Papildymas 08.11: tekstas papildytas Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovės Natalijos Survilos-Glebovos komentaru, gavus jį po teksto publikavimo datos. Konentare pateikta informacija nedaro įtakos analizuojamo teiginio vertinimui.
Teiginiai
Lietuvoje atsiras branduolinis kapinynas, kuris bus naudojamas iki 2030 metų. Pastačius branduolinį kapinyną užsienio turistai nebesilankys Lietuvoje, o daugelis gyventojų neteks uždarbio.
Verdiktas
Iš dalies melas. Lietuvoje jau dabar saugomas panaudotas branduolinis kuras Ignalinos atominės elektrinės (toliau IAE) teritorijoje įrengtose saugyklose. Nuo 2068 metų pradės veikti giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas ir, atsižvelgiant į kitų šalių tyrimus, tokio atliekyno atsiradimas savivaldybėje turės teigiamą ekonominį poveikį.
Melo detektoriaus komentaras
Nuo IAE eksploatavimo pradžios panaudotas kuras buvo saugomas specialiuose, tam skirtuose, baseinuose. Per visą IAE eksploatavimo laikotarpį sukaupta apie 2500 tonų panaudoto branduolinio kuro (čia), o vykdant IAE eksploatavimo nutraukimą taip pat susidarė kiekis panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų atliekų.
1999 m. pradėtas panaudoto branduolinio kuro perkėlimo iš baseinų į sausojo tipo saugyklą, o 2017 metais pradėjo veikti dar viena laikinojo tipo branduolinio kuro saugykla. Abi saugyklos yra 1 km spinduliu nuo IAE. Pagal Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus, Europos Sąjungos standartus ir Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas, saugyklos turėtų būti eksploatuojamos apie 50 metų (atitinkamai iki 2050 metų ir 2067 metų).
Pasibaigus saugyklos eksploatacijos laikotarpiui žadama pastatyti ilgaamžę požeminę branduolinio kuro atliekų saugyklą – giluminį atliekyną, bet jo išdėstymo vieta ir techninės charakteristikos dar svarstomos. Tarp 2020-2047 m. bus vykdomi tyrimai dėl giluminio atliekyno vietos, o 2068 m. atliekynas bus pastatytas ir eksploatuojamas (čia).
Netiesa, kad į šią saugyklą bus vežamos radioaktyvios atliekos iš visos Europos. Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova patikslino, jog kapinyne atsidurs tik Lietuvos teritorijoje sukauptos atliekos.
„Planuojamame Lietuvos giluminiame radioaktyvių atliekų atliekyne galutinai bus sutvarkytos tik Lietuvos teritorijoje sukauptos ar susikaupsiančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos. Lietuvos įstatymai draudžia į Lietuvos teritoriją įvežti panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas, susidariusias kitose šalyse“, – patikino N. Survila-Glebova (čia).
Ar giluminiai radioaktyvių atliekų atliekynai pakenks vietos gyventojams?
Giluminiai atliekynai leidžia laikyti radioaktyvias medžiagas, kaip branduolinį kurą, ne tik tam specialiai pritaikytuose metaliniuose konteineriuose, bet pasitelkti per tūkstantmečius suformuotas uolienas, esančias tektoniškai stabiliame, kelių šimtų metrų (ar giliau), gylyje. Jei atliekynas tinkamai išdėstytas ir įrengtas, tai užtikrina radioaktyviųjų medžiagų izoliaciją. Poveikis sveikatai, kuris iš esmės gali atsirasti tiek dėl atliekų radioaktyvumo, tiek dėl kitų toksinių medžiagų, yra išvengiamas (čia). Tai smarkiai kontrastuoja su nuolat besikeičiančia ir dinamiška aplinka paviršiuje, nes branduolinio kuro saugykloms gali pakenkti stichinės nelaimės, ar socialiniai pavojai kaip karas.
Mokslininkai sutinka, kad būtent radioaktyvių medžiagų saugojimas geologiniuose atliekynuose yra saugus ir efektyvus sprendimas (čia), tačiau sunku užtikrinti tokios saugyklos amžiną ilgaamžiškumą, nes mokslininkai privalo nuspėti geologinius procesus (ledynmečius, žemės drebėjimus ir t.t.) dešimt tūkstančių metų į priekį (čia).
Net jei pavyksta sutvarkyti visus techninius giluminio atliekyno reikalavimus (atrasti vietą, pastatyti pačią saugyklą) vietos gyventojai baiminamasi, kad tokie atliekynai pakenks vietos ekonomikai. Šveicarijoje atliktame tyrime teigiama, kad kaip tik tokios saugyklos gali pritrauktų naujų turistų, sukurti naujų darbo vietų, bet taip pat atbaidytų turistus ieškančių poilsio gamtoje ir daryti neigiamą įtaką parduodant žemės ūkio produkciją. Įvertinta, kad gilumino atliekyno tiek teigiamas, tiek neigiamas poveikis ekonomikai išliktų minimalus (čia). Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime įvertinta, kad giluminis atliekynas suteiks ekonominės naudos vietos gyventojams. Atliekynas suteiktų darbo vietų šimtams žmonių per daugelį dešimtmečių ir atsirastų kitų šalutinių projektų bei investicijų į vietinę infrastruktūrą ir pramonę (čia). IAE pasirašė sutartį su Ispanijos įmone „IDOM Consulting Engineering Architecture“ dėl giluminio atliekyno socialinių ir ekonominių pasekmių tyrimo Lietuvoje (čia).
Suomija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri baiginėja įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos tūnos 400 metrų po žeme ir privalės išlikti 100,000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai (čia). Suomijos mokslininkai, ekspertai ir politikai kruopščiai bendradarbiavo su vietos bendruomene apie šio projekto saugumą ir naudą. Dabar nekilnojamojo turto mokesčiai iš atominės elektrinės ir atliekyno savivaldybei per metus atneša apie 20 milijonų eurų. Tai beveik pusė savivaldybės metinių pajamų (čia).
Šaltiniai
Chapter 2 Safety and security issues in deep geological disposal.
Deep geological repository development to be strengthened with Horonobe International Project.
Scientific and Technical Issues in Radioactive Waste Management.
Economic impacts of a deep geological repository on the siting region.
Socio-economic impact assessment in the Ignalina Deep Geological Repository (DGR) site evaluation.
LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS
Ignalinos atominės elektrinės komunikacijos vadovės Natalijos Survilos-Glebovos komentaras, gautas e. paštu rugpjūčio 11 d.