Pasak laikraščio, netiesioginės Ukrainos ir Rusijos derybos turėjo įvykti Katare. Jų metu abi šalys planavo priimti susitarimą nutraukti abipusius smūgius energetikos infrastruktūrai.
Pažymima, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijos Kataro sostinėje Dohoje turėjo susitikti šį mėnesį. Tikėtinas susitarimas būtų prilygęs dalinėms paliauboms ir būtų suteikęs atokvėpį abiem šalims, rašo „The Washington Post“.
Vienas diplomatas, susipažinęs su šia situacija, sakė, jog Kataras pastaruosius du mėnesius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva tarėsi dėl moratoriumo smūgiams prieš energetikos objektus. Jo žiniomis, abi šalys jau buvo susitarusios surengti susitikimą Dohoje ir joms buvo likę tik suderinti smulkias detales.
„Tačiau netiesiogines derybas, kuriose Kataras atliko tarpininko vaidmenį ir buvo atskirai susitikęs tiek su Ukrainos, tiek su Rusijos delegacijomis, pertraukė netikėtas Ukrainos įsiveržimas į vakarinę Rusijos Kursko sritį, sakė pareigūnai. Apie galimą susitarimą ir planuojamas derybas prieš tai nebuvo skelbta“, – rašo „The Washington Post“.
Rusijos oficialūs asmenys atidėjo susitikimą su Kataro tarpininkais, kai Ukraina įsiveržė į Kurską, nurodė diplomatas. Maskvos delegacija tokį įvykių posūkį pavadino „eskalacija“, pažymėjo diplomatas ir pridūrė, kad Kyjivas apie šį puolimą Dohos neįspėjo.
Tiesa, Rusija „derybų neatšaukė, tik pasakė: duokite mums laiko“, pridūrė diplomatas. Jo teigimu, Ukraina vis tiek norėjo siųsti savo delegaciją į Dohą, bet Kataras atsisakė ją priimti, nes manė, kad vienšalis susitikimas nebus naudingas.
Atsakydama į „The Washington Post“ užklausą, Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad susitikimas Dohoje buvo atidėtas „dėl padėties Artimuosiuose Rytuose“, tačiau rugpjūčio 22 dieną jis įvyks vaizdo konferencijos būdu. Po to Kyjivas su savo partneriais konsultuosis, kaip įgyvendinti tai, kas bus aptarta.
Kremlius į prašymus pakomentuoti šį žingsnį neatsakė. Baltieji rūmai komentuoti šią istoriją taip pat atsisakė.
Pasak pareigūnų, kai kurie derybų dalyviai puoselėjo viltį, jog jų metu pavyks pasiekti ir platesnį susitarimą dėl karo baigties.
„Pasirengimas dalyvauti derybose rodė tam tikrą abiejų šalių poslinkį, bent jau kalbant apie ribotas paliaubas... Ukrainos ir Rusijos oficialūs atstovai deryboms akis į akį nebuvo susitikę nuo pirmųjų karo mėnesių, kai abiejų šalių delegacijos bandė derėtis Stambule. Tos derybos galiausiai žlugo.
Vėliau abi šalys buvo susitarusios dėl grūdų sandėrio, pagal kurį Rusija laikinai buvo atšaukusi jūrų blokadą ir leidusi Ukrainai gabenti grūdus per Juodąją jūrą. Po kelių mėnesių šis susitarimas taip pat žlugo, kai Rusija nusprendė iš jo pasitraukti. Kiti bandymai sukurti humanitarinius koridorius taip pat dažniausiai būdavo nesėkmingi“, – rašoma publikacijoje.
