Kaip rašo „The Moscow Times“, rugpjūčio 7-ąją vykusiame Saugumo tarybos posėdyje kariuomenės vadas pranešė, kad į Rusijos teritoriją įžengė apie tūkstantis Ukrainos pajėgų karių, nors centrinės televizijos, taip pat su Rusijos gynybos ministerija susijusių laikraščių, tokių kaip „Komsomolskaja pravda“, specialieji korespondentai jau tada minėjo didesnius skaičius, pažymėjo V. Širiajevas.
„Įdomumai prasidėjo vėliau, kai po dienos oficialiose Gynybos ministerijos ataskaitose buvo pateikti duomenys apie Ukrainos kariuomenės, t. y. invazijos grupuotės, nuostolius Kursko srityje, siekiantys tūkstantį asmenų. Vadinasi, tūkstantis įžengė ir po dienos, remiantis Gynybos ministerijos ataskaitomis, tūkstantis jau buvo nukauti ir sužeisti. <...> Kaip tai suprasti? Tūkstantis įžengė, praėjo diena, ir viskas – jų nebėra? O likusieji? Kas gi ten kariauja?“ – kalbėjo V. Širiajevas „YouTube“ kanalo „NO.Media iz Rossii“ eteryje.
Tokia situacija gali reikšti, kad generalinio štabo viršininkas arba neturėjo informacijos, arba pateikė paros senumo duomenis, arba nesugebėjo susiorientuoti, mano žurnalistas: „Iš esmės jis suklaidino vyriausiąjį vadą. <...> V. Putinui tame posėdyje buvo pateikta klaidinga informacija.“
Rugpjūčio 7 d. V. Putino sušauktame neeiliniame Saugumo tarybos posėdyje, vykusiame ukrainiečių kariams sėkmingai įžengus į Kursko sritį, V. Gerasimovas pažadėjo prezidentui išstumti Ukrainos pajėgas už Rusijos ribų. Pasak generolo, ukrainiečių daliniai, suformuoti iš ne daugiau kaip tūkstančio asmenų, pradėjo veržtis rugpjūčio 6 d. 5.30 val. ir siekė užimti dalį Sudžos rajono. V. Gerasimovas taip pat patikino, kad Ukrainos pajėgų judėjimas į Rusijos teritorijos gilumą Kursko kryptimi – sustabdytas.
Tačiau, kaip paaiškėjo, informacija apie Ukrainos karių proveržio į Rusijos gilumą sustabdymą taip pat buvo netiksli: Ukrainos pajėgos užėmė dar apie 10 gyvenviečių (paskui skelbta, kad iš viso Ukraina kontroliuoja mažiausiai 20 Rusijos gyvenviečių) ir dujų matavimo stotį „Sudža“, per kurią į Europą tiekiamos rusiškos dujos. Nelaisvėn pateko dešimtys rusų karių, įskaitant šauktinius. Rugpjūčio 9 d. Kursko, taip pat Belgorodo ir Briansko srityse buvo įvestas antiteroristinės operacijos režimas.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų nesugebėjimas pasipriešinti Ukrainos pajėgoms sukėlė nerimą ir V. Putinui, ir visai Rusijos karinei vadovybei, nurodė su leidiniu „The Moscow Times“ bendravę keturi aukšto rango Rusijos pareigūnai, paprašę neskelbti jų pavardžių.
Tai, kad Kremlius pranešė apie „antiteroristinę operaciją“ trijuose su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose, įskaitant Kurską, gali reikšti, kad vadovauti Kursko gynybai V. Putinas paskyrė FSB direktorių Aleksandrą Bortnikovą – asmenį, kuriuo pasitiki labiau negu kitais jėgos struktūrų pareigūnais, – mano JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ekspertai primena, kad A. Bortnikovas yra užsirekomendavęs kaip gebantis veiksmingai suvaldyti Kremliaus režimą ištinkančias krizes. Manoma, kad būtent jo pastangomis pavyko taikiai numalšinti 2023 m. birželį įvykusį „Wagner“ maištą, kuriam vadovavo Jevgenijus Prigožinas. Vėliau, 2024 m. kovą, V. Putinas viešai pagyrė FSB už saugumą per vadinamuosius prezidento rinkimus. Pagaliau, vertinant vien formaliai, t. y. pagal Rusijos įstatymus, atsakomybė už „antiteroristinių operacijų“ vykdymą tenka specialiosioms tarnyboms, o ne kariuomenei.
Pranešimas apie antiteroristinę operaciją, kuriai vadovaus A. Bortnikovas, rodo, kad V. Putinas buvo nepatenkintas Rusijos karinės vadovybės bandymais išspręsti situaciją Kursko srityje, mano ISW ekspertai.