Teiginiai
JT Chartija numato, kad Rusija gali imtis bet kokių priemonių, įskaitant karines, prieš kitas valstybes, jei tik įtaria jose atgimstant nacizmą.
Verdiktas
Melas. JT Chartijos esmė – pasaulinės taikos ir valstybių suverenumo užtikrinimas. Nė vienu dokumento straipsniu Rusijai, kaip ir jokiai kitai valstybei, nesuteikiama teisė įsiveržti į kitą šalį motyvuojant tokį veiksmą nacizmo naikinimu. Chartijoje numatyta tik viena sąlyga, kada JT priklausanti šalis gali panaudoti ginkluotą jėgą prieš kitą valstybę nepasitarusi su JT – kai pati yra puolama. Siekis vykdyti „denacifikaciją“ kitose šalyse – dažnai pasikartojantis Kremliaus propagandos naratyvas. Rusija niekada nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad jos užpultoje Ukrainoje klesti nacizmas.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše rusų kalba ir jį apibendrinančiose žinutėse siekiama pateisinti Rusijos vykdomą agresiją prieš kitas valstybes. To įrodymas esą yra JT Chartija, kurioje Rusijai, kaip SSRS teisių perėmėjai esą suteikiama teisė „denacifikuoti“ kitas šalis, jei tik ši įtaria atgimstančio nacizmo grėsmę.
„Rusija turi teisę bausti nacius ir juos likviduoti, kur ir kada nori. Taigi pagal JT Chartiją Rusija neperžengė tarptautinės teisės ribų ir nieko nepažeidė, priešingai nei minėtos šalys, kurios tapo nacizmo atgaivintojomis ir bendrininkėmis,“ – rašoma žinutėse, kuriose taip pat minima, esą Rusijai leidžiama vykdyti agresiją prieš konkrečias valstybes – Vokietiją, Vengriją, Austriją, Rumuniją, Bulgariją, Suomiją, Kroatiją, Slovėniją, Čekiją, Latviją, Estiją, Lietuvą ir Ukrainą. Vaizdo įrašu pasidalinę vartotojai atkreipė dėmesį į konkrečius Chartijos straipsnius – 106 ir 107, kuriais ši teisė neva suteikiama.
JT Chartijos tekstas lietuvių kalba skelbiamas viešai čia, todėl nesunku įsitikinti, kad Kremliui palankūs šaltiniai, išplatinę tokius pranešimus, klysta.
JT Chartija – tai steigiamasis Jungtinių Tautų dokumentas, tarptautinė sutartis, kuria nustatyti visi Jungtinių Tautų sistemos veiklos pagrindai (čia). JT Chartija įsigaliojo 1945 m. spalio 24 d., ją pasirašė 50 valstybių. Lietuvoje šis dokumentas įsigaliojo 1991 m. rugsėjo 17 d., kai šalis buvo priimta į Jungtines Tautas.
Chartiją sudaro preambulė ir 111 straipsnių, suskirstytų į 19 skyrių. Minėti 106 ir 107 straipsniai yra septintame Chartijos skyriuje „Saugumo priemonės pereinamuoju laikotarpiu“, o tai reiškia, kad jie galiojo iki visiškai pradės veikti Jungtinės Tautos.
106 Chartijos straipsnyje rašoma: „Kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie, Saugumo Tarybos nuomone, suteikia jai galimybę pradėti eiti savo pareigas pagal 42 straipsnį, Keturių valstybių deklaracijos, pasirašytos Maskvoje 1943 metų spalio 30 dieną, šalys ir Prancūzija pagal šios deklaracijos 5 punkto nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir, kai reikia, su kitomis Jungtinių Tautų narėmis dėl bendrų veiksmų, kurių gali prireikti tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.“
Minimą Keturių valstybių deklaraciją dėl visuotinio saugumo pasirašė Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai ir Kinijos ambasadorius. Joje pripažinta būtinybė kuo greičiau įsteigti tarptautinę organizaciją, pagrįstą visų taikių valstybių suverenios lygybės principu, atvirą visoms tokioms valstybėms ir skirtą tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Vėliau šia organizacija ir tapo Jungtinės Tautos.
