškiai leidžia suprasti, kad kita pusė nesugeba suformuluoti aiškaus kelio į pergalę.
„Toks įspūdis, lyg jų GPS būtų užstrigusi“, – leidiniui WP apie Ukrainos vadovybę sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas.
Amerikiečių kariškiai ir pareigūnai mano, kad kitais metais Ukraina sumažins personalo trūkumą parengusi naujų šauktinių, jau turės F-16 naikintuvų, o gamyba Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse iki to laiko gali pasiekti piką. Tai suteikia pagrindo manyti, kad Ukrainos situacija mūšio lauke gali būti stipresnė, o tai sutvirtintų jos pozicijas galimose taikos derybose, sako jie.
Tačiau net mintis apie tai, kad derybos su Maskva yra įmanomos, rodo rimtą Kyjivo ir Vašingtono aukštų pareigūnų suvokimo atotrūkį, pažymi WP: ukrainiečiai tiesiog įsitikinę, kad Vladimiru Putinu negalima pasitikėti. „Aš nekurčiau strategijų remdamasis tuo, kad po metų būsime stipresni“, – laikraščiui sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
Kitas pareigūnas kalbėdamasis su FT žurnalistais sakė, kad V. Zelenskis mano, esą amerikiečiai „norėtų, kad karas baigtųsi iki JAV prezidento rinkimų“ lapkričio mėnesį. Dar vienas pareigūnas pastarųjų mėnesių nuotaikas Ukrainos prezidento kabinete apibūdino žodžiu „paranoja“.
V. Zelenskis yra labai susirūpinęs dėl karinės situacijos, bet ypač – dėl birželį vyksiančio taikos viršūnių susitikimo.
Nesutarimai dėl taikos konferencijos
Į birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiančią taikos konferenciją pakviestos 160 šalių delegacijos. Ukrainos valdžios institucijų, kurios norėtų suvienyti pasaulio bendruomenę kovai su V. Putino agresija, duomenimis, savo dalyvavimą patvirtino daugiau kaip 80 valstybių. Tarp jų nebus ne tik Kinijos ir Brazilijos (pasiūliusių surengti alternatyvią konferenciją) vadovų, bet ir J. Bideno. Birželio 15 d. jis dalyvaus svarbiame lėšų rinkimo renginyje Los Andžele su Holivudo žvaigždėmis, kuris yra jo rinkimų kampanijos dalis.
Tai taip užgavo V. Zelenskį, kad jis nevengia aštresnės retorikos. Jeigu jo nebus – tada „plos Putinas, asmeniškai plos atsistojęs“, bus „audringi plojimai“, pareiškė jis antradienį Briuselyje. Gegužės 26 d. prezidento kanceliarija išplatino tarnybinį pranešimą pareigūnams ir Aukščiausiosios Rados nariams, kuriame jiems patariama pokalbiuose su užsienio partneriais ir žiniasklaida visais įmanomais būdais daryti viešą spaudimą J. Bidenui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui. „Jei jie [nedalyvaus], kokie jų tikrieji interesai?“ – teigiama dokumente, su kuriuo susipažino FT.
Ginčai dėl korupcijos
Kyjivas taip pat nepatenkintas Vašingtono priekaištais. Gegužės viduryje lankydamasis Kyjive valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad „antikorupcinė gynyba Ukrainoje turėtų būti tokia pat stipri, kaip ir karinė gynyba“. Ukrainos vadovybė mano, kad JAV nepakankamai vertina jos antikorupcines pastangas. „Jei būtume tokie korumpuoti, kaip manoma“, Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) „paprasčiausiai neduotų mums pinigų“, po susitikimo su A. Blinkenu sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Bet amerikiečių (ir kai kurie ukrainiečių) pareigūnai pastarosiomis savaitėmis nerimavo, kad su korupcija kovojantys ir Vašingtonui itin artimi vyriausybės reformatoriai yra persekiojami, rašo WP. Ypač didelį susirūpinimą sukėlė įvykis gegužės mėnesį, kai buvo atleistas ministro pirmininko pavaduotojas Oleksandras Kubrakovas, kuruojantis infrastruktūros ir atstatymo klausimus, teigia JAV ir Europos pareigūnai. Nepaaiškinamas sprendimas dėl O. Kubrakovo, kaip ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno – labai gerbiamo JAV ir ES – atstatydinimas praėjusiais metais, sukėlė susirūpinimą Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatams, kurie juo pasidalijo su Ukrainos vyriausybe, rašo FT.
Be to, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas anksčiau nepritarė Ukrainos smūgiams Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, ir tai Kyjivas įvertino kaip J. Bideno administracijos bandymą užkirsti kelią naftos kainų kilimui prieš rinkimus. O neseniai amerikiečiai išreiškė nepasitenkinimą dėl Ukrainos dronų smūgių į Rusijos išankstinio perspėjimo apie branduolinį puolimą stotis, kurių darbą jie laiko itin svarbiu užtikrinant branduolinį saugumą.
Šiek tiek sušvelninti nesutarimus turėtų dvišalis saugumo susitarimas, kurį J. Bideno administracija ketina pasirašyti birželį Italijoje vyksiančiame „Septyneto“ viršūnių susitikime, rašo FT. Tai bus svarbiausias iš analogiškų susitarimų, kuriuos Ukraina pasirašė su daugeliu kitų NATO šalių. Susitarime numatomi ilgalaikiai paramos įsipareigojimai, įskaitant karinį apmokymą, keitimąsi žvalgybos informacija ir ekonominę pagalbą.