Kaip rašo „The New York Times“, 2017 m. sausio 28 d. prezidentavimo kadenciją pradėjęs D. Trumpas per pirmąjį telefoninį pokalbį su V. Putinu iškėlė Ukrainos klausimą ir pasiteiravo Rusijos prezidento, kokia jo nuomonė šia tema, teigiama „Unian“ publikacijoje.

„Rusijos prezidentas tuo pasinaudojo. Jis pradėjo ilgą monologą apie Ukrainoje klestinčią korupciją. D. Trumpas į tai reagavo santūriai – nei pritarė V. Putinui, nei gynė Ukrainą, bet pripažino, kad Rusijos ginčas su Ukrainą yra kliuvinys siekiant užsibrėžto tikslo – pagerinti santykius su Maskva“, – sakė „The New York Times“ šaltinis.

Tą pačią dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabandė išdėstyti D. Trumpui kitokį požiūrį į Ukrainą: kalbėjo apie tai, kaip svarbu ir toliau remti Ukrainą bei stengtis suvaldyti Rusijos agresiją tos šalies atžvilgiu.

Deja, kaip teigia pokalbį girdėjęs šaltinis, D. Trumpas nutarė ignoruoti Vokietijos kanclerės nuomonę ir pasistengė užbaigė pašnekesį fraze: „Labai ačiū ir iki pasimatymo.“

V. Putinui pareiškus, kad Ukraina stengėsi padėti Hillary Clinton per 2016 metais vykusią kovą dėl JAV prezidento posto, D. Trumpo sąmonėje užgimė sąmokslo teoriją, esą, Ukraina tada kišosi į JAV rinkimus.

Taigi, 2017 metų gegužę, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, D. Trumpas mėgino pasiaiškinti, kaip H. Clinton galėjo būti susijusi su Ukraina, ir apibėrė S. Lavrovą klausimais apie Ukrainos pareigūnų ryšius su JAV demokratais.

Matydami augantį D. Trumpo neprielankumą Ukrainai, keli jo patarėjai bandė įtikinti, kad 2016 metais į rinkimus kišosi Rusija, o ne Ukraina, bet prezidentas nepanoro atsižvelgti į jų teiginius.

2017 metų liepą Hamburge įvykusiame susitikime su V. Putinu D. Trumpas, prieš dieną pareiškęs, kad Rusija turi „nutraukti destabilizuojančius veiksmus Ukrainoje“, ir vėl pasidavė Rusijos prezidento manipuliacijoms.

V. Putinas savo argumentus grindė menamu siekiu apsaugoti Rytų Ukrainoje gyvenančius rusakalbius piliečius, kuriems neva grėsė „etninis valymas“, be to, savo nusistatymą palygino su JAV prezidento Theodore’o Roosevelto pozicija 1904 metais ir JAV kišimusi į Lotynų Amerikos šalių vidaus reikalus.

Kaip pažymėjo Fiona Hill, D. Trumpo prezidentavimo laiku ėjusi aukštas pareigas JAV nacionalinio saugumo taryboje, tikėtina, kad V. Putinas tyčia paminėjo Th. Rooseveltą, veikiausiai žinodamas, kad D. Trumpas regi jį kaip stipraus prezidento idealą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)