Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ atkreipia dėmesį į Vakarų „nuovargį“ Ukrainos paramos šalies kovoje su Rusijos agresija klausimu: „Be jau įprastų solidarumo žinučių Volodymyras Zelenskis iš savo turo po Vakarų Europos sostines praktiškai daugiau nieko ir neparsivežė. Vizitas įvyko vietoj Ramšteino viršūnių susitikimo, kurį dėl uragano Miltono atšaukė JAV prezidentas Joe Bidenas. Nebuvo jokių pastebimų (Vakarų) pastangų kažkaip ryžtingiau reaguoti į vis labiau kritinę situaciją fronte Ukrainos rytuose. Greičiau priešingai: vis stiprėja įspūdis, kad tie, kurie palaiko užpultą šalį, vis labiau pavargsta nuo kovos, ko jau seniai taip tikisi Kremlius. Viena iš priežasčių net nesusijusi su Europa: tai eskalacija Artimuosiuose Rytuose, galimi jos padariniai iš Vakarų lyderių reikalauja daugiau dėmesio ir diplomatinių pastangų. Ukraina jau nebėra svarbiausias Vakarų užsienio ir saugumo politikos prioritetas. Be to, lyderiai nuo Berlyno iki Vašingtono reaguoja į nuotaikas (jų šalyse), nors įtakingiausi asmenys, akivaizdu, supranta, kokia neperspektyvi taikos derybų su Rusija viltis. Dalis kaltės gula ir ant Ukrainos valdžios pečių, ji erzina savo sąjungininkus sprendimais, sėjančiais įtarimų korupcija“.
Laikraštis „Frankfurter Rundschau“ visgi pažymi, kad V. Zelenskis iš Europos išvyko ne tuščiomis rankomis: „Sąjungininkai Londone, Paryžiuje ir Berlyne eilinį kartą išreiškė solidarumą su Rusijos agresijos auka tapusia Ukraina, davę pažadų suteikti ginkluotės. Tik vargu, ar V. Zelenskis liko patenkintas. Ir ne tik todėl, kad jis vis dar negavo leidimo naudoti ginkluotę taikiniams Rusijos gilumoje, bet dėl to, jog jo vizitai atskleidė, kaip silpsta sąjungininkų Europoje dėmesys sudėtingai situacijai Ukrainoje. Tas pats galioja ir Jungtinėms Valstijoms – svarbiausiai Kyjivo sąjungininkei. Čia nieko nepakeitė ir V. Zelenskio „pergalės planas“ su „žingsniais taikai“ su tikslu „priversti Rusiją rinktis taiką“.
Laikraštis „Rheinische Post“ dabartinę Ukrainos situaciją komentuoja taip: „Darosi vis aiškiau, kad Vakarų strategija privalo drastiškai keistis, jeigu V. Zelenskis karine jėga iš tikrųjų nori Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasodinti prie derybų stalo. Juk tai ir visų Ukrainos sąjungininkų Vakaruose tikslas, jeigu tik tai nereikš taikos, primestos Rusijos sąlygomis, ir jeigu Ukraina tam pritars. Norint to pasiekti, Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir kitų Ukrainos sąjungininkų politinė valdžia privalo palaikyti bent jau dalinius Ukrainos strategijos pokyčius, pavyzdžiui, kruizinių raketų panaudojimo klausimu“.
Panašios nuotaikos juntamos ir dienraščio „Reutlinger General-Anzeiger“ publikacijoje: „Prezidentas Zelenskis Vokietijoje pajuto vis didesnį daugumos Europos Sąjungos šalių nuovargį nuo karo ir augančią baimę, kad karas Ukrainoje užsitęs. Todėl jis stengiasi pakylėtai kalbėti apie pergalės planą, o operaciją Kurske pristatato kaip didelę sėkmę. Dėl vieno Zelenskis iš tikrųjų teisus: tas, kas nori taikos, turi padaryti viską, kad karas nebūtų Rusijai patogus ir naudingas. Tai įmanoma tik toliau remiant Ukrainą. „Mažiau ginklų“ nereiškia „mažiau aukų mūšio lauke“. Tas, kas nori užbaigti karą, turi ginkluoti Ukrainą ir pasirūpinti, kad nė viena pusė kariniu keliu nenugalėjo kitos“.
„Stuttgarter Nachrichten“ atidavė duoklę diplomatiniams V. Zelenskio gebėjimams: „V. Zelenskio vizitas Berlyne praėjo pagal jau įprastą susitikimų su kancleriu Olafu Scholzu scenarijų. Buvo nuoširdžiai padėkota už Vokietijos paramą, kuri išlieka adekvati turint omenyje, kaip Berlynas remia Ukrainą. Tai byloja diplomatinį Ukrainos prezidento išprusimą. Jis puikiai žino, kad iš O. Scholzo administracijos taip gaus daugiau nei viešai kritikuodamas Vokietiją dėl to, ko ji neduoda, pavyzdžiui, kruizinių raketų „Taurus“. O. Scholzo žodžiai, kad V. Putino pastangos laimėti karą jį vilkinant nebus sėkmingos, labai svarbus pareiškimas. Be to, Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose atveju realybė gali tapti kitokia“.