„Politico“ gautame išsamiame vertinime, kurį parengė Vakarų žvalgybos agentūros, teigiama, kad Rusija, palaikanti artimus santykius su Nikaragvos autoritariniais lyderiais, tikriausiai paragino savo sąjungininkus Managvoje remtis vadinamąja 1984-ųjų Genocido konvencija ir kreiptis į TTT dėl Vokietijos veiksmų.
Nikaragvos gyventojai „neturi jokių priežasčių įsitraukti į konfliktą Viduriniuose Rytuose“, nurodė vienas iš žvalgybos pareigūnų.
Nikaragva seniai remia Palestiną, tačiau byla prieš Vokietiją, su kuria paprastai palaiko draugiškus santykius, šokiravo daugelį apžvalgininkų Berlyne ir ne tik. Byla buvo pateikta kovo 1 d., o vos savaitę prieš tai Vokietijos užsienio reikalų ministerija santykius tarp šalių pavadino „artima draugyste“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt turėjo svarių priežasčių pažaisti su TTT ir kreipėsi pagalbos į senus sąjungininkus Nikaragvoje.
Nikaragvą ir Rusiją sieja gilus ryšys. Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga rėmė kairiųjų pažiūrų sandinistų sukilėlius, kurie nuvertė šalies vyriausybę 1979 m. Pastaraisiais metais Nikaragvos diktatorius Danielis Ortega savo autoritarinį režimą vis labiau koreguoja vadovaudamasis Rusijoje esančia tvarka ir semiasi įkvėpimo iš, pavyzdžiui, V. Putino „užsienio agentų“ įstatymo.
Savo byloje prieš Vokietiją Nikaragva tvirtina, kad, eksportuodamas ginklus į Izraelį, Berlynas tapo civilių žudynių Gazoje bendrininku.
Praėjusį mėnesį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad nuo kontratakos prieš „Hamas“ Gazos Ruože pradžios buvo nukauta apie 13 tūkst. palestiniečių kovotojų. Taip pat jis pareiškė, kad vienam nukautam teroristui tenka 1–1,5 žuvusio civilio. „Hamas“ valdomos vietos sveikatos institucijos teigia, jog buvo nužudyta daugiau nei 34 tūkst. palestiniečių.
Sausio mėnesį Pietų Afrikos Respublika (PAR) irgi kreipėsi į TTT ir apkaltino Izraelį genocido vykdymu. Remiantis TTT prejudiciniu sprendimu, teismas ieškinio nepriėmė, tačiau įspėjo Izraelį užtikrinti, kad jo pajėgos Gazoje nevykdytų genocido.
Anot teisės ekspertų, kadangi TTT nenustatė, jog Gazoje vykdomas genocidas, Vokietija negali būti laikoma bendrininke. Be to, toks atvejis, kai trečioji šalis verčiama prisiimti atsakomybę už kitos šalies įvykdytus karo nusikaltimus, neturi precedento.
Tiesa, net jeigu daugelis teisininkų mano, kad Nikaragvos ieškinys yra nepagrįstas, kaltinimai genocidu kreipiantis į pagrindinę Jungtinių Tautų (JT) teisminę instituciją yra pažeminimas Berlynui. Būtent Vokietijos nusikaltimai žmoniškumui Antrojo pasaulinio karo metu paskatino parengti Genocido konvenciją, o vokiečiai ne vieną dešimtmetį stengėsi įtikinti pasaulį, kad laikosi aukščiausių žmogaus teisių ir tarptautinės teisės standartų.
V. Putinui, regis, labai patinka trolinti vokiečius, ir pažeminimas galėjo būti jo sumanymo dalis.
Anksčiau šį mėnesį Nikaragva uždarė savo ambasadą Berlyne. Komentaro nepateikė nei Nikaragvos misija JT Niujorke, nei ambasada Vienoje, kuri dabar tapo atsakinga ir už diplomatinius santykius su Vokietija.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija irgi atsisakė komentuoti.
Teismo sumenkinimas
Jeigu už Nikaragvos bylos stovi Rusija, turbūt sprendimas pridaryti nemalonumų Vokietijai buvo paremtas svaresne priežastimi – pamėginti sumenkinti TTT patikimumą Vakarų šalių akyse, paverčiant jį beprasmių teisinių ginčų nagrinėjimo vieta.
Pastaraisiais metais Rusija užsitraukė TTT nemalonę. Maskvai pradėjus invaziją 2022 m. vasarį, Ukraina kreipėsi į TTT, o teismas liepė Rusijai „nedelsiant nutraukti“ karinę operaciją, kol priims galutinį sprendimą.
Rusija nutartį ignoravo (teismas neturi galių sprendimų vykdymui užtikrinti), tačiau toliau yra nepatenkinta, nes TTT sprendimas atėmė iš V. Putino režimo bet kokią galimybę teisiškai pagrįsti agresijos karo legitimumą.
Ukrainos ieškinys buvo paremtas tuo, kad Rusijos įvardyta invazijos priežastis – neva etniniai rusai Rytų Ukrainoje „yra engiami ir prieš juos vykdomas genocidas“ – buvo sufabrikuota. Ukrainos teigimu, invazijos grindimas melu irgi yra Genocido konvencijos pažeidimas.
Rusija atmetė Ukrainos argumentus ir pareiškė, kad TTT neturi jurisdikcijos.
Vasario mėnesio pradžioje, likus keletui savaičių iki Nikaragvos sprendimo pateikti ieškinį prieš Vokietiją, TTT nesutiko su Maskvos prieštaravimais ir nurodė turintis jurisdikciją. Tiesa, galutinio sprendimo teismas dar nepriėmė.
Tuo tarpu Maskva pasinaudos Nikaragvos byla prieš Vokietiją ir PAR byla prieš Izraelį dėl genocido TTT legitimumui sumenkinti ir, pasitelkusi savo propagandos kanalus, skelbs, kad Rusija tapo dvigubų standartų taikymo auka, teigė Vakarų žvalgybos pareigūnai.
„Rusija sakys: „Jūs mums keliate bylas dėl genocido, bet remiate genocidą vykdantį Izraelį“, – paaiškino vienas pareigūnas. – Tai sumenkins TTT autoritetą.“