106 straipsnyje nurodomas laikas, kada jis yra aktualus – iki kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti susitarimai, kurie suteikia galimybę Saugumo Tarybai pradėti eiti savo pareigas pagal 42 straipsnį. Kadangi Jungtinės Tautos ir Saugumo Taryba jau seniai vykdo veiklą ir atlieka numatytas pareigas, ši sąlyga jau yra išpildyta.
107 straipsnis taip pat nenumato Rusijai suteiktos teisės kitose šalyse naikinti nacizmą, jame rašoma: „Ši Chartija jokiu būdu nepanaikina veiksmų, kurių ėmėsi arba kuriuos sankcionavo po Antrojo pasaulinio karo už tokius veiksmus atsakingos vyriausybės prieš bet kurią valstybę, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo bet kurios valstybės, pasirašiusios šią Chartiją, priešas, teisėtumo, taip pat nesustabdo tokių veiksmų.“
Tuo tarpu anksčiau minėtuose 42 ir 43 straipsniuose apibrėžiama, kokių ne karinių priemonių gali imtis viena iš JT organizacinių struktūrų – Saugumo Taryba – bei kokiomis sąlygomis gali būti panaudojama šalių narių karinė galia, siekiant užkardyti kelią grėsmėms ir užtikrinti tarptautinę taiką.
42 Chartijos straipsnyje rašoma: „Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatytų priemonių gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jūrų bei sausumos pajėgomis, gali imtis veiksmų, kurių reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali būti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtinių Tautų narių oro, jūrų bei sausumos pajėgų operacijos.“
Tuo tarpu 43 straipsniu numatyti susitarimai yra šie:
„1. Visos Jungtinių Tautų narės, prisidėdamos prie tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi specialiu susitarimu ar susitarimais, įsipareigoja suteikti ginkluotąsias pajėgas, pagalbą bei atitinkamas aptarnavimo priemones, įskaitant tranzito teisę, kurios būtinos tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
2. Toks susitarimas ar susitarimai nustato ginkluotųjų pajėgų skaičių ir rūšis, jų parengtį bei bendrą jų išsidėstymo vietą ir teikiamų aptarnavimo priemonių ir pagalbos pobūdį.
3. Saugumo Tarybos iniciatyva derybos dėl susitarimo ar susitarimų turi vykti kuo trumpiau. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybos ir valstybių narių arba tarp Saugumo Tarybos ir valstybių narių grupių ir pateikiami ratifikuoti juos pasirašiusioms valstybėms, remiantis jų atitinkamomis konstitucinėmis procedūromis.“
Taigi, nei 106, nei 107 Chartijos straipsnyje nekalbama apie Rusijai suteiktą galią kitose suvereniose valstybėse naikinti nacizmą. Teisė nepasitarus su JT prieš kitą valstybę panaudoti ginkluotą jėgą Chartijoje numatoma 51 straipsniu, tačiau tik tuo atveju, kai šalis ginasi kitai valstybei ją užpuolus (51 straipsnis: „Jokia šios Chartijos nuostata neriboja prigimtinės teisės imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, jei įvykdomas Jungtinių Tautų narės ginkluotas užpuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima būtinų priemonių tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybės narės nedelsdamos praneša Saugumo Tarybai apie priemones, kurių jos ėmėsi, įgyvendindamos šią savigynos teisę, ir kurios jokiu būdu nedaro įtakos Saugumo Tarybos įgaliojimams bei atsakomybei pagal šią Chartiją bet kuriuo metu imtis veiksmų, kurie, jos manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.“).
Kadangi Rusijos nė viena šalis neužpuolė, o, atvirkščiai, ši šalis įsiveržė į suverenią Ukrainą ir sukėlė karą, tokiais veiksmais ji pažeidė pačią JT Chartijos esmę, kuria siekiama užtikrinti taiką pasaulyje, valstybių suverenumą ir apsaugoti šalis nuo „karo rykštės“, kaip nurodoma dokumento preambulėje.
