Teiginiai
Teigiama, kad jau anksčiau Lietuvoje buvo rekordiniai karščiai ir tai nebuvo klimato atšilimas.
Verdiktas
Manipuliacija. Vaizdo medžiagoje matosi, kad 42 °C oro temperatūrą užfiksuoja galimai gyvsidabrinis termometro stulpelis. Tokie termometrai nėra patikimi užfiksuoti tikslią oro temperatūrą, nes tiesioginiai saulės spinduliai, vėjas ir artimiausi paviršiai daro įtaką termometro rodmenis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, 1959 metų liepos mėnesį aukščiausia temperatūra Vilniuje buvo iki 35,4 °C. LHMT matuoja metų sezono vidutinė temperatūra ir jie pastebi, kad nuo 1961 m. vidutinė oro temperatūra vis sparčiai kyla.
Melo detektoriaus komentaras
1959 metų liepos mėnesio „Tarybų Lietuvos“ reportaže išties nufilmuotas termometro stulpelis, kuris, galimai pakabintas ant namo sienos, pakilęs iki 42 °C šilumos. Tačiau net tokia didelė temperatūra nebuvo įtraukta į Lietuvos meteorologijos tarnybos rekordų sąrašą. Kodėl?
„LHMT turimas archyvas aiškiai rodo, jog 1959 m. liepos 13-ąją Vilniuje oras įkaito labiausiai iki 35,4 °C (Varėnoje – iki 36,8 °C). Taigi, 42 °C nebuvo, nors tokia temperatūra tais laikais buvo ypač ekstremali, kadangi vasaros dažniausiai būdavo vėsesnės nei būna šiais laikais“, – teigia meteorologas Gytis Valaika.
Tokie termometrai, kaip „Tarybų Lietuvos“ užfiksuotame vaizdo įraše, negali tiksliai išmatuoti realią oro temperatūrą. Virš įkaitusio asfalto, šaligatvių ar namų sienų 42 °C tikrai galėjo būti, tačiau tokios reikšmės šitaip nefiksuojamos, kadangi meteorologijos stotys matuoja foninę aplinkos oro temperatūrą t. y. tokią, kurios neiškraipo įkaitę paviršiai (čia).
Tereikia pagalvoti apie automobilių termometrus. Vasarą automobilių termometrai rodo keliais laipsniai aukštesnę temperatūrą nei ji yra. Tam įtakos turi automobilio spalva, ar jis pastatytas saulėje ir artumas prie kelio dangos.
Meteorologai naudoja specialias temperatūrai matuoti skirtas dėžutes, kurios yra iki dviejų metrų aukščio ir atokiau nuo pastatų, grindinio bei medžių. Viso to tikslas – užtikrinti tikslesnį termometro darbą be šilumą skleidžiančių ir laikančių trukdžių. Kai kuriose dėžutėse įrengiamas ventiliatorius, kad oras būtų nuolat vėdinimas ir tokiu būdu fiksuojama dar tikslesnė oro temperatūra.
Meteorologai įprastai lygina skirtingų laikotarpių (bent po 30 metų) vidutinę oro temperatūrą. Lietuvoje lyginami 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. laikotarpiai. Klimato kaitą Lietuvoje gerai parodo augantis vasariškai karštų dienų, kuomet maksimali dienos oro temperatūra viršija 25 °C, nes jų 1961-1990 m. laikotarpyje tokių dienų vidutiniškai buvo 21, o 1991-2020 m. laikotarpyje tai yra vidutiniškai 31 d. (čia). Kiti rodikliai būtų augantis tropinių naktų skaičius (kai minimali nakties oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių), švelnėjančios žiemos (trumpiau išsilaiko sniego danga, ji ne tokia stora kaip buvo praeityje) ir kt.
Dera suprasti, kad aukšti vienetiniai rekordiniai rodmenys termometro stulpeliuose, kaip rodė „Tarybų Lietuvos“ video reportaže, patys savaime nenurodo į klimato kaitos grėsmę. Susirūpinimą kelia, kad žvelgiant per ilgo laikotarpio perspektyvą (nuo 1961 m. iki 2020 m.), šalyje vis dažniau pasikartoja neįprastai karštos vasaros dienos, o šaltos temperatūros žiemos tapo retesnės. Atitinkamai temperatūra daro įtaką kritulių kiekiams, dažniau fiksuojami ekstremalūs reiškiniai ir apsunkina žemės ūkio produkcijos auginimą (čia).
Anot G. Valaikos, dėl klimato kaitos (ir globalaus planetos šiltėjimo) Lietuvą dažniau pasiekia labai šiltos oro masės, todėl gerokai dažniau fiksuojame karščio rekordus.
„Štai, pavyzdžiui, 2021 metais Lietuvoje užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo; 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio rekordas; 2023 m. kol kas užfiksuoti 9 šilumos ir 4 šalčio rekordai. Net vykstant klimato kaitai fiksuojami šalčio rekordai (vis dėlto gyvename Šiaurės Europoje ir šaltos oro masės mus vis tiek pasiekia), tačiau jų pasitaiko kur kas mažiau. Jeigu klimatas taip sparčiai nešiltėtų šilumos ir šalčio rekordų santykis būtų maždaug 1 prie 1. Dabar, deja, net pusė šilumos rekordų buvo užfiksuota XXI amžiuje. Tuo tarpu, šalčio rekordų – vos septintadalis“, – teigia Gytis Valaika.
Klimato kaitos padariniai Lietuvoje atitinka ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos fiksuojamas globalias tendencijas (čia).
Pati aukščiausia Lietuvoje išmatuota temperatūra fiksuota 1994 m. liepos 30 dieną. Tądien oro temperatūra siekė 37,5°C šilumos.
- Šaltiniai
- How Do You Measure Air Temperature Accurately?
- Lietuvos klimato pokyčių vertinimas lyginant 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. standartines klimato normas
- Klimato kaitos priežastys ir pasekmės
- State of the Global Climate in 2022
- Meteorologo Gyčio Valaikos komentaras el. paštu 2023-08-29