Teiginiai


„Facebook“ įraše teigiama, kad 1891 metais tebuvo 7 ligos, o joms buvo 12 vaistų iš augalo. Taip pat pastebima, kad po 130 metų yra užregistruotų daugiau nei 10 000 ligų (čia).

Verdiktas


Iš dalies melas. Ekspertai teigia, kad 1891 m. gydytojai žinojo daugiau nei tik septynias ligas, o vaistai buvo ne tik augalinės kilmės. Šiandien oficialus patvirtintų retų ligų skaičius seikia 10,000, bet, priklausomai nuo to kaip konceptuolizuojama liga, šis skaičius gali būti didesnis ar mažesnis.

Melo detektoriaus komentaras


Tai ne pirmas tokio pobūdžio įrašas internete. Identiškus įrašus pavyko atrasti 2022 metais (čia) ir 2021 metais (čia). Pastebėtina, kad įrašuose esantis tekstas paimtas iš Dono Tolmano, amerikiečių savigydos knygų autoriaus ir internetinės parduotuvės savininko, konferencijos kalbos (čia). „Facebook“ puslapiai, kurie skelbia Dono Tolmano informaciją taip pat reklamuoja savigydą bei savo internetines parduotuves.

Klaidinanti žinutė

XIX a. moksliniai tyrimai ir technologinės inovacijos lėmė esminius pokyčius medicinoje. Būtent tarp 1850 m. ir 1920 m. išpopuliarėjusi mikrobų teorija (ji teigia, kad tam tiki mikroskopiniai organizmai yra konkrečių ligų priežastis) sukėlė revoliuciją medicinos teorijoje, ligų prevencijos ir supratimo praktikoje (čia). Pavyzdžiui, pavyko atpažinti, kad kai kurios ligos, kaip cholera, galima užsikrėsti per vandenį, o choleros infekcijos sukelėją, Vibrio cholerae bakteriją, atrado italas Filipas Pačinis (čia).

VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytojo ir medicinos istoriko doc. dr. Aisčio Žalnoros teigimu, XIX amžiuje jau buvo žinoma apie daugiau ligų sukėlėjų ir, bent teoriškai, apie virusus.

„Tuo metu jau žinomos didžioji dauguma užkrečiamųjų ligų maras, tuberkuliozė, cholera, gripas, vidurių šiltinė, dėmėtoji šiltinė, kokliušas, vėjaraupiai, raupai, raupsai ir kt. taip pat jau identifikuojamos širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurie vėžiniai susirgimai, žarnyno ir virškinimo sistemos ligos, kai kurios psichinės ligos, peršalimo-kvėpavimo sistemos ligos“, – teigia doc. dr. Aistis Žalnora.

Ir nors kovoti su ligomis didelė įtaką turėjo nauji higienos ir tinkamos mitybos supratimai, bet XIX a. vaistų gamyboje įvyko svarbūs pokyčiai. Naudotos ne tik augalinės kilmės medžiagos, tačiau ir metalai, pavyzdžiui, gyvsidabrio kapsulės naudotos gydyti sifilį (čia). Kai kurios pirmosios farmacinės kampanijos sintezuodavo dažus (čia) ir jos turėjo prieigos prie skirtingų cheminių junginių: druskų, arseno, chloroformo, eterio ir kitų.

Kol kas mokslininkų bendruomenės konstatuoja, kad pasaulyje yra apie 10,000 retų ligų (čia). Tačiau šis skaičius vertinamas ne vienodai. Kai kurie mokslininkai numano, kad atsižvelgiant į genetinius pokyčius ir geresnes diagnostikos galimybes, galima teigti, kad sergančiųjų skaičius yra gerokai didesnis (čia). Tuo tarpu Europos Sąjunga nurodo, kad retų ligų skaičius siekia 7,000 (čia).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją