Teiginiai
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys prekiauti sugedusiais produktais, pavyzdžiui, supelijusia duona ar braškėmis.
Verdiktas
Tai – klaidinga informacija. Pateiktame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlyme neketinama keisti prekybos trumpo galiojimo maisto produktais, pavyzdžiui, šviežiais kepiniais, duonos gaminiais ar uogomis. Pakeitimai paliestų tik prekybą ilgo galiojimo prekėmis, pažymėtomis „Geriausias iki...“ ženklu, kurios net ir praėjus terminui dar būna tinkamos vartoti. Be to, prekybininkams būtų leista parduoti tokias prekes tik įsitikinus, kad jos yra originalioje gamintojo pakuotėje, kuri nebuvo pažeista
Melo detektoriaus komentaras
Šios savaitės pradžioje įvyko Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konferencija, kurios metu pristatytas siūlymas mažinti išmetamo maisto kiekį. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma prekybos centrams leisti parduoti kai kuriuos pasibaigusio galiojimo produktus pigiau.
Ši idėja akimirksniu sulaukė socialinių tinklų vartotojų pašaipų, kurie, komentuodami siūlymą, ėmė dalintis sugedusių produktų, pavyzdžiui, supelijusios duonos ar braškių, nuotraukomis, bei tvirtinti esą gyventojams bus pardavinėjami sugedę kepiniai, pavyzdžiui, keksiukai.
Tokios įžvalgos – tai manipuliacija, nes iš tiesų siūlymas leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais apimtų tik dalį prekių, pažymėtų „Geriausias iki...“ ženklu. Tokie produktai net ir pasibaigus galiojimo terminui būna tinkami vartoti. Šiuo ženklu gamintojai tiesiog pažymi, jog geriausias skonines savybes ir išvaizdą produktas išlaiko būtent iki šios datos.
Kalbant apie produktų galiojimo laiko ženklinimą svarbu skirti skirtingus terminus. Kaip nurodoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje, maisto produktai gali būti pažymėti dviem skirtingais ženklais – „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“.
„Tinka vartoti iki...“ pirkėjui nurodo, kad produktas yra greitai gendantis ir nesuvartotas iki nurodytos datos gali kelti pavojų sveikatai. Paprastai šiuo ženklu žymimi švieži ir atvėsinti maisto produktai, pavyzdžiui, įvairūs pieno produktai, mėsos ir žuvies gaminiai, parduotuvių kulinariniai gaminiai, pavyzdžiui, šviežios bandelės, salotos ir kiti, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan. Vartojant tokius produktus praėjus tinkamumo vartoti terminui žmogus rizikuoja apsinuodyti, todėl tokių produktų po nurodytos datos vartoti nerekomenduojama.
Tuo tarpu užrašu „Geriausias iki...“ ženklinami produktai, kurie genda lėčiau. Daugiausia tai – bakalėjos prekės, pavyzdžiui, kruopos, miltai, makaronai, taip pat konservuoti, džiovinti produktai. Net ir praėjus terminui iki kada produktą geriausia suvartoti, jie vis dar yra saugūs, tačiau jų kokybė gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs kvapas. Tiesa, vertinant šių produktų tinkamumą vartoti svarbu atsižvelgti į tai, ar produktas buvo sandėliuojamas tinkamomis sąlygomis, ar jo pakuotė buvo nepažeista. Bet kokie pažeidimai gali trumpinti tokios prekės galiojimo laiką, tačiau jei produktas buvo laikomas tinkamai jį vartoti yra saugu.
Naujame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlyme kalbama būtent apie tokius produktus, pažymėtus „Geriausias iki...“ ženklu, be to, yra ir daugiau taisyklių, kurių turėtų laikytis prekybininkai, nusprendę pratęsti prekių galiojimo laiką ir jas parduoti. Pavyzdžiui, siūloma, kad parduoti būtų galima tik produktus, esančius nepažeistoje originalioje gamintojo pakuotėje, o pirkėjui būtų suteikta informacija, kad prekė yra saugi vartoti, taip pat ant pakuotės turės būti nurodytas pirminis prekės galiojimo terminas.
Taigi, akivaizdu, kad nei supelijusi duona, nei sugedę keksiukai ar supelijusios braškės nebūtų pardavinėjamos, nes jei tai – švieži ne ilgo galiojimo produktai, nepatenkantys į prekių, žymimų „Geriausias iki...“ kategoriją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas apimtų tik ilgo galiojimo maisto produktus, pavyzdžiui, kruopas, makaronus, kavai, arbatą, aliejų ir pan. ir nebūtų taikomas kūdikių maisto prekėms, specialiosios paskirties maisto produktams bei maisto papildams.
- Šaltiniai
- A.Armonaitė: „Sekdama kitų šalių pavyzdžiu ir išmesdama mažiau maisto Lietuva kasmet sutaupytų apie 150 mln. eurų“
- Siūlo leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais: esminis užrašų ant pakuočių skirtumas
- Ministerija siūlo leisti parduoti pasibaigusio galiojimo produktus: tikisi, kad gyventojai sutaupytų