Teiginiai

Per parą įvyko daug ugnikalnių išsiveržimų, skaitytojai kviečiami sužinoti, kas iš tiesų vyksta su Žemės klimatu.

Verdiktas

Trūksta konteksto. Ugnikalnių išsiveržimų pasaulyje nedaugėja. Nors klimatui ugnikalniai gali daryti poveikį, visgi klimato kaitą sukelia žmogaus veikla.

Melo detektoriaus komentaras

Dalijamasi iliustracija, kurioje matyti, kur įvyko ugnikalnių įsiveržimai visoje planetoje per konkrečią parą. Jie išvardijami ir įrašo aprašyme, taip pat pridedama, kokiame aukštyje buvo vulkaniniai pelenai. Komentaro pabaigoje siūloma žmonėms įrašu dalintis kaip itin svarbiu ir spausti įdėtas nuorodas, norint sužinoti, kas iš tiesų vyksta su Žemės klimatu.

Žemė yra vulkaninis pasaulis. Remiantis ungikalnių aktyvumą stebinčios programos „Smithsonian Institution's Global Volcanism Program“ mokslininkų duomenimis, bet kurią dieną Žemėje veržiasi apie 40–50 ugnikalnių. Ugnikalniai mūsų planetai būtini, nes 80 proc. Žemės paviršiaus (virš ir po jūros lygiu) yra vulkaninės kilmės (čia).

Ugnikalnių išsiveržimai mūsų planetoje yra normalu ir jų kiekis, vertinant duomenis nuo 1960 m., nedidėja. Naujausi moksliniai instrumentai, pavyzdžiui – palydovai, leidžia stebėti net pačius silpniausius išsiveržimus, ko anksčiau nebuvo įmanoma padaryti (čia). Taigi gali susidaryti įspūdis, kad išsiveržimų daugėja dėl tikslesnių mokslinių instrumentų ir paprastesnės komunikacijos (socialinėse medijose), tačiau jaudintis nereikėtų (čia).

Klaidinanti žinutė

Kokią įtaką ugnikalniai daro mūsų klimatui ar klimato kaitai? Jau žinome, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, o ne ugnikalniai. Deginant iškastinį kurą, į atmosferą išskiriama kur kas daugiau anglies dvideginio nei veržiantis ugnikalniams – net 100 kartų daugiau. Kaip teigia mokslininkai, itin galingi ugnikalnių išsiveržimai gali daryti tik trumpalaikį poveikį klimatui (1–2 metai), o žmogaus veiklos poveikis bus jaučiamas tūkstančius metų (čia). Be to, ugnikalnių išsiveržimų planetoje nedaugėja, o klimato kaita – stiprėja.

Tačiau dėl klimato kaitos ugnikalnių išsiveržimų gali daugėti. Tai yra, ugnikalniai nesukelia klimato kaitos, bet kylantis jūros lygis, tirpstantys ledynai, vandeningųjų sluoksnių nykimas ir kalnų erozija gali turėti įtakos ugnikalnių išsiveržimų tikimybei ir dažniui (čia).

Taigi, prieš dalijantis bauginančia informacija apie ugnikalnių išsiveržimus, reikėtų informuoti, kad mūsų planetoje nevyksta jokie neįprasti susiję reiškiniai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